Palangoje nuotekos virsta skaidriu vandeniu

Išaiškėjus Klaipėdos bendrovės "Grigeo" ir kitų Lietuvos įmonių atvejams, kai aplenkiant valymo įrenginius ir taip verslui mėginant sumažinti gamybos išlaidas nevalytos nuotekos patenka į vandens telkinius, Palangoje žvilgsniai nukrypo į Baltijos jūrą ir į Rąžės upelį - ar ten nekyšo koks vamzdis?

Išvaloma pustrečio milijono kubų

Galime nuraminti Palangos visuomenę - mūsų kurorte nėra pramonės įmonių, kurių gamybos procese atsirastų pavojingomis medžiagomis užterštų nuotekų.

Nemažai vandens savo gamyboje naudoja tik Palangos centrinėje dalyje esanti žuvies apdirbimo bendrovė "Baltijos delikatesai", kuri per metus sunaudoja apie 6 tūkst. kubinius metrus vandens.

Šios įmonės nuotekos išleidžiamos į bendrovei UAB “Palangos vandenys” priklausančius centralizuotus buitinių nuotekų tinklus, kuriais nuotekos teka į Palangos miesto buitinių nuotekų tinklus ir kartu su viso miesto nuotekomis yra išvalomos. Jų tarša yra nuolat tikrinama ir už papildomą taršą "Baltijos delikatesams" pritaikomas didesnis mokestis už nuotekų tvarkymą.

Visos Palangoje ir Šventojoje susikaupiančios į centralizuotus buitinių nuotekų tinklus patenkančios buitinės nuotekos, tiek iš gyventojų, tiek iš verslo subjektų, savitekiais bei slėgiminiais buitinių nuotekų tinklais patenka į Būtingėje esančius Palangos miesto buitinių nuotekų valymo įrenginius. Buitinių nuotekų perpompavimui Palangos mieste įrengtos 24 buitinių nuotekų siurblinės, priklausančios UAB “Palangos vandenys”.
Nuo pagrindinės siurblinės mieste iki Palangos miesto nuotekų valymo įrenginių nuotekos teka dviem 18 kilometrų ilgio vamzdžiais, kurių kiekvieno skersmuo siekia pusę metro.

Iš viso Palangos miesto nuotekų valymo įrenginiuose per metus išvaloma apie 2,5- 3 mln. kubinių metrų nuotekų. Toks pat kiekis išvalyto vandens papildo Baltijos jūrą. Iki nustatytų reikalavimų išvalytos nuotekos giluminiu išleidėju išleidžiamos į Baltijos jūrą.

Veikia sudėtinga valymo sistema

Nuotekų valymo įrenginiuose nuotekos pirmiausia prateka pro specialias mechanines grotas, kurios sulaiko nešmenis, t.y. stambesnes šiukšles: - popieriaus, plastiko, rūbų liekanas. Yra pasitaikę, kad su nuotekomis į Būtingę NVĮ buvo „atkeliavę“ net batų.

Atskyrus nešmenis nuotekos patenka į smėliagaudes, kuriose nusodinamas su nuotekomis atneštas smėlis. Palangoje gyvenant prie jūros jo į nuotekas patenka nemažai.

Sekančiu etapu pirminiuose sėsdintuvuose nusodinamas buitinių nuotekų dumblas, bei atskiriamii į paviršių išplaukę riebalai. Šiuo etapu baigiasi mechaninis buitinių nuotekų valymas, kurį seka daug sudėtingesnis biologinis buitinių nuotekų valymas. Šio proceso metu aerotanko skirtingose zonose palaikant skirtingas sąlygas veikliajam dumblui (bakterijoms) iš buitinių nuotekų šalinamas azotas ir fosforas.

Vanduo - į jūrą, dumblas - į laukus

Biologiškai išvalytos nuotekos keliauja į antrinio sėsdinimo rezervuarus, kuriuose po biologinio valymo atskiriamas aktyvusis dumblas, kurio dalis gražinama į biologinio valymo pradžią ir dalis, kaip perteklinis dumblas toliau apdorojamas dumblo sausinimo ceche.

Valytos nuotekos 2,3 kilometro atstumu nuo kranto, apie 14 m. gylyje, išleidžiamos į Baltijos jūrą.

Nuotekų valymo proceso metu susidares perteklinis dumblas, kurio kasmet susikaupia susidaro apie tūkstantis kubinių metrų, saugomas specialiose dumblo aikštelėse. Jis panaudojamas laukų tręšimui arba sąvartynų rekultyvavimui, laikantis visų aplinkosauginių reikalavimų.

Nuotekos miesto neužtvindys

Didžiulį skandalą sukėlusio bendrovės "Grigeo" atveju, jos vandens valymo sistemoje buvo aptiktas vamzdis, kuriuo gamybinės nuotekos į Kuršių marias keliaudavo aplenkiant valymo įrengimus.

Avarinius nuotekų išleidėjus turi ir bendrovė "Palangos vandenys".

Projektuojant miesto buitinių nuotekų infrastruktūrą Palangos mieste numatyti ir įrengti 7 avariniai buitinių nuotekų išleidėjai, kurių paskirtis sutrikus konkrečios nuotekų perpumpavimo stoties ar nuotekų valymo įrenginių darbui, nukreipti nuotekas į gamtinę aplinką, ir tokiu būdu užtikrinti bendrą higienos būklę gyvenamosiose teritorijose.

Tokie avariniai išleidėjai yra numatyti visose nuotekų valyklose ir didesnėse siurblinėse galimų avarijų atvejams.

Jei netikėtai ilgesniam laikui dėl kažkokių priežasčių sustotų siurblinės ar nuotekų valymo įrenginiai ir nebūtų galimybių iš miesto išpumpuoti bei išvalyti nuotekas, nesustabžius geriamojo vandens tiekimo iškiltų grėsmė nuotekomis užtvindyti miesto gatves.

Visi Palangos mieste įrengti avariniai išleidėjai yra užaklinti ir užplombuoti Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento pareigūnų. Avarinio išleidėjo panaudojimas galimas tik kraštutiniu atveju, iš anksto informavus KAAD.

Išleistuvų neprireikė pusę amžiaus

Nelaimės atveju prireikus pasinaudoti avariniais išleidėjais būtų skaičiuojamas išleidžiamų nevalytų nuotekų kiekis, už kurį "Palangos vandenų" įmonei tektų mokėti didžiulę baudą, bei atlyginti žalą gamtai.

Tačiau tokių atvejų, kada būtų prireikę pasinaudoti avariniais nuotekų išleistuvais, nuo Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo laikų Palangoje dar nėra pasitaikę.

Iš buvusių UAB “Palangos vandenys” darbuotojų pasakojimų žinoma, kad sovietmečiu, yra ne kartą tekę pasinaudoti siurblinių avariniais išleistuvais, kai būdavo remontuojama vienintelė spaudiminė linija, ar sugesdavo siurbliai.

Tuomet per Rąžės upę į Baltijos jūrą nevalytos nuotekos patekdavo net ir vasaros sezono metu.

Iki 1972 metų Palangos miesto buitinių nuotekų valykla veikė dabartinės kavinės “Medūza” teritorijoje, nuotekos buvo apvalomos tik mechaniškai. 1972 metais buvo pastatyta centrinė miesto buitinių nuotekų siurblinė ir paklotas 18 km slėginis vamzdis iki Būtingės.

1975 metais buvo paklotas antrasis nuotekų vamzdynas iki Būtingės, kuriuo būdavo naudojamasi remontuojant kitą liniją ir nuo to laiko avariniais išleidėjais pasinaudoti nebeprireikė. Tačiau net iki 1993 metų, kai Būtingėje buvo pastatyti mechaninio apvalymo įrenginiai, miesto nuotekos į jūrą tekėjo praktiškai nevalomos. Biologinio valymo įrenginiai Būtingėje pastatyti ir paleisti tik 2000 metais.

UAB "Palangos vandenys"