Palanga gali didžiuotis švariu geriamu vandeniu

„Man gaila tų žmonių, kuriuos neretai matau prekybos centruose sunkiai tempiant po keletą nusipirkto geriamo vandens pakuočių. Palangoje centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo yra ir pigesnis, o jo kokybė atitinka visus saugos ir kokybės reikalavimus“, – teigė UAB „Palangos vandenys“ laikinoji laboratorijos vedėja Danutė Narmontaitė.

Kamavo fluoro perteklius

Kai kurie gyventojai visiškai be reikalo baiminasi gerti vandenį tiesiai iš čiaupo, nes, vandens kokybę tiriančios specialistės teigimu, jis yra pakankamai išvalytas nuo geležies ir nuo fluoro. Be to, iš 240 – 280 metrų gylio įmonės gręžinių išgaunamame vandenyje yra visi žmogaus
organizmui reikalingi mineralai.

Iš žemės gelmių pakeltame vandenyje yra iki 300 mikrogramų geležies litre. Vartojimui leistina norma yra 200 mikrogramų . Gręžinių vandenį praleidus pro nugeležinimo filtrus geležies belieka tik apie 40 mikrogramų.

Mūsų kurorte nuo seno ilgą laiką buvo tiekiamas fluoru persotintas vanduo, koks yra išgaunamas visoje Vakarų Lietuvoje. Palangos vandenvietėje fluoro kiekis siekė 2,5 miligramų, o Šventojoje – 2,7 miligramų litre. Tai gerokai viršijo vartojimui nustatytą 1,5 miligramo normą.

Toks fluoringas vanduo ypač kenkė palangiškių dantims. Ne veltui kurorte dirbantys odontologai juokaudavo, kad užtenka pažvelgti į vaikų dantis ir iš karto tampa aišku, kurie yra iš Palangos.

Lietuvoje geriame švarų vandenį

Prieš 13 metų Palangos vandens valymo stotyje už Europos Sąjungos lėšas už beveik 1,340 mln. eurų buvo pastatyti fluoro šalinimo įrenginiai, kurie centralizuotai tiekiamame vandenyje šio cheminio elemento kiekį sumažino iki 1,3 – 1,4 miligramų litre.

Kaip teigė bendrovės „Palangos vandenys“ Statybos ir tinklų priežiūros skyriaus vedėjas Arkadijus Roščinas, fluoro šalinimo įrenginiai yra ne tik didelė investicija, bet juos brangu ir eksploatuoti. Pavyzdžiui, šiemet ruošiamasi pirkti naujas filtravimo membranas, kurios kainuos apie 80 tūkst. eurų.

Šiais metais fluoro šalinimo įrenginiai bus įrengti ir Šventojoje. Šiai gyvenvietei šaltuoju metų laiku geriamas vanduo tiekiamas iš Palangos vandenvietės, tačiau vasarą, kai Šventojoje vandens poreikis smarkiai išauga, maišant su Palangoje išvalytu vandeniu naudojamas ir Šventosios gręžinio vanduo.

Prieš paduodant vartotojams išvalytas vanduo dar yra dezinfekuojamas – kad jame neatsirastų bakterijų į vieną kubinį metrą vandens įmaišoma iki 0,2 g/m3 natrio hipochlorito. Kitaip tariant, geriamas vanduo yra chloruojamas, tačiau tokiais nedideliais kiekiais, kad tai vandens skoninėms savybėms nedaro jokios įtakos.

Nedaug valstybių turi tokį švarų geriamą vandenį, kaip Lietuvoje. Daugelyje užsienio valstybių nevirintas vandentiekio vanduo nėra tinkamas gerti. Štai Didžiojoje Britanijoje centralizuotai tiekiamas vanduo yra tik apvalomas ir būna stipriai dezinfekuojamas, todėl jo skonis yra
specifinis. Indijoje net nėra deklaruojama, kad centralizuotai tiekiamas geriamas vanduo.

„Todėl svečiuojantis užsienyje patikimiau gerti pirktinį vandenį. Restoranuose nerekomenduojama vartoti grafinuose atnešamą stalo vandenį, nes jis greičiausiai būna pripiltas iš čiaupo,“– patarė UAB „Palangos vandenys“ laikinoji laboratorijos vadovė D. Narmontaitė.

Kainuoja per 100 kartų pigiau

Palangoje tiekiamas gręžinių vanduo yra turtingas naudingais mineralais ir jų kiekiu niekuo nenusileidžia parduotuvėse pardavinėjamam geriamam vandeniui. Be to, pas vartotojus atitekantis centralizuotai tiekiamas vanduo yra neseniai pakeltas iš žemės gelmių, o parduotuvėse
plastikinėse talpose stovi nežinia kada išpilstytas vanduo.

Skiriasi ir kaina. Pavyzdžiui, iš gręžinių išgaunamo ir 5 litrų plastikinėse talpose pardavinėjamo šaltinio vandens „Žalioji giria“ kaina prekybos centruose siekia 1,5 euro. Šį vandenį perkant mažesnėmis talpomis jis yra daugiau nei du kartus dar brangesnis.

Palangoje centralizuotai tiekiamo geriamo vandens kubinis metras – 1000 litrų – kartu su nuotekų tvarkymu gyventojams kainuoja 2,13 euro. Tad 5 litrai švaraus vandens tekainuoja 1 centą.

Gėrimui ir maisto gamybai tik išpilstytą pirktinį vandenį naudojanti šeima per mėnesį jam vidutiniškai išleidžia apie 15 – 22 eurus. Jei, šiuo atveju, vietoj perkamo vandens būtų naudojamas tik centralizuotai tiekiamas vanduo, tas pats jo kiekis šeimai atsieitų vos 10 – 15 centų.

Namuose neprižiūrimi vamzdynai

Gerą mūsų bendrovės tiekiamą vandenį neretai sugadina neprižiūrimi vamzdynai, kuriais vanduo atbėga pas vartotojus. Daugiabučių namų gyventojai yra pastebėję, kad kartais iš čiaupo pradeda bėgti rusvas vanduo.

Kaip paaiškino bendrovės Statybos ir tinklų priežiūros skyriaus vedėjas A. Roščinas, dažniausiai taip atsitinka dėl dviejų priežasčių. Pirma – daugiabučių namų administratoriai nepraplauna daugiabučių namų vamzdynų. Vanduo su geležies nuosėdomis bėga tuomet, kai ką nors remontuojant laiptinėje, ar visame daugiabutyje nors ir trumpam sustabdomas vandens tiekimas. Antra priežastis – avarijos, remonto darbai lauko vandentiekio tinkluose.

Apie 200 kilometrų ilgio vandentiekio vamzdžių prižiūrinti bendrovė tinklus stipriu vandens ir oro mišiniu praplauna kas 3 – 4 metus. Be to, senieji ketaus ar plieno vamzdžiai, kurių dar yra apie 40 proc., keičiami šiuolaikiškais pagamintais iš polietileno.

Anot A.Roščino, tai daroma kartu su atliekama gatvės rekonstrukcija, prieš klojant naują asfalto dangą. Taip pat keičiami vamzdynai tuose ruožuose, kur vyksta daug avarijų. Per metus UAB „Palangos vandenys“ pakeičia po kelis kilometrus senųjų vandentiekio vamzdžių. Šiuo metu Šventojoje Žuvėdrų gatvėje keičiama apie kilometro ilgio senoji vandentiekio trasa, kurioje dažnai įvykdavo avarijos. Ką tik užbaigti darbai J.Simpsono gatvėje – perklota beveik 600 m. vamzdyno.

UAB „Palangos vandenys“ informacija