Nors paveldą saugojantis planas pašautas, bet jis išliko

Palanga Vyriausiajame administraciniame teisme atlaikė du mūšius dėl svarbiausių miesto teritorinio planavimo dokumentų – Bendrojo ir Specialiojo paminklosauginio plano. Abu šie dokumentai teisme galėjo būti pripažinti negaliojančiais. Jei taip būtų atsitikę, chaotiškai užstatomam kurortui grėsė visiška teritorinio planavimo betvarkė.

Laimei, kovo mėnesį teismas nutarė, kad interesantų reiškiami priekaištai bendrajam planui nėra pagrįsti. Šią savaitę išsilaikė ir Palangos kultūros paveldą saugantis, daugiau nei prieš 10 metų architektės Majos Ptašek parengtas specialusis paminklosauginis planas.

Prisiminkime, pernai Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo nuspręsta, kad šis planas yra negaliojantis nuo pat jo priėmimo dienos – 1999 metų liepos 29 dienos. Vyriausiasis administracinis teismas panaikino pirmosios teismo instancijos sprendimą ir pripažino, kad specialusis paminklosauginis planas yra teisėtas ir galiojantis, tačiau jis tėra rekomendacinio pobūdžio ir nėra visiems privalomas teisės aktas.

Tačiau teismui paskelbus nutartį, kažkodėl džiūgauja abi pusės. Paminklosauginį planą teismui skundusi bendrovė „Pinus proprius“ tiki, kad dabar prokuratūra bus priversta atsiimti savo ieškinį iš teismo, o buvusio baseino vietoje numatytai SPA ir viešbučio statybai dar šią vasarą užsidegs žalia šviesa.

Teismo nutartimi liko patenkinti ir paveldosaugininkai, kurie teigia, kad specialiajam paminklosauginiam planui išlikus, niekas nepasikeitė. Kultūros paveldo departamentas (KPD) nusiteikęs ir toliau vadovautis rekomendacinio plano reglamentais, o KPD sąlygos ruošiant detalųjį planą vis vien yra privalomos. Išeitų, kad ir „Pinus proprius“ džiūgauja per anksti. Ar šios bendrovės numatytos statybos detalusis planas nepažeidžia kultūros paveldo apsaugos, vis tiek bus sprendžiama teisme.

Tad kuo gi skiriasi rekomendacinis planas nuo privalomo specialiojo plano? Kaip aiškina pats KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis, nuo šiol plano reglamentai nėra privalomi ir dėl statybos parametrų bus galima derėtis su paveldosaugininkais. Paveldosaugininkų sąlygas bus galima ginčyti teisme, kuriame šios sąlygos gali būti koreguojamos.

Pavyzdžiui, vadovaudamiesi rekomendaciniu specialiuoju planu, paveldosaugininkai reikalaus statyti ne didesnį, kaip 2 aukštų pastatą, o statytojas norės 4 aukštų.  Išklausęs abiejų pusių argumentus teismas gali priimti kompromisą ir leisti statyti tris aukštus.

Kaip ten bebūtų, tokios paveldosaugininkų ir verslininkų derybos yra žingsnis atgal. Palangiškiai mato į ką pavirto kurortas per tą laikotarpį, kai paminklosauginis planas buvo rekomendacinio pobūdžio. Tuomečiai Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos padalinio vadovai patys sprendė laikytis plane nurodytų reglamentų, ar ne. Yra žinoma, net kiek tūkstančių litų pas paveldosaugininkus kainavo norimas pastatyti papildomas pastato aukštas.

Kas pakankamai įdėdavo į kišenę, tam paveldosauginiai reikalavimai neberūpėjo. Jei ožiuojiesi, tuomet prisimenami M.Ptašek plano reikalavimai. Pamenate verslininkų Želvių istoriją, kai tuometis Klaipėdos paveldosaugininkų vadas užsispyręs reikalavo J.Basanavičiaus gatvėje po rekonstrukcijos palikti tokią pačią trobą, kokia ten stovėjo. Galima ginčytis, ar buvęs pastatas puošė pagrindinę kurorto gatvę, tačiau tuomet, kai keletą metų iš Želvių buvo reikalaujama atkurti tai kas buvo, kitiems buvo leidžiama vietoj tarpukario vilų statyti betono ir stiklo akvariumus.

Kaip dabar atrodo Kęstučio ir Birutės gatvių sankirta, kurioje abipus gatvės stovėjo dvi gražios vilos?  Pamenate, vienoje pusėje medžių paunksmėje erdviame sklype slėpėsi medinis dviaukštis namukas, kitoje – dar prieš 80 metų Palangoje pastatyta pirmoji mūrinė vila. Šiandien vietoj jų stovi visą sklypą užėmęs ar tik ne 4 aukštų daugiabutis kvadratas, kitapus – nebaigtos statybos griaučiai.

Ar kas Birutės gatvėje prisimena elegantišką „Žuvėdros“ sanatorijos valgyklą su bokštu ir aukštu špiliumi? Vietoj jos padrėbtas gremėzdiškas statinys, kurį palangiškiai dėl neaiškios maskuojamos spalvos buvo praminę tanku. O kaip atkakliai buvo užstatomas paskutinis kvartalas tarp kopas ribojančios Meilės alėjos ir Birutės gatvės? Ne tik grafo Tiškevičiaus, bet ir sovietiniais laikais ši kurorto dalis buvo saugojama nuo statybų. Ten galėjo atsirasti tik visuomeninės ir kurorto paskirties objektai. Šiandien ši vieta paversta tankiai apstatytu gremėzdiškų privačių namų rezervatu.

Kol patys palangiškiai, jų išrinkti tarybos nariai nesugeba apsaugoti senosios Palangos kurorto dvasios, kol jie kelia rankas už tai, kad tarpukarį menančios medinės vilos virstų du kartus aukštesniais daugiabučiais, mūsų kultūros paveldą privalo saugoti tas M.Ptašek specialusis planas, kurio, ačiū Dievui, teisme nepavyko sunaikinti.

Labai gaila, kad jis vėl paskelbtas tik rekomendaciniu. Labai gaila, kad jis nebėra privalomas ir kad juo už atlygį vėl galės spekuliuoti nedori paveldosaugininkai, kuriems rūpi sava kišenė, bet ne profesinė pareiga.