Mintys paraštėse

Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius neišdrįso parašyti pažymio už pirmus darbo metus savo Vyriausybei, bet jai vieną „drūtą“ papildomą balą galima skirti ir už tai, kad Vyriausybė, kurioje pirmu smuiku groja ir po metų didelio tautos palaikymo sulaukiantys socialdemokratai, neskersakiavo į ankstesnės, konservatorių-liberalų Vyriausybės palankius Palangai sprendimus, o juos tvirtai parėmė.
Rezultatas – praėjusį šeštadienį naujam gyvenimui iš dulkių ir pelenų prikeltas Palangos Kurhauzas.
Kažin kokį pažymį miesto valdžiai – ir sau – per ataskaitą miesto gyventojams šį ketvirtadienį parašys miesto meras Šarūnas Vaitkus?
Jeigu ne laikinai „užstrigusi“  naujosios autobusų stoties statyba, miesto valdžiai už 2013-uosius, net ir griežtam mokytojui, derėtų suraityti devynetuką. Už rastą bendrą kalbą su naująją Vyriausybe ir jos vadovu, už įspūdingus darbus praeinančiais metais.
Tik ar miesto meras įveiks savo perdėtą kuklumą viešoje erdvėje ir suraitys sau nors devynetuką? O gal ir visą dešimtuką?
Stebint merą per Kurhauzo atidarymą, susidarė įspūdis, kad toks dar neregėtas per vadovavimo miestui tris metus antplūdis pagyrų ir komplimentų (Kurhauzo atveju, tikrai užtarnautų, mere!), pagerbimas visiems atsistojant (užfiksavau: pirmiausia kilo pirmos eilės, kuriose buvo įsitaisę buvusios ir dabartinės Vyriausybės atstovai, paskutinis stojosi, nors ir neplojo, Raimundas Palaitis) Š. Vaitkų kone išvertė iš kojų.
Meras atrodė sumišęs, priblokštas, sukaitęs ir kažką murmantis po nosimi, tarsi po oficialios Kurhauzo atidarymo ceremonijos būtų reikėję atlikti išpažintį pačiam Romos popiežiui.
Ką reiškia Š. Vaitkui Kurhauzas, kokių jo pastangų, diplomatijos, derybų užkulisiuose pareikalavo jo atstatymas, ko gero, sugultų į labai įdomią knygą...
Lietuviškų knygų neskaitau, bet tokią mielai perskaityčiau.
Toks paprastas ir kuklus ar net susivaržęs Palangos miesto vadovas – priešingybė kokiam nors viešuose renginiuose pasitikėjimu tviskančiam, net arogancija pulsuojančiam Druskininkų merui R. Malinauskui.
Būtent praėjusį savaitgalį iš Š. Vaitkaus nedraugų rato išgirdau svarų pripažinimą: „Nu, ką, reikia pripažinti: Š. Vaitkus jau priartėja prie Druskininkų mero R. Malinausko...“
Toks pastebėjimas – gal dar su kreditu, bet per Kurhauzo atidarymą keliskart pabrėžtos mintys apie asmeninę Š. Vaitkaus lyderystę – anaiptol ne avansas.
Kurhauzo atidarymas – didžiausias šio šimtmečio įvykis Palangoje, o Š. Vaitkus, neabejotinai, ryškiausias šio šimtmečio kurorto lyderis. Kaip dangus ir žemė skirtingas nuo R. Malinausko.
Su Kurhauzo atidarymu baigiamas ir Palangos miesto istorijos, kurią iki Š. Vaitkaus ne itin sėkmingai rašė kiti kurorto merai – P. Žeimys, R. Kirstukas, R. Palaitis ir V. Stalmokas, etapas.
Š. Vaitkus kritikams įrodė, kad sugeba rasti kelius pas visus, išskyrus gal tik Romos popiežių, kad moka„ūkininkauti“, o kai reikia, „nukirsti“ ir galvas.
Vedami Š. Vaitkaus, konservatoriai praėjusį šeštadienį Kurhauze jau gavo 6 mandatus 2015-ųjų pradžioje įvyksiančiuose savivaldos rinkimuose.
Iki vien konservatorių dominuojamos daugumos 2015-2019 metų Taryboje tereikia dar 5 mandatų.
Vien atidarius kitais metais sporto salę, kempingą ar autobusų stotį jų dar neužsitikrinsi.
Bet tie 5 mandatai bus konservatorių, jeigu jie pirmieji Palangoje paskelbs itin ambicingą, toli siekiančią, ne vien konservatyvia doktrina grįstą rinkimų programą.
Kaip sakau: su dirbtine saule ir 100 metrų dirbtiniu paplūdimiu žiemą, o gal ir vieninteliu Baltijos šalyse Gintaro kelio ar Baltijos jūros muziejumi, kuriame lankytojas „gyvai“ „gyvose“ ekspozicijose patirtų, kaip formavosi Baltija, gintaras ir šalys aplink.
Užmirškite VIP-ą – finansavimas iš skandinaviškų ir vokiškų fondų.
Ar Š. Vaitkus yra toliaregis strategas, nebijantis rizikos ir drąsių sprendimų?
Tai dar reikės jam įrodyti. Kaip ir tai, kad aplodismentus ir pagyras Š. Vaitkus gali priimti kitaip.