Metai prasidėjo iškalbingomis permainomis

Šie metai Palangai prasidėjo trimis netikėtais pokyčiais: iš bendrovės „Palangos šilumos tinklai“ išėjęs įmonės vadovas Artūras Mažrimas įsitaisė sveikatos apsaugos ministro patarėju, iš savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo posto pasitraukęs Vygantas Rekašius ruošiasi tapti pilnateisiu Palangos orkestro vadovu, o Liberalų sąjūdžio Palangos skyrių palikęs kažkada buvęs jo pirmininkas Saulius Simė atsidūrė pas konservatorius.
Visiškai suprantama, kad šie pokyčiai miesto gyvenimo iš esmės nepakeis, tačiau tam tikri dėsningumai yra įdomūs.
Labiausiai suprantamas yra V. Rekašiaus pasitraukimas iš savivaldybės. Miesto tarybai įsteigus viešąją įstaigą „Palangos orkestras“ neįsivaizduojama, kad jai galėtų vadovauti ne ilgametis šio orkestro meno vadovas ir dirigentas.
Iš pirmo žvilgsnio, lyg ir labiau prestižišką ir iki pensijos ramų gyvenimą garantuojančio savivaldybės administracijos skyriaus vedėjo postą V. Rekašius aukoja dėl didesnį savarankiškumą suteikiančios meno įstaigos vadovo vietos. Didesnė tokių pareigų rizika yra dar ir todėl, kad pagal bręstančius Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymus, valstybės bei savivaldybių įstaigų vadovavimui greitai gali būti numatytos kadencijos.
Galima tik spėlioti, kodėl vienas iš savo srityje didžiausią kompetenciją turinčių skyrių vadovų renkasi mažiau prognozuojamą vietą? Ar tokio pokyčio neišprovokavo nepakankamas dėmesys kultūrai mieste, ribota finansine biudžeto parama pakerpant kultūrininkų idėjas? Tokią versiją paremia ir pats V. Rekašius, žiniasklaidai prasitardamas, kad apie pasitraukimą iš vedėjo pareigų jis jau mąstęs seniai.
Tuo metu netikėtai ir, sakyčiau, slapčia bendrovės „Palangos šilumos tinklai“ direktoriaus kėdę palikęs A. Mažrimas neslepia siekiantis grynai su asmenine karjera susietų tikslų.
Dar praėjusios savaitės pradžioje bendraujant su direktoriumi, jis drąsiai dalinosi įmonės šilumos tinklų plėtros planais nė žodžiu neužsimindamas, kad juos įgyvendinti privalės jau kitas vadovas.
Ar apie planus patarinėti sveikatos apsaugos ministrui slėpė, ar tuomet dar pats apie būsimas pareigas nežinojo? Jei slėpė, tai kodėl? Paprastai slepiami nedori, užkulisiniai arba suokalbiški sumanymai. O jei sausio 2 dieną apie ministro patarėjo postą pats dar nenutuokė, tai toks staigus paskyrimas labiau panašus į dirbtinai išprovokuotą evakuaciją. Juo labiau, kad buities nepatogumai, gresiantis kraustymasis iš Klaipėdos į Vilnių, naujos darbo paieškos žmonai – yra nemaža tokio karjeros posūkio kaina.
Tokia pokyčių skuba keista dar ir todėl, kad akis bado A. Mažrimo kompetencijos neatitikimas užimamos ministro patarėjo pareigybės aprašui. Antai, iš šias pareigas einančio valstybės tarnautojo reikalaujama mokėti anglų kalbą ne žemesniu, kaip pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu. O A. Mažrimo gyvenimo aprašyme kalbama apie rusų ir prancūzų kalbų mokėjimą. Apie anglų – nė žodžio.
Na, kardinaliai keisti darbovietes buvusiam šilumos tinklų vadovui – ne naujiena. Po darbo policijoje perėjimas į kitą teisėsaugos struktūrą – STT – gal ir nebestebina. Bet tolimesni karjeros šuoliai – įspūdingi. Klaipėdos valstybinio uosto direkcijos juristas, Lietuvos saugios laivybos administracijos bendrojo, o vėliau – teisės skyriaus viršininkas, Švėkšnos psichiatrijos ligoninės vadovas, „Palangos šilumos tinklų“ bendrovės direktorius. Dabar štai – sveikatos apsaugos ministro patarėjas. Kur dėsi, ten tiks.
Ir tuo pačiu metu – nepasotinamas mokslo troškimas. Keturių skirtingų specialybių magistro diplomai. Ne kiekvienas taip sugebėtų. Kita vertus, įgytos skirtingos kvalifikacijos leidžia darbuotis ir ten, ir šen. Galima nuspėti, kad karjerai ir galimam bet kokiam įtakingesniam postui buvo ruoštasi atsakingai. Ir toks siekimas yra visiškai suprantamas. Tik kiek ironišką šypseną kelia tas A. Mažrimo patosas: „Noriu būti naudingas ne vieno miesto, o visos Lietuvos gyventojams“.
Viską turėtų paaiškinti būsimasis miesto gyvenime svarbios ir labai pelningos įmonės direktorius: ar šiai vietai bus organizuojamas konkursas? Ar jame dalyvaus iki šiol lyg ir be darbo besiblaškantis 8 metus Seime ramiai atsėdėjęs P. Žeimys?
Užtat su Palangos liberalus palikusiu ir pas konservatorius atsidūrusiu S. Sime – viskas yra aiškiau. Nors ir kaip buvęs miesto vicemeras į šalį suka akis, iš Sporto centro direktoriaus pavaduotojo pareigų, net ir prisidurdamas menką bokso trenerio algą, nepragyvensi. O tuo metu mieste ruošiamasi steigti įstaigą, kuri valdys visus kultūros ir sporto objektus. Jai reikės vadovo. Be to, netrukus turėtų atsilaisvinti ir Sporto centro direktoriaus vieta. Kam ieškoti geriausio toli, jei yra patikimas čia pat?
Tačiau natūraliai patogesnę ateitį užsitikrinti siekiantis S. Simė bando išlaikyti politiko kaukę. „Palikau Liberalų sąjūdį, nes liberalizmo dvasios neliko nei Palangoje, nei manyje“, – „Palangos tiltui“ porina visiškai atsitiktinai į politiką patekęs sportininkas, kuris neneigia, kad neatsilaikė prieš dabartinio skyriaus pirmininko E. Simučio spaudimą.
O galėjo kovoti. Viešai papasakoti apie liberalų skyriuje skleidžiamą blogą kvapą. Kitaip tariant, apginti liberalizmą, išsaugoti jį mieste. Arba bent išlaikyti orumą ir protesto vardan tapti nepartiniu tarybos nariu. Tačiau ne. Kažkada bokso ringe varžovus talžęs S. Simė dabar išmetė baltą rankšluostį be kovos ir dingus liberalizmui, savyje netikėtai atrado konservatyvizmą. Nors, gali būti, kad nei apie vieną, nei apie kitą žalio supratimo neturi.
Vienas iš Liberalų partijos Palangoje kūrėjų Rimantas Garolis yra pasakojęs, kad kadaise S. Simę pasikvietę taip norėdami pritraukti jaunimo balsus. Ką gi, kaip atsitiktinai atėjo, taip lyg tarp kitko ir išėjo.
Naujai iškeptas konservatorius kalbas apie jam matuojamą kokio nors direktoriaus kėdę neigia. „Tapęs direktoriumi, negalėčiau būti savivaldybės tarybos nariu, o mandato kol kas atsisakyti nenorėčiau“, – teigia gausų konservatorių būrį taryboje dar labiau padidinęs S. Simė.
Tas „kol kas“ yra labai iškalbingas. Jei keturioliktasis konservatorius iš tarybos pasitraukia, į jo vietą pagal sąrašą ateina liberalas. Nors absoliučią daugumą taryboje turinčiai partijai tai – nė šilta, nė šalta. Tikslas jau pasiektas – Palangoje jau suaižėjusiai partijai suduotas simbolinis smūgis. Ji neteko buvusio pirmininko, kuris savivaldos rinkimų sąraše buvęs trečiuoju surinko daugiausiai palangiškių balsų.
Liberalų, kaip solidžios opozicinės jėgos iš tiesų nebeliko. Tai yra didžiausias Palangos politinis praradimas, nes be protingai vairininkui patariančios opozicijos, absoliuti valdžia paprastai išsigimsta. Tiesą pasakius, tos jėgos nebuvo ir su S. Sime, tačiau jo pasitraukimas padėjo tašką. Kituose savivaldos rinkimuose Tėvynės sąjungai oponuos tik rėksmingi marginalai, kuriais virsta liberalų likučiai.
Todėl tik juoką kelia likusios liberalų kuopelės vado Eugenijaus Simučio pūtimasis ir visai neseniai buvusiam bendražygiui S. Simei skiriami priekaištai: „Kas yra tikrai liberalas, toks ir bus“.
Koks iš E. Simučio liberalas, kai jis kaip užsuktas nenustoja brukti minties automobilių stovėjimą Palangoje apmokestinti ištisus metus. Liberalą vaizduojančiam E. Simučiui nesuprantama, kad didesni mokesčiai ir liberalizmas yra nesuderinami. Jam tikrai liberalas yra tas, kuris aklai putoja prieš merą Š. Vaitkų.
Pasiūlytų valdžia E. Simučiui būti kokios pinigingos vietos direktoriumi, ko gero, bėgtų pasistriksėdamas. Lygiai taip pat, kaip kažkada atsidūrė Rinkliavų centre. Būtų tapęs ir jo direktoriumi. Tik tuomet labai norėjosi likti dar ir tarybos nariu.
Tad štai kokiomis spalvingomis permainomis Palangoje prasidėjo 2017-ieji metai. Jos – lyg ir niekuo ypatingos, tačiau kiek daug pasako apie žmones.

„Palangos tilto“ apžvalgininkų nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.