Kavinė „Banga“: griauti negalima rekonstruoti

„Griauti negalima rekonstruoti“ – kur šioje frazėje bus padėtas kablelis, kokį sprendimą priims tie, nuo kurių priklausys 1976 metais architekto Gintauto Telksnio projektuoto vėlyvojo modernizmo stiliui priskiriamo kavinės-restorano „Banga“ pastato, esančio J. Basanavičiaus gatvės pradžioje, likimas? Dabartiniai jo šeimininkai siūlo: „griauti, negalima rekonstruoti“. Lietuvos architektų sąjungos vienijami architektai teigia: „griauti negalima, rekonstruoti“.

Pateikė projektinius pasiūlymus: griauti...
Vasario 5 dieną Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje, kurio metu priimti sprendimai turi patariamojo balso galią, svarstytas klausimas „Dėl „Bangos“ kavinės, J. Basanavičiaus g. 2, Palangoje rekonstravimo (griovimo), numatant statyti naują pastatą“.
Bendrovės „Amber Queen“ užsakymu projektinius pasiūlymus ekspertų tarybai, kurios posėdyje dalyvavo ir Lietuvos architektų sąjungos Palangos skyriaus nariai – architektai Irena Lukšienė ir Alfredas Gumuliauskas, pateikė UAB „Studija 33“ architektai.
Bendrovė „Amber Queen“, užsiimanti gintaro apdirbimu, turinti parduotuves Rygoje ir Vilniuje, o Klaipėdoje – ne tik parduotuvę, bet ir galeriją, prekiauja gintaro dirbiniais. Pasak posėdyje dalyvavusio jos atstovo, „Amber Queen“ turi sukaupusi tokią gintaro ir jo dirbinių ekspoziciją, kuri gali lenktyniauti su Gintaro muziejumi. Savo veiklą plėsti bendrovė pageidauja Palangoje. Čia, J. Basanavičiaus g. 2, jie norėtų įkurdinti ir parduotuvę, ir muziejų-galeriją.
UAB Rizikos kapitalo investicijų kompanijos vadovas Viačeslavas Cmakunovas architektams ekspertams pristatė idėją nugriauti buvusią kavinę-valgyklą „Banga“ ir pastatyti jos vietoje neutralios architektūros dviejų aukštų pastatą. Anot jo, iš vientisos gelžbetonio konstrukcijos sukurto sovietmečio statinio nei suprojektuoti iš naujo, nei pritaikyti naujoms reikmėms neįmanoma.

Architektai ekspertai: griauti negalima
Posėdyje dalyvavę architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariai bei kolegos architektai griežtai nesutiko su siūlymais nuo žemės paviršiaus nušluoti „Bangą“ ir vietoj jos statyti naują pastatą, dėl kurio architektūros vertės buvo išsakyta nemažai skaudžių ir kandžių pastabų. Tačiau esmė – ne siūloma architektūra, o tai, kad „Bangos“ griauti negalima.
Iš Palangos kilęs architektas Edmundas Andrijauskas sakė, jog pastato vertė yra ir technologinė – statinys sukurtas iš monolitinio gelžbetonio, – ir meninė, atspindinti brutalizmo ir postmodernizmo menines sroves. Išsaugant jį būtų tuo pačiu įamžintas architekto G. Telksnio atminimas.
Itin griežtas buvo Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika, priekaištavęs savininkams dėl apleisto pastato: jie esą atsakingi už statinio būklę, o toks pastatas, koks dabar stūkso pačioje J. Basanavičiaus gatvės pradžioje, būti tiesiog negali. Kalbėjusysis pabrėžė ir tai, kad jeigu būtų kalbama tik apie ekonomikos rodiklius, kuriais vadovaujasi investuotojai, tai ir Meridianas būtų buvęs nuskandintas.
Pasak A. Mureikos, investuotojai turi suvokti, jog jų rankose yra architektūros paminklas, kurio statusas suteikia papildomą vertę investiciniam projektui. O dėl jo pritaikymo gintaro galerijai pasiūlyta rengti architektūrinį konkursą.
Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariai vienbalsiai priėmė sprendimą nepritarti kavinės „Banga“ pastato nugriovimui numatant statyti naują pastatą.

Rengiasi suteikti teisinę apsaugą
Tokį architektų ekspertų tarybos sprendimą palaiko ir posėdyje dalyvavę Palangos architektai, ir Palangos kultūros paveldo vertinimo taryba, ir Lietuvos architektų sąjunga, savo nuomonę išreiškusi ir Kultūros paveldo departamentui.
Pasak architektės ekspertės, Palangos kultūros paveldo vertinimo tarybos narės Laimos Šliogerienės, taryba kasmet pasiūlo apie tris naujus Palangoje esančius vertingus objektus, kad šie būtų įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir kad jiems būtų suteikta teisinė apsauga. Be praėjusio amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais iškilusių pastatų pastaraisiais metais į Kultūros vertybių registrą buvo įtraukti ir du vadinamuoju sovietmečiu statyti objektai: architekto Algimanto Lėcko 1969 m. projektuotas viešbutis „Žilvinas“ bei architekto Albino Čepio tais pačiais metais suprojektuotoji Vasaros skaitykla.
„Dar pernai Kultūros paveldo centro specialistams Vilniuje pateikėme G. Telksnio projektuotosios kavinės „Banga“ dokumentaciją, kad šiam išskirtinės architektūros pastatui taip pat būtų suteikta teisinė apsauga. Tačiau kadangi parengti visus reikalingus aktus užtrunka laiko, „Banga“ dar nėra įrašyta į Kultūros vertybių registrą, tačiau artimiausiu metu tai bus padaryta“, – patikino L. Šliogerienė.
Pasak jos, siūloma nauja pastato paskirtis – gintaro galerija su parduotuve – puikiai tiktų „Bangai“, o jos vidinę struktūrą tikrai galima pritaikyti naujajai paskirčiai. Perplanuoti erdves reikia tik norėti, tai daryti niekas nedraustų, nes siūloma saugoti patį pastatą ir jo architektūrą, atgaivinti išorės fasadus.

Ir istorinė, ir architektūrinė vertė
Posėdyje dalyvavę architektai iš Palangos taip pat pasisako už „Bangos“ išsaugojimą ir sako buvę šokiruoti pateiktų projektinių pasiūlymų griauti „Bangą“ ir vietoj jos statyti kaimo turizmui labiau tinkamą medinę trobą.
„Kalbant apie „Bangą“, visų pirma reikėtų prisiminti, kokiu laikmečiu ji iškilo, – sakė architektas A. Gumuliauskas. – Tada, aštuntojo dešimtmečio pradžioje, tiek Lietuvos, tiek visos tuometinės Tarybų Sąjungos kurortuose buvo masiškai statomi vadinamieji „Vėjeliai“ – surenkamų konstrukcijų vasaros kavinės. Tokią dar galima pamatyti Vytauto gatvėje šalia „Ramybės“. Tai, kad architektas G. Telksnys gavo užsakymą suprojektuoti originalią unikalios architektūros kavinę J. Basanavičiaus gatvės pradžioje, įrodo, kokia svarbi ši vieta buvo Palangai. Pats pastatas – išskirtinis ir tuo, kad jis buvo pirmas tokio tipo kūrinys Lietuvoje, suprojektuotas ir pastatytas kaip vientisa plastinė skulptūra su specialiai išlietais monolitiniais bareljefais ir pats nuo pamatų iki stogo absoliučiai monolitinis“.
Pasak A. Gumuliausko, dabar sunku įvertinti ir pastato grožį, ir išskirtinumą, nes beveik 20 metų iš rankų į rankas ėjęs modernistinis kūrinys yra aplipęs menkaverčiais kioskeliais, pašiūrėmis.
„Banga“ yra ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos architektūros istorijos dalis, unikalus tiek savo architektūra, tiek statyba pastatas. Jį tiesiog būtina išlaikyti kaip atmintį ateities kartoms. Tuo tarpu dabar dažnai linkstama net ir pačius vertingiausius to laikotarpio pastatus griauti arba nebeatpažįstamai „rekonstruoti“, taip išbraukiant iš architektūros istorijos 50 jos metų“, – sakė A. Gumuliauskas.

Architektų sąjunga – už „Bangą“
Kaip G. Telksnio projektuotąją „Bangą“ vertina ir Palangos, ir visos Lietuvos architektai bei architektūrologai, būtų galima rašyti daug. Ko gero, dar ir teks, nes greičiausiai ietys šioje J. Basanavičiaus gatvės vietoje dar kryžiuosis. Dabar gi gerbiamiems skaitytojams pateikiame ištraukas iš Lietuvos architektų sąjungos pirmininko prof. Mariaus Prano Šaliamoro pasirašyto rašto, adresuoto Kultūros paveldo departamentui dėl restorano „Banga” Palangoje architektūros išsaugojimo.
„Lietuvos architektų sąjungą pasiekė susirūpinimą kelianti žinia apie tai, kad planuojama nugriauti išraiškingą geros modernistinės architektūros pastatą, tapusį vienu iš Palangos architektūros ženklų – restoraną „Banga“ (arch. G. Telksnys).
Neabejojame dėl naujos funkcijos poreikio, tačiau susipažinę su paruoštu pasiūlymu, galime atsakingai teigti, kad nauja funkcija gali būti puikiai patalpinta egzistuojančiame „Bangos“ pastate.
Lietuvos architektų sąjunga yra pasiruošusi teikti ekspertinę pagalbą, bendradarbiauti su visomis suinteresuotomis pusėmis, siekiant išsaugoti ateities kartoms unikalų ir vertingą modernistinės brutalizmo architektūros objektą, turintį neabejotiną meninę vertę.
Fundamentaliame dr. M. Drėmaitės, dr. V. Petrulio, dr. J. Tutlytės leidinyje „Architektūra sovietinėje Lietuvoje“ autoriai, kalbėdami apie „Bangos“ architektūrą teigia: „Pastarąjį objektą galime laikyti vienu ryškiausiu sovietmečio manierizmo pavyzdžių. Žaismingų formų skulptūriška grubaus betono plastika akivaizdžiai peržengia funkcionalizmo ribas, architektūrinės išraiškos priemonių paieškas nukeliant į iracionalumo lauką, kuris savo idėjine raiška sąmoningai tęsia vaizdingą ir metaforišką Antonio Gaudi stilistiką“.
Išskirtinę objekto vertę pabrėžia dr. E. Navickienė monografijoje „Gintautas Telksnys – architektas“: „Bangos“ restorano architektūra atstovauja Lietuvoje retam manierizmui. Pastato architektūra yra tokia unikali ir neįprasta, kad jos neįmanoma vertinti objektyviai ar vienareikšmiškai: ją galima laikyti aukščiausią originalumo pakopa pasiekusiu nesuvaržytos meninės įtaigos, laisvai artikuliuoto plastikos, sodrios skulptūriškos ekspresijos šedevru... dėl savo išskirtinės plastikos ir ekspresijos, pasiekusių manierizmo lygį, šis unikalus statinys jau užsitarnavo vietą XX a. Lietuvos architektūros istorijoje“.
Lietuvos architektų sąjunga atsakingai teigia, kad šiuo metu moderniosios Lietuvos architektūros palikime yra itin reikšmingų kūrinių, kurie neturėdami kultūros paveldo statuso atsiduria ties išnykimo riba, arba jau yra išnykę. Šiuo metu nematome realių galimybių, nei metodikos visos Lietuvos mastu inventorizuoti šiuos kūrinius. Todėl siūlome atlikti konkretaus objekto (numatomo griauti ar rekonstruoti) architektūrinės vertės ekspertizę. Jos išdavoje konkretus architektūros kūrinys būtų pripažįstamas vertybe ir jam suteikiamas kultūros paveldo objekto statusas.
„Bangos“ atveju tokios ekspertizės išvadoms pakanka jau esamos teoretikų ir praktikuojančių atestuotų architektų (ekspertų) publikacijose pateiktos medžiagos“.