Buldozerių maršrutas iš Druskininkų – į Palangą: teks griauti apie 200 pastatų?

„Lietuvos rytas”
Alvydas ZIABKUS
Arvydas LEKAVIČIUS

Ar gali būti, kad nugriovus vadinamąjį Vijūnėlės dvarą Druskininkuose teks griauti ir profesoriaus Vytauto Landsbergio namą Palangoje? Atsakyti į šį klausimą prašoma Generalinės prokuratūros. Nugriauti Vijūnėlės dvarą praėjusių metų pabaigoje nusprendęs Vilniaus apygardos teismas gali skaudžiau smogti daugybei Palangoje namus įsigijusių žmonių, tarp jų – konservatorių patriarchui V.Landsbergiui. Iš teismo išdėstytų argumentų matyti, kad būtina nugriauti dar mažiausiai dvidešimt pastatų, esančių Druskininkuose, ir beveik du šimtus – Palangoje. Mat visi šie pastatai yra pastatyti antrojoje kurortų apsaugos zonos juostoje, o pagal teismo išaiškinimą ten jokia gyvenamoji statyba negalima. Ginti viešąjį interesą ir griauti šioje juostoje Palangoje bei Druskininkuose esą neteisėtai pastatytus namus generalinį prokurorą jau paragino aštuoniolika Druskininkų savivaldybės tarybos narių.
„Generalinė prokuratūra aktyviai siekia, kad didžioji Druskininkų savivaldybės teritorijos dalis būtų laikoma kurortų apsaugos zonos antrosios juostos teritorija ir ten būtų nugriauti gyvenamosios paskirties pastatai. Tačiau Palangos savivaldybėje tokie patys vadinamieji pažeidimai toleruojami, nors ten situacija namų savininkams dar nepalankesnė. Druskininkų savivaldybėje ši juosta nėra numatyta nei teritorijų planavimo dokumentuose, nei viešojo registro dokumentuose, o Palangos bendrasis planas aiškiai nustato antrosios juostos režimą“, – savo pareiškime generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui teigė Druskininkų savivaldybės nariai.

Pasinaudojo mero oponentu
Anksčiau socialdemokratų Vyriausybės vos nenuvertęs, o dabar Palangos architektūrinį veidą galintis pakeisti Vijūnėlės dvaras Generalinei prokuratūrai užkliuvo dar prieš ketverius metus. Patikrinti, ar ten statybos vyksta teisėtai, buvo pavesta Kauno apygardos prokuratūrai. Tačiau Kauno prokurorai jokių pažeidimų nenustatė ir atsisakė ginti viešąjį interesą. Tuomet pasinaudota ne kartą nesėkmingai į Druskininkų savivaldybės tarybą bandžiusio patekti buvusio teisėjo Sauliaus Vaikšnoro vadovaujama asociacija „Druskininkų gynimo frontas“. Vadovaudamasi šios asociacijos skundu Generalinė prokuratūra panaikino Kauno apygardos prokuratūros sprendimą. Ieškinys su reikalavimu nugriauti Vijūnėlės dvarą buvo įteiktas Kauno apygardos teismui.

Buvo parinkta prokurorė
Kai teismas atsisakė nagrinėti ieškinį, Generalinė prokuratūra sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui. Tačiau skundas buvo atmestas. Kai atrodė, jog Generalinei prokuratūrai visi keliai užsidarė, nes jau buvo besibaigiantis ieškinio padavimo senaties terminas, į procesą įsitraukė trys merui Ričardui Malinauskui oponuojantys politikais tapę įtakingi Druskininkų verslininkai. Kalbama, kad jie per Seimo narius galėjo įkalbėti Generalinės prokuratūros vadovybę, kad viešąjį interesą toliau gintų prokurorė Deimantė Nikitinienė, kuri tarp prokurorų išsiskyrė tuo, kad būstui statyti buvo paėmusi net 550 tūkstančių eurų paskolą, o į darbą važinėja brangiausiu, beveik 40 tūkstančių eurų kainuojančiu automobiliu „Toyota LandCruiser“.
„Vadinamoji Vijūnėlės dvaro byla buvo tik dalis prieš rinkimus pradėto puolimo. Schema buvo paprasta – mano oponentai, pasisamdę advokatų kontoras, rašydavo išgalvotus skundus, juos perduodavo Seimo nariams, o jie pareiškimus su savo rezoliucijomis tirti perduodavo užsakymus pasiruošusiems vykdyti prokurorams“, – sakė Druskininkų meras R.Malinauskas. Politiniai mero priešininkai buvo tokie užtikrinti, kad Generalinės prokuratūros rankomis nuvers R.Malinauską ir užims valdžią, kad jau iš anksto pradėjo pardavinėti Druskininkų vandens parką. „Mano žiniomis, Vilniuje buvo keli susitikimai, kuriuose tartasi dėl kainos. Buvo kalbama apie 30 milijonų eurų“, – sakė R.Malinauskas.

Akcentavo antrąją juostą
Tačiau bandymai prokurorų rankomis pakenkti R.Malinauskui nepavyko – jis užtikrintai laimėjo mero rinkimus. Tačiau Vijūnėlės byla buvo sparčiai stumiama į priekį. Bylą perėmusi buvusio ilgamečio Vilniaus apygardos teismo skyriaus pirmininko Vlado Nikitino marti prokurorė D.Nikitinienė nutarė siekti, kad ieškinį imtųsi nagrinėti Vilniaus teismai. Ji surašė naują ieškinį ir akcentavo, kad Vijūnėlės dvaras patenka į antrąją kurortinės zonos apsaugos juostą, kurią buvo reglamentavęs dar 1992 metais priimtas Vyriausybės nutarimas. Nors tas nutarimas šioje juostoje kategoriškai draudė tik užkasti nugaišusius galvijus, įrengti kapines ir sąvartynus, prokurorės nuomone, ten buvo draudžiama ir gyvenamųjų namų statyba.

Klausėsi pokalbių telefonu
Tačiau Vilniaus apylinkės teismas atsisakė priimti ir šį D.Nikitinienės surašytą ieškinį. Tada prokurorė sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris, ilgai svarstęs, vis dėlto įpareigojo Vilniaus apylinkės teismą nagrinėti ieškinį. Tuo pat metu Generalinė prokuratūra ne tik spaudė teismus, kad būtų pradėtas nagrinėti Vijūnėlės dvaro ieškinys, bet ir nurodė STT agentams klausytis Druskininkų mero R.Malinausko pokalbių telefonu. Būtent Vilniaus apylinkės teisme vykusio proceso metu STT agentai užfiksavo mero raginimus, kad Vyriausybės nariai kuo greičiau pakeistų morališkai pasenusį ir ne tik Druskininkams, bet ypač Palangai kenkiantį 1992 metų Vyriausybės nutarimą, kuriame kalbama apie kurortų apsaugos juostas.

Rėmėsi senu nutarimu
Nors ir buvo daromas didelis spaudimas, bylą išnagrinėjęs Vilniaus apylinkės teismas nustatė, kad Vijūnėlės dvaro statybos vyko teisėtai, ieškinį atmetė ir įpareigojo Generalinę prokuratūrą pastato savininkui Žilvinui Poviloniui sumokėti tūkstantį eurų. Po mero R.Malinausko raginimų Vyriausybė panaikino 1992 metų nutarimą dėl kurortų apsaugos zonų, tačiau sprendimą priėmęs teismas vis tiek vadovavosi būtent šiuo nutarimu. Teisme daugiausia ginčų kilo, prie kurios kurorto apsaugos zonos juostos reikia priskirti šį dvarą. Druskininkų savivaldybės atstovai bandė paaiškinti, kad iš šalies kurortų tik vienintelė Palanga savo bendrajame plane yra įteisinusi šias juostas, o Druskininkai visai jų neturi, nes jie nėra numatyti jokiuose savivaldybės planavimo dokumentuose. Tačiau teismas, vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos pažyma, nusprendė, kad Vijūnėlės dvaras priskiriamas prie trečiosios juostos, kurioje pagal 1992 metų Vyriausybės nutarimą galima statyti gyvenamuosius namus.

Mįslė: raidė ar skaičius
Tolesni veiksmai priminė tikrą detektyvą. Skundą susiruošusiai rašyti prokurorei D.Nikitinienei trūks plyš reikėjo rasti naujų įrodymų, kad Vijūnėlės dvaras yra priskiriamas ne prie trečiosios, kaip nusprendė teismas, o antrosios apsaugos juostos. Ir prokurorei pasirodė, kad tokius įrodymus ji surado nagrinėdama 2003 metų Alytaus apskrities viršininko administracijos sudarytą ir ranka užpildytą pažymą „Žemės sklypo kadastro duomenys“. Šios pažymos grafoje apie žemės naudojimo apribojimus ranka buvo įrašytas trumpinys „aps. AZ“. Druskininkų savivaldybės specialistų nuomone, trumpinys turėtų reikšti „apsaugos zona“, nes AZ figūravo ir aprašant kitus žemės naudojimo apribojimus – požeminio elektros kabelio, vandens telkinių. Be to, ir analogiškuose, tik kompiuteriu užpildytuose dokumentuose buvo įrašyta „kurorto apsaugos zona“. Tačiau prokurorei D.Nikitinienei pasirodė, kad ten buvo įrašyta ne raidė Z, o skaičius 2. O tai, jos nuomone, turėtų reikšti „antrąją apsaugos juostą“.
Savo atradimą prokurorė kruopščiai slėpė nuo atsakovų ir to net nepaminėjo savo apeliaciniame skunde. Tačiau paskutinę dieną, kai dar buvo galima teikti paaiškinimus, D.Nikitinienė teismui perdavė raštą, kuriame smulkiai išdėstė, jog AZ iš tiesų yra A2. Savo samprotavimus prokurorė teismui įteikė jau po darbo valandų, tad nei Druskininkų savivaldybės atstovai, nei pastato savininkai jau nebespėjo paaiškinti, ką iš tiesų reiškia šis trumpinys.

Teisėjos skolininko areštas
Dar neprasidėjus teismo posėdžiui, prasidėjo įvairūs užkulisiniai dalykai. Netikėtai buvo suimtas Vijūnėlės dvaro bylą nagrinėjančios kolegijos narės Loretos Bujokaitės buvęs vyras – buvęs aukštas STT pareigūnas Ernestas Lipnickas. STT agentai savo kolegą be jokių skrupulų uždarė į Vilniaus areštinę ir apkaltino, kad per viešuosius pirkimus galėjo pasisavinti pinigų. Dar anksčiau beveik 200 tūkstančių eurų pasisavinimu E.Lipnicką buvo apkaltinusi L.Bujokaitė. Ji teigė, kad šeimos reikmėms paėmė paskolą iš banko, pervedė į E.Lipnicko sąskaitą, o jis pinigų negrąžino. Dėl šių pinigų teisėja L.Bujokaitė ilgai su E.Lipnicku bylinėjosi teismuose.

Nuojauta tapo įrodymu
Nežinia, ar šis areštas galėjo paveikti teisėjos apsisprendimą, tačiau rašytine tvarka bylą išnagrinėjusi Astos Radzevičienės pirmininkaujama kolegija nutarė, kad Vijūnėlės dvaras patenka į antrąją apsaugos juostą, kurioje gyvenamųjų namų statyba draudžiama, todėl būtina jį nugriauti. Prokurorės paskutinę dieną po darbo valandų teismui pateikti samprotavimai, jog Žemės sklypo kadastro duomenyse įrašytas trumpinys AZ yra A2, tapo bene svarbiausiu įrodymu ir argumentu, kad statyba vyko neteisėtai. „Nors viešajame registre nebuvo nurodyta konkreti kurortų apsaugos zonos juosta, nuo pat ginčo žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir kadastre jam buvo nustatyta kurortų apsaugos zonos antroji juosta. Šį faktą patvirtina 2003 metų sausio 28 d. žemės sklypo kadastro duomenys“, – teigiama teismo nutartyje.
„Tai peržengia absurdo ribą – Druskininkuose niekuomet nuo 1990 metų nebuvo jokių kurorto apsaugos juostų. Man tenka apgailestauti, kad mes gyvename politinių užsakymų, kuriuos daro kai kurie konservatoriai, kai kurie liberalai per Generalinę prokuratūrą ir kitus aukštus veikėjus, realybėje“, – iš karto po teismo sprendimo kalbėjo Druskininkų meras R.Malinauskas.

Prokuratūra daro žalą
Kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ji reikalautų nugriauti antrojoje Palangos kurorto apsaugos juostoje pastatytus namus, Druskininkų savivaldybės tarybos nariai nutarė po ilgų diskusijų. Niekas nenorėjo kenkti Palangai, tačiau akis badė Generalinės prokuratūros taikomi dvejopi standartai ginant viešąjį interesą. Skundą generaliniam prokurorui pasirašiusių Druskininkų savivaldybės narių nuomone, prokurorai bijo lįsti į Palangą, nes ten galbūt neteisėtai namus yra pasistatę įtakingi politikai. Dėl Generalinės prokuratūros šališkos ir prieš Druskininkus nukreiptos veiklos iš šio kurorto jau pradėjo trauktis investuotojai.
„Stebint šiuos Generalinės prokuratūros veiksmus prieš Druskininkų savivaldybę, kurioje ginamas viešasis interesas dėl nesamos antrosios apsaugos juostos, susidaro nuomonė, kad viešasis interesas Palangoje, kurios bendrajame plane yra nustatyta konkreti kurorto apsaugos zonos antroji juosta, neginamas dėl to, kad Palangos miesto teritorijoje gyvenamuosius namus yra pasistatę visuomenei plačiai žinomi politikai, tokie kaip V.Landsbergis“, – tvirtinama skunde generaliniam prokurorui.

Išvadą pavadino absurdu
Pagal Generalinės prokuratūros dūdą šokančio Vilniaus apygardos teismo nevykęs bandymas išaiškinti Vyriausybės nutarimu patvirtintų kurorto apsaugos zonų taikymą neliko nepastebėtas ir Palangoje. Į antrąją kurorto apsaugos zonos juostą patenka beveik visa Palangos ir Šventosios teritorija. „Ką reiškia teismo išvada, kad šioje juostoje gyvenamosios paskirties statiniai negalimi? Kad turi būti griaunami visi gyvenamieji pastatai, kurie Palangoje atsirado beveik nuo nepriklausomybės atgavimo laikotarpio?“ – teismo logikos negali suprasti nuo 1993-iųjų beveik dešimtmetį vyriausiuoju Palangos architektu dirbęs Edmundas Benetis. Per tą laikotarpį Palangos rytinėje dalyje atsirado daugiabučių namų rajonas Medvalakio gatvėje, gyvenamųjų namų kompleksai išaugo Vanagupėje, Druskininkų gatvėje. Pačios valstybės institucijos išdavė statybos leidimus ištisiems individualių gyvenamųjų namų kvartalams. Nuo 1995-ųjų valstybė kaip kompensaciją už Palangoje tarpukariu turėtą žemę antrosios juostos teritorijoje žmonėms išdalijo apie 7 tūkst. žemės sklypų, kurie specialiai skirti gyvenamųjų namų statybai.
E.Benečiui įdomu, kur tuomet teismas ar Generalinės prokuratūros prokurorai patartų gyventi kurortinės infrastruktūros objektus aptarnaujantiems žmonėms? Ar į Palangą jie kasdien turėtų važinėti iš Kretingos, Klaipėdos ar Plungės? „Štai kas įvyksta, kai teismai pradeda aiškinti teritorinio planavimo reglamentų taikymą neatsiklausę ekspertų nuomonės. Tuomet sulaukiame tokio absurdo, kad nei rėkti, nei bėgti“, – teigė architektas.

Ar kurortai yra rezervatas?
Kurorto urbanistikos specialistų nuomone, kurorto apsaugos juostų reglamentavimas apskritai yra pasenęs ir niekam nereikalingas. Anot architektų, Lietuvai tik atgavus nepriklausomybę gal ir norėta kurortuose teritorijas griežtai atskirti pagal tam tikras veiklas. Tačiau tuomet neįvertinta, kad komandiniai ūkio valdymo metodai nebeegzistuoja. Realus gyvenimas, demokratiniai teisės aktai diktavo savo, ir Palangoje esančios sanatorijos ir statomi viešbučiai susimaišė su gyvenamaisiais kvartalais. „Antrosios juostos reglamente pasakyta, kad nėra draudžiamos tos statybos, kurios susijusios su kurorto paskirtimi ir jo plėtojimu. Tai ar vietos gyventojų būstai nėra kurorto plėtra? Ar namai, kuriuose gyvena kurorto poreikiams tarnaujantys žmonės, neatitinka kurorto paskirties? Juk niekur nėra pasakyta, kad kurortai yra savotiškas rezervatas, kuriame gali gyventi tik sovietmečiu statytų namų gyventojai“, – aiškino Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidmantas Danta.
Kad kurortų apsaugos zonų reglamentavimas yra savotiška atgyvena ir į jį jau seniai nebekreipiama dėmesio, įrodo ir nesuvokiamas draudimas antrojoje juostoje statyti nutekamojo vandens valymo ir požeminio filtravimo įrenginius. „Vadinasi, Palangos teritorijoje negalima statyti nuotekų valymo įrenginių, o kurorto nuotekos turėtų būti pumpuojamos į Kretingos rajoną ir valomos ten?“ – tokio draudimo prasmės niekaip negali paaiškinti bendrovės „Palangos vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Antanas Žutautas. Beveik visi Palangos pakraščiuose esantys ir prie miesto nuotekų trasų neprijungti individualūs namai turi įsirengę autonominius nuotekų valymo įrenginius. Pagal šį Vyriausybės nutarimą jie irgi yra draudžiami.

Sveikas protas nugalės?
Galutinį sprendimą dėl to, ar antrojoje juostoje galima statyti gyvenamuosius namus, turėtų priimti Aukščiausiasis teismas, į kurį Druskininkų savivaldybė jau kreipėsi su kasaciniu ieškiniu. „Manau, kad protingumo principas turėtų nugalėti. Ar verta dėl vienos politinės Vijūnėlės dvaro bylos sukelti chaosą ir sumaištį visoje Lietuvoje?“ – stebėjosi Druskininkų meras R.Malinauskas.