Kaimo turizmas – puiki galimybė verslui kaime

Palangos tiltas, 2018-10-25
Peržiūrėta
2505
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

„Auksinė giria“ didžiuojasi didžiausia pasaulyje sapnų gaudykle.
„Auksinė giria“ didžiuojasi didžiausia pasaulyje sapnų gaudykle.

Lietuvoje gausu kaimo turizmo sodybų, kurios vilioja turistus ir lietuvius laukų ramybe, išlakiais miškais ar gaiviais ežerais. Kiekviena stengiasi pritraukti savo klientus, viliodama išskirtiniu maistu, sveikos gyvensenos principais ar tradiciniu interjeru. Statistikos duomenimis, Lietuvos kaimo turizmo sodybose poilsiaujančių turistų daugėja.

Geriausiai sekasi Vilniaus apskrities kaimo turizmui
Kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas, per 2017 m. kaimo turizmo sodybose apsilankė 324,7 tūkst. turistų, iš jų – 31,8 tūkst., arba 9,8 proc., užsieniečių. Kaimo turizmo sodybose 2017 m., palyginus su 2016 m., ilsėjosi 2,1 proc. daugiau turistų. Vidutinė poilsio kaimo turizmo sodyboje trukmė buvo 1,92 nakvynės.
Dažniausiai poilsiautojai rinkosi Vilniaus (28 proc.), Alytaus (16 proc.), Kauno (14 proc.) ir Utenos (13 proc.) apskričių kaimo turizmo sodybas. Daugiausia užsienio svečių atvyko iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Latvijos. Dauguma turistų atvykdavo tik savaitgaliais. Populiariausi mėnesiai poilsiauti kaimo turizmo sodybose buvo liepa ir rugpjūtis.
2017 m. apgyvendinimo paslaugas siūlė 668 kaimo turizmo sodybos, arba 7 sodybomis (1,1 proc.) daugiau nei 2016 m.
Daugiausia kaimo turizmo sodybų buvo Trakų, Molėtų, Zarasų, Lazdijų, Ignalinos ir Utenos rajonų savivaldybėse. Apgyvendinimo paslaugas Trakų rajono savivaldybėje teikė 43 kaimo turizmo sodybos, Molėtų – 39, Zarasų – 38, Ignalinos – 37, Lazdijų – 34, Utenos ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse – po 32, Plungės – 30, Varėnos – 26. Dažniausiai poilsiautojai rinkosi prie ežerų įsikūrusias sodybas.

Įsikūrė buvusios stovyklos vietoje
Molėtų rajone šalia nuostabaus grožio Asvejos ežero išskirtines paslaugas siūlo kaimo turizmo sodyba „Auksinė giria“. Pasak įmonės direktorės Jurgos Vidugirienės, sodyba išskirtinė tuo, kad joje nerasi nė lašo alkoholio, o svečiams siūloma atsipalaiduoti kitaip. Alkoholį čia siūloma pakeisti patyriminiais užsiėmimais – kad kiekvienas svečias tikrai prisimintų kiekvieną čia praleistą akimirką.
Anot vadovės, įmonė veikia nuo 1997 m., privatizavus „Sigmos“ vaikų stovyklavietę. Buvusių savininkų tėvai ieškojo ypatingo sklypo prie ežero ir jį rado. Iš anksto buvo žinoma, jog čia įsikurs kaimo turizmo sodyba.
J. Vidugirienės teigimu, „Auksinė giria“ Lietuvoje jau pagarsėjusi tuo, jog organizuoja tik renginius be alkoholio – konferencijas, forumus, mokymus, vestuves, retritus (pasitraukimas į vienumą), edukacines ir sporto stovyklas. „Tai jau nebe mados, o mūsų visų sąmoningumo, mūsų tautos sveikatos ir šalies atsitiesimo reikalas“, – užsidegusi kalbėjo pašnekovė.

Siūlo gausų paslaugų spektrą
Pasak J. Vidugirienės, buvusi Asvejos poilsiavietė, o dabar „Auksinė giria“ patenka į kaimo turizmo kategoriją, tačiau sakyti, jog ji teikia tik maitinimo bei apgyvendinimo paslaugas, būtų tiesiog neišsamu. Anot jos, ištisus metus čia vyksta patyriminiai žygiai, mokinius į stovyklas kviečia „Whatansu“ komanda: išgyvenimo kolektyve paslapčių mokoma „W komandoje“, „Pabėgimas“ išveda jaunuolius į patyriminį gyvenimo žygį, „Motyvatorius“ dovanoja bent semestro trukmės motyvacinę injekciją džiaugsmingai mokytis.
„Ugnies zonos“ dalyviai su milžiniška savanorių komanda stato, kuria, rengia, ruošia dešimties dienų trukmės sveikos gyvensenos festivalį visai šeimai „Masters of Calm“. Mamos su paauglėmis dukromis ieško artimesnio santykio „Širšių lizdo“ savaitgaliuose, o ištisus metus vykstančią išskirtinę „Whatansu. Vyrų kalvę“ renkasi vaikai, paaugliai ir suaugę vyrai tam, kad namo grįžtų dar tvirtesni, dar valingesni, suvokiantys savo paskirtį ir žinantys, kaip ją įgyvendinti. Čia nuolat lankosi klasės, susirūpinusios savo mikroklimatu, švietimo darbuotojams rengiami „Superklasės auklėtojo“, „Supermokytojo“, „Supervadovo“, „Superdarželinuko auklėtojo“ mokymai.
Be to, pasak pašnekovės, lankytojų laukia unikalus ir neturintis analogų pasaulyje keturių stichijų „Labirintas“, sukurtas „Whatansu“ ir „Auksinės girios“ komandos (psichologai, koučeriai sociologai, mokytojai, orientacininkai). Šiuo metu labirintas užima vieną kvadratinį kilometrą teritorijos. Svečių laukia ir „Vyrų kalvės“ dalyvių iškastas tikras partizanų bunkeris; Tipių pieva; Patyriminis kliūčių ruožas; erdvi pirtis su edukacine pirtininko programa; į Gineso rekordų knygą įrašyta didžiausia pasaulyje sapnų gaudyklė; spalvotas, sotus ir patraukliai atrodantis vegetariškas maistas.
Direktorės teigimu, kol dar neprasideda didysis stovyklų, vestuvių ir festivalių maratonas, sodybą lanko ir pavienės šeimos – dažniausiai su vaikais. Jie važinėja dviračiais, eina į žygius, irstosi po ežerą, kaitinasi pirtyje, klausosi įstabaus paukščių choro.

Pasinaudojo parama verslui plėsti
Žinoma, kaimo turizmo verslas reikalauja nemažai investicijų. Kad įgautų naujų jėgų ir suteiktų verslui postūmį, „Auksinės girios“ savininkai pasinaudojo Europos Sąjungos parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“. Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto lėšų.
Pasak pašnekovės, įspūdingas pušynas, puiki vieta ir troškimas dar labiau pagerinti teikiamų paslaugų kokybę įpareigojo keisti infrastruktūrą. Buvo nutarta nugriauti senąją valgyklą-kavinę ir statyti naują – modernią, su šildymu ir didele sale-terasa svečių šventėms. Anot J. Vidugirienės, trūko savų lėšų, todėl buvo kreiptasi ES paramos.
Pasak įmonės vadovės, projektui skirta paramos suma – apie 200 000 eurų. Naujai kavinei statyti, jos profesionaliai įrangai bei terasai įrengti iš viso buvo išleista 480 000 eurų.
Pašnekovės nuomone, ši parama buvo svari pagalba sodybai. „Be jos nebūtume sugebėję pastatyti ir įrengti tokio šviesaus, didelio, šilto pastato su tikrai labai gera įranga, – tikino J. Vidugirienė. – Dėl gautos paramos praktiškai neturime konkurencijos ne sezono metu – mūsų klientų ištisus metus laukia erdvi 160 kv. m salė be kolonų, kurioje šilta ir jauku, net jei lauke spaudžia -20 °C.“

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus liepos 5 d. 17 val. Palangos kurorto muziejuje atidaro keliaujančią parodą „Menininkų atostogos tarpukariu: kurortai, kopų deivės ir kaimo malonumai“. 


Spalio 24 d., antradienį, (nuo 9.00 iki 12.00 val.) Palangos miesto savivaldybė jau tradiciškai kviečia į Palangos verslui ir organizacijų atstovams skiriamus NEMOKAMUS nuotolinius mokymus. 


Šiomis dienomis verslui tenka dirbti ypatingomis sąlygomis, kur susiduriama su dideliu duomenų kiekiu bei nuolat besikeičiančia aplinka. 


Pasaulinė turizmo diena – puiki proga kiek atsikvėpti nuo įtemptų darbų bei įvertinti pasiektus rezultatus. O pasidžiaugti išties turime kuo – jūsų dėka Palangos kurorto vardas kasmet vis garsiau skamba už šalies ribų, o Lietuvos bei užsienio svečiai vis dažniau renkasi Palangą savo kokybiškam ir turiningam poilsiui. 


Anykščių rajono jaunieji ūkininkai Kotryna ir Algimantas Meidai prieš porą metų įsteigė smidrų ūkį. Pasinaudodami parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui 2018 metais jie 2 ha plote įsteigė smidrų plantaciją. Jų svarbiausias pagalbininkas išaugintai produkcijai realizuoti – socialiniai tinklai. „Mūsų šeimoje esu pirmoji ūkininkė, – šypsosi...


Kaimo vietovėse atidaromos kirpyklos, lentpjūvės, duonos kepyklėlės, automobilių remonto dirbtuvės, pradedami ir plėtojami kiti verslai – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ rezultatas.


Konkurencijos tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros nuomone, savivaldybės sporto ir pramogų infrastruktūros valdymą turi perduoti verslui. Ir tik jam neparodžius tokio noro, jos turi teisę minėtą infrastruktūrą perleisti valdyti savivaldybių įmonėms. Palanga taip pat nenori "atiduoti" baseino privačiam verslui.


Lietuvoje gausu kaimo turizmo sodybų, kurios vilioja turistus ir lietuvius laukų ramybe, išlakiais miškais ar gaiviais ežerais. Kiekviena stengiasi pritraukti savo klientus, viliodama išskirtiniu maistu, sveikos gyvensenos principais ar tradiciniu interjeru. Statistikos duomenimis, Lietuvos kaimo turizmo sodybose poilsiaujančių turistų daugėja.


Vasara – puiki proga sveikai mitybai

Gina KUBILIŪTĖ, 2012 05 24 | Rubrika: Sveikata

Atšilus orams norisi gaivaus – vaisių, šviežių sulčių, lengvų užkandžių ar šaltibarščių. Bet lietuviai nevengia karštomis dienomis ir riebiau užkrimsti, nors specialistai pataria to vengti. Pavasarį ar vasarą žmonės dažniau būna gamtoje, po darbų ar per atostogas skuba kas prie ežero, kas prie jūros, į parkus ar kaimo sodybas, taip...


Skatinamas aktyvus turizmas

„Palangos tilto“ informacija, 2009 10 07 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto savivaldybė, kartu su Klaipėdos rajono, Nicos ir Rucavos (Latvija) savivaldybėmis įgyvendina projektą „Aktyvaus turizmo vystymas pasienio regione“, kuris turi būti įgyvendintas iki 2011 metų vasario 28 dienos. Šio projekto, kurio vertė 4 mln. 880 tūkst. 891 Lt, tikslas – dviračių turizmo plėtra Lietuvos-Latvijos pasienio regione. 


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius