Justinas Vaitiekūnas: „Kitos Lietuvos gali ir nebūti“

Palangos tiltas, 2018-03-26
Peržiūrėta
1929
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Justinas Vaitiekūnas: „Kitos Lietuvos gali ir nebūti“

Kovo 11 –osios išvakarėse Antano Mončio namuose Palangoje atidaryta Justino Vaitiekūno personalinė paroda – „Mažoji tapyba“.

Mažoji tapyba“ - kaip Mažoji Lietuva, kaip kitos mažos šalys , puoselėjančios savo kuklų išskirtinumą tarp didžiųjų valstybių“, - atidarydamas personalinę parodą Antano Mončio namuose – muziejuje kalbėjo menininkas Justinas Vaitiekūnas.
„Mažoji tapyba“ - tai trečioji menininko parodinės trilogijos dalis, įprasminanti dailininko nuolankumą, kantrybę ir įsiklausimą, užbaigia menininko kūrybos etapo apžvalgą.

„Lietuva- viena, kitos nėra“
Parodoje eksponuojama virš 100 įvairia technika sukurtų tapybos darbų, įvairūs piešiniai, grafika. J. Vaitiekūno kūrybos paroda išskirtinė. Jos atidarymas sietinas su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiu.
Muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė , pristatydama parodos autorių Z.Vaitiekūną , kalbėjo : „Esu dėkinga Nepriklausomybei. Jei nebūtų kovo 11-os, nebūtų A. Mončio namų Palangoje, nebūtų šios parodos, nieko nebūtų“,-įsitikinusi muziejaus vadovė.
Z.Vaitiekūnas , dėkodamas už suteiktą galimybę eksponuoti savo kūrybą šioje meno šventovėje su puikiu salių išsidėstymu prisipažino, jog tai buvusi sena jo svajonė. Supažindindamas parodos svečius su eksponuojamų darbų išdėstymo struktūra pasakojo, jog kiekviena salė turi savo pavadinimą. „Vakarinė salė- marinistinė, vidurinė- kelionės (Velsas, Gruzija, Bosnija ir Hercegovina , Latvija) . Rytinėje salėje piešinių ciklai apie mūsų gyvenimo nūdieną. Du darbai skirti Lietuvos šimtmečio garbei, juos jungia menotyrininko Evaldo Dirgėlos tekstas ir mano tekstas apie tapybą”.
Parodos autorius padėkojo parodos kuratorei Rimai Blažytei ir menotyrininkui Evaldui Dirgėlai , be kurių pagalbos būtų neįmanoma parodą surengti: „Viena tapyti, o kita - jas daryti.“
Menotyrininkas ir mąstytojas E.Dirgėla, užbaigdamas oficialiąją Z.Vaitiekūno parodos atidarymo dalį, kalbėjo: „Dejonėms kepurę uždėsim. Ant namo sienos plėvesuoja mūsų vėliava. Lietuva yra čia. Kitos Lietuvos nėra. Lietuva šiandien tik mažoji liko. Tai kas liko iš jotvingių, skalvių ir kitų genčių yra paskutinė. Kitos gali ir nebebūti“.
„ Ne pranašų bedugnei ateities mums reikia. Mums reikia tų, kurie susikaupę veikia- daugiau šviesios vilties“,- Jono Mačiulio - Maironio žodžiais linkėjo renginio dalyviams E. Dirgėla.

Daugiau dirbti, mažiau parodų
Palangoje eksponuojami jo įvairių metų darbai. Yra darbas, kurį jis sukūrė dar paauglys, o vienas paskutiniųjų – pernai akvarele nutapyta „Olando kepurė.“
Patinka dailininkui mūsų pajūrio pakrantės. Pėsčiomis yra išvaikščiojęs nuo Klaipėdos iki Palangos ir Šventosios. Dailininkas mėgsta keliones. Didžiulį įspūdį menininkui paliko Velsas, kur žemė, anot jo, prisisotinusi drėgmės, vietomis net žliugsi, o štai provincija ,anot jo, nesuvokia kas yra karas.
Jam keliaujant piligrimų keliais, gimė darbų ciklas, pašvęstas tokioms kelionėms.
„Mano kelionės nėra vien kelionės“ ,-sako menininkas. Jose „važinėta ir paišyta“. Piešinių ciklas -„Salos“, kurias dailininkas pavadino antropologinėmis (kaukolės) byloja apie tai, „galbūt kada nors ir mes tapsime geologine iškasena, svarbu kaip į tai pažiūrėti“,- sakė jis.
Menininkas nevengia savo darbuose „kalbėti“ politinėmis temomis .
„Ar reikia įrodinėti, kad malkos yra medis?“,- šmaikštavo jis. Tai galima įžvelgti Z. Vaitiekūno piešiniuose apie Gruzija.
Anot menininko, parodoje eksponuojami paveikslų formatai, dydžiai čia neturi jokios reikšmės. Mažosios tapybos sampratai autorius pasitelkė „Mažosios akademijos“ vardą, kurio kursą yra išklausęs 2017 metais.
Pasak menininko, „geriausia būtų, kad „ reiktų dirbti visada, o parodų mažiau “.
Praėjusieji metai menininkui buvo labai intensyvus. Pirmoji Justino Vaitiekūno paroda buvo eksponuojama VDA parodų salėje (Titanika) Vilniuje, antroji- VDA Panemunės pilyje. Visos trys (dabartinė A. Mončio namuose) personalinės, autorinės ir suverenios.

„Esu vasarojęs Tiškevičių rūmuose“
„Penkis metus buvau kaunietis, vėliau mama ištrėmė į Vilnių. Būdamas kokių penkių metų kartu su mama (mama dirbo gide Gintaro muziejuje) vasaromis vasarodavau Tiškevičiaus rūmuose, kurios patalpose gyveno ir menininkai“, -prisimena jis.
Menininkui priminiau apie sovietiniais metais Palangoje veikusius kūrybos namus, kur kūryba užsiimantys žmonės turėjo galimybę tenai dirbti. Anot mano pašnekovo, sovietinio paveldo nereikėtų gedėti. Amerikoje net kultūros ministerijos nėra.
„Kam ji,- klausė jis - gyvenimas savaime nepaliaujamai juda į priekį.“
Kalbant apie patį kurortą, menininkui atrodo, jog jis skirtas tam, kad žmogus atitrūkęs nuo visko, ilsėtųsi, ko negalėtų jis pasakyti apie A. Mončio muziejų. „Muziejus yra tam, kad tą žmogų judintų“,-įsitikinęs Justinas Vaitiekūnas.
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo minėjimo išvakarėse atidaryta paroda „Mažoji tapyba“ Antano Mončio namuose veiks iki gegužės 12 dienos.

Irena Valužė

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Rugpjūčio 16 d. 17 val. Palangos viešosios bibliotekos renginių salė (IIIa.)


Kasmetinio „Apple“ renginio metu kompanija tradiciškai pristatė savo naujienas – naują „iPhone 13“ flagmanų seriją, „iPad“ ir „iPad mini“ planšetes bei kitus įrenginius. Juos netrukus jau galės įsigyti ir „Tele2“ klientai. Naujienas sekite operatoriaus internetinėje parduotuvėje  www.tele2.lt .


Šiandien, balandžio 1 d., Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą nuo kitos kadencijos seniūnaičiams skirti kasmėnesinę maksimalią 50 eurų išmoką, skirtą kompensuoti kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidas, susijusias su jų kaip seniūnaičių veikla, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Palangos miesto savivaldybės...


Kovo 11 –osios išvakarėse Antano Mončio namuose Palangoje atidaryta Justino Vaitiekūno personalinė paroda – „Mažoji tapyba“.


Mokyklose karaliauja anglų ir rusų kalbos, taip į šešėlį nustumdamos vokiečių ir prancūzų. Bent jau taip galima pagalvoti, pažvelgus, jog mokiniai jau ilgą laiką nebesirenka mokytis šių kalbų kaip pirmųjų užsienio kalbų, o ir egzaminų nelaiko. Tuo tarpu anglų kalbos egzaminą norinčiųjų laikyti skaičius kasmet vis auga. Niekas neabejoja, jog anglų kalba yra tapusi...


Idėja Šventosios pagrindinėje mokykloje įvesti vienodą mokyklinę aprangą subrandinta visai neseniai, nors svarstymai apie tokią galimybę sklandė jau kelerius metus.


Palangoje įsikūrusi sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija Palangoje yra tokia maža ir išskirtinė, kad apie jos veiklą retai kuris ir žino. Tačiau joje dirba pasiaukojantys žmonės, nebodami patalpų, kuriuose įsikūrę, avarinės būklės ir dėl to niekam nesiskųsdami.


Kiek ilgai lauksime kitos nelaimės?

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2010 12 13 | Rubrika: Miestas

Prieš savaitę mieste prasidėjusį Kalėdų švenčių laikotarpį jau šį pirmadienį paženklino tragiškas įvykis. Skubant į bažnyčią laikyti vakarinių mišių, Vytauto gatvėje automobilio buvo parblokštas ir mirtinai sužalotas kunigas rezidentas, po 50 kunigystei atiduotų metų garbingą kunigo jubiliato statusą įgijęs 87 metų Liudas Serapinas.


Jau nuo seno visi svečiai, atvykę į Klaipėdą ar Palangą, apsilanko ir Smiltynėje įsikūrusiame jūrų muziejaus delfinariume. Delfinai jau atsisveikino su Lietuva ir išvyks į Graikijos Atikos zoologijos sodą. Kaip  „Palangos tiltui“ sakė jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė kartu su delfinais – Gabija, Glorija, Premija, Arga, Lima, Gile ir Nojumi – į Graikiją išvyks ir jų  keturi...


Būti ar nebūti parkomatams?

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 04 25 | Rubrika: Miestas

Miesto valdžiai apsisprendus šią vasarą iš poilsiautojų rinkti mokestį už stovėjimą centrinėje, vadinamojoje paminklosauginėje teritorijoje, numatyta įrengti per 20 parkomatų. Įkurta savivaldybės įmonė Rinkliavų centras, kuriam pavesta administruoti mokesčius. Miesto mero Vytauto Stalmoko teigimu, vietinė rinkliava už automobilių stovėjimą senojoje miesto dalyje turėtų būti vėliausiai...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius