Julius Urbonas: „Mano liga – jūra. Dėl jos esu pamišęs“

Jūra, neverta sakyti, visada klastinga, bet jos spąstai dvelkia mirtimi ją ir jos palydovą – vėją – sumaniusiems „pakinkyti“ jėgos aitvarų sporto mėgėjams. „Kiekvienąkart, kai išplauki į jūrą, nežinai, ar staiga nepasikeis vėjo kryptis – neims nešti į jūros platybes. To neįvertinusius ir pametusius sveiką protą, pasiglemžia Baltija“, – sako palangiškis Julius Urbonas, pamišęs dėl daugeliui gan egzotiško pomėgio – jėgos aitvarų.

  Pamišęs dėl jėgos aitvarų

   26-erių palangiškis prisimena, kad dar tuomet, kai sėdėjęs mokykliniame suole, dažną popietę po jų praleisdavęs prie jūros. „Mane kerėjo vaizdai jūroje: stebėjau juos neatitraukdamas akių. Jau ketveri metai, kai pats savarankiškai plaukiu su aitvaru jūroje“, – sakė redakcijos svečias.

  Anot jo, jėgos aitvarai – sparčiai populiarėjantis vandens sportas Lietuvoje ir pasaulyje, kuriuo užsiema vis daugiau žmonių. „Šis sportas yra labai tinkamas mėgstantiems vandens sportą, siekiantiems adrenalino. Bet jis kartu reikalauja ir entuziazmo ir atsidavimo. Ir, beje, yra gan nepigus“, – sakė pašnekovas.

   Pradžioje už panaudotą įrangą vaikinas suplojo netoli 3 tūkstančių litų. Dabar jau įsigijęs naują įrangą.

  Visą komplektą sudaro: aitvaras, baras, kitaip tariant valdymo lazda, lynai – arba stropai – trapecija ir lenta. „Baras yra tarsi vairas, kuris yra skirtas aitvaro valdymui ir kontroliavimui. Naujausi jėgos aitvarų modeliai yra komplektuojami su 4-5 lynais, o dažniausiai naudojamas jų ilgis siekia 25-27 metrus. Jėgos aitvarai dažniausiai turi keturis lynus, kurių du yra pririšti prie aitvaro priekinių kraštų, o kiti du – prie galinių sparno kraštų. Patraukus priekinius lynus aitvaras įgauna daugiau jėgos, o patraukus galinius – stabdoma jėga“, – atskleidė jėgos aitvarų valdymo subtilybes.

  Nepigią įrangą įsigijo pats

   Užsiimant šiuo ekstremaliu sportu taip pat gali prireikti ir kitų priemonių: hidrokostiumo, liemenės, šalmo, batų, akinių, pirštinių, kuprinės, kurioje turi tilpti kita būtina įranga – aitvaro kameroms pripūsti reikalingos pompos, vėjo matuoklis ir kiti prietaisai.

  „Į tėvų kišenę nelindau niekada. Aš dirbu nuo 14-os metų. Net dar būdamas mokiniu, dirbau, žinoma, vasarą vienoje autotransporto įmonėje“, – sakė Julius, dabar besidarbuojantis UAB „Palangos vandenys“.

  Tėvai niekada nebandė sūnaus atgrasinti nuo ekstremalaus sporto. „O mergina, kai atsiras gyvenime, turės mylėti ne tik mane, bet ir jūrą bei mano jėgos aitvarus“, – šypsojosi J. Urbonas.

   Lietuvoje jėgos aitvarai pasirodė pakankamai neseniai. Prieš penketą metų, anot Juliaus, buvo tik keletas entuziastų, o dabar jų skaičius vis didėja ir didėja. Daugiausia jų galima išvysti vasarą ir rudenį Lietuvos pajūryje vėjuotą dieną. Lietuvos pajūris, pasak J. Urbono, geriausia vieta jėgos aitvarams, nes ten yra daug vietos ir pučia stabilus vejas.

  „Vandens jėgos aitvarų sportas, arba kaitavimas, yra ekstremali sporto šaka, kuri apjungia burlenčių, vandens slidžių, banglenčių, snieglenčių ar parasparnių sportą. Todėl dažniausiai kaitavimu susidomi žmonės, kurie anksčiau yra užsiėmę minėtomis, su vėju susijusiomis sporto šakomis, pavyzdžiui, burlenčių sportu. Palyginti su kaitavimu, burlenčių sportas yra ne toks dinamiškas, mobilus ir nesuteikia tiek daug adrenalino. Tačiau vienas pagrindinių jėgos aitvarų traukos objektų – galimybė aukštai pašokti ir išsilaikyti ore. Jėgos aitvarai leidžia ne tik atlikti įvairius triukus, bet ir pakilti į 5-20 metrų aukštį. Jėgos aitvarų sportas reikalauja didelės erdvės, todėl kaitavimui tinkamiausios vietos yra jūra arba marios“, – pasakojo Julius.

Jūra pasiglemžė ne vieno sportininko gyvybę

   Anksčiau, vardan saugumo ir „kompanijos“ vyrukas jūroje aitvarą gainiojo su kitais keturiais savo bičiuliais, bet šiais metais į jūrą leidžiasi vienas. „Jeigu būna palankus šoninis vėjas, brendu į jūrą Palangoje ir su vėju per maždaug tris valandas ja pasiekiu Šventąją, – sakė Julius. – Jaučiu, kad jau perpratau visas bangų subtilybes, todėl nebijau plaukti vienas, nors vienam plaukti nepatartina. Ypač Baltijoje, kur bangos yra didžiausios. Kiti kaituotojai renkasi Svencelį, Kuršių marias, Dreverną, Elektrėnus“.

  Paskutiniuosius dvejus metus Julius sako negirdėjęs apie jūroje žuvusius kaituotojus, bet prieš tai tokių atvejų buvę. „Vienas kaituotojas žuvo Klaipėdoje, atsimušęs į akmeninį molą, dar vienam kaituojant sustojo širdis. Žinau vieną tragišką atvejį, kai sūnus leido savo tėvui išmėginti jėgos aitvarą. Tėvas nesėkmingai bandė pašokti – trenkęsis į jūrą susilaužė stuburą“, – pasakojo ekstremalaus sporto mėgėjas.

   Vyras prisipažino, kad ir jam jau tekę jūroje pakliūti į gan grėsmingą padėtį. „Regis, prieš ketverius metus, kai dar buvau „žalias“, pakylinėjant atsikabino slidės, aitvaras nunešė iki kopų. Turėjau žaibiškai mąstyti: nusprendžiau, kad neverta toliau bandyti likimą – iš 6-7 metrų drebtelėjau ant kopų. Aitvarą turėjau pasiimti iš medžių, o pats likau sveikutėlis“, – pasakojo Julius.

   Anot jo, svarbiausia nepamesti nuovokos ir bandyti bet kuriuo atveju suvaldyti aitvarą. „Laikyti jį bet kuriuo atveju virš savęs“, – patarė vyras.

  Anot jo, jėgos aitvarai sukelia daugiau pavojų ne pačiam aitvaro valdytojui, o pašaliniams žmonėms. Prižiūrimuose vakarų Europos paplūdimiuose jėgos aitvarų entuziastams yra paskiriamos atskiros vietos, kuriose nėra poilsiautojų.

   Lietuvoje kol kas nėra įrengtų tokių vietų, tačiau šiuo sportu užsiimantys žmonės stengiasi laikytis kiek tik įmanoma atokiau nuo bendrųjų paplūdimių, kuriuose yra daug poilsiautojų.

   Užsiimant vandens jėgos aitvarų sportu svarbu ne tik laikytis saugaus atstumo nuo žmonių, bet ir nuo pastatų ar kietų paviršių.

  Pajūryje oras neretai būna labai permainingas, todėl reikia stebėti oro sąlygas ir pastebėjus artėjančios audros požymius, reikėtų nustoti užsiimti šia veikla. Nepaisant to, kad nemaža dalis šio ekstremalaus sporto mėgėjų nori pasisemti kur kas daugiau adrenalino dėl stipriai pakilusio vėjo ar didelių bangų.

  „Pagal Zodiako ženklą esu vėžys. Galbūt dėl to mane taip traukia vanduo?“ – spėjo J. Urbonas.

Nuolat gaudo žinias apie vėją

   Sportininkas nuolat „gaudo“ žinias apie Baltijos vėjus, pagal juos ir planuoja, kuomet gali pagriebti visą įrangą ir nuskuosti prie Baltijos.

  „Paprastai žiemą ilsiuosi, bet šią žiemą pasiryžęs išbandyti ir Baltijos vėjus žiemą. O jie žiemą gali būti itin atšiaurūs“, – atskleidė nutrūktgalvis.

  Nusprendus išbandyti jėgos aitvarų sportą, nepatariama to daryti vieniems įsigijus reikiamą įrangą. Savarankiškai mokantis, kaip valdyti jėgos aitvarus, galima ne tik sugadinti įrangą, bet ir patirti rimtų traumų, todėl patariama kreiptis į specializuotas aitvarų mokyklas.

  Julius jėgos aitvaro gainiojimo jūroje paslapčių mokėsi specialioje jėgos aitvarų mokykloje Svencelyje, kaimelyje prie Kuršių marių.

  „Joje dirbantys specialistai ne tik padėjo greitai įgyti praktinių įgūdžių, bet ir patarė, kokią įrangą įsigyti. Be to, didelę patirtį sukaupę jėgos aitvarų mokytojai supažindina su šiame sporte tykančiais pavojais, suteiks žinių, kaip jų išvengti ir kaip elgtis netikėtai pakliuvus į ekstremalias situacijas bei kaip užsiimant šiuo sportu nesukelti pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Tik turint pakankamą žinių bagažą galima pajausti maksimalų malonumą, kurį suteikia jėgos aitvarai jūroje“, – pasakojo Julius.

 
Jūra – laisvė, politika – ne

   Ateityje vaikinas norėtų savo pomėgį paversti verslu, bet apie tai, anot jo, dar ankstoka kalbėti.

  Kaip, matyt, ir apie aktyvesnę politinę veiklą. J. Urbonas yra Tėvynės sąjungos –Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Palangos skyriaus narys, bet kartu su vyresniais partijos bendražygiais dalyvauti artėjančiuose savivaldos Tarybų rinkimuose nepanoro.

   „Tam reikia laiko ir atsidavimo. O aš visą laisvą laiką skiriu savo pomėgiui. Beje, kai „Palangos vandenų“ darbuotojas nuolat akis į akį bendrauju su palangiškiais, vandens vartotojais, todėl man jų bėdos ir gyvenimas neblogai žinomi, – pasakojo J. Urbonas. – Be to, jūra yra laisvė, o politikoje kažin ar daug jos rasi“.

    O jūra, Julius tikina, geriausia ramintoja. „Išlipi su visa įranga iš jūros ir nieko nesinori, tik vandens pagurkšnoti. Kūnas – lengvas, galva – tuščia, jokių įkyrių ar pašalinių minčių. Tikra meditacija“, – sakė palangiškis.