Doris misija abejingų nepalieka: net santūrūs žemaičiai šypsosi

Doris Katzenstein kilusi iš Vokietijos, tačiau pastaruoju dešimtmečiu savo namais ji vadina Palangą, o joje sutiktus žmones – savo šeima. Doris galima pavadinti viso pasaulio gyventoja, kadangi ji yra aplankiusi labai daug šalių, visur turi draugų ir ją supa daug daug prisiminimų, kurie apgobia ir kiekvieną, apsilankiusį jos namuose. Puikios nuotaikos niekada nestokojanti moteris, ja tiesiog užkrečia ir kitus. Šiandien energinga, nuolat besišypsanti ir šilumą spinduliuojanti Doris švenčia savo gražų jubiliejų.

Tėvelių palikimas ir kelionių suvenyrai
Doris gyvenimas – išties spalvingas, tiesiog įkvepiantis. Ji tiek daug gyvenime sutikusi puikių žmonių, tiek mačiusi įspūdingų vietų, – kad dažnam taptų pavydu jos pasiklausius. Tiek jos, tiek jos visos šeimos gyvenimas – vertas rašytojo plunksnos.
Kiek šalių ji yra aplankiusi, Doris parodo besdama į žemėlapį, kuris sužymėtas smeigtukais. Tose šalyse, kurios pažymėtos, Doris ir lankėsi: išmaišiusi visą Europą, lankiusis Afrikoje, Antarktidoje.
Iš kiekvienos šalies turinti bent po kokį suvenyrą. Itin Doris branginami yra daiktai, kuriuos saugojo jos tėveliai. Pavyzdžiui, šimtametis medžio drožinys, kuriame pavaizduotas legendinis vokiečių mylimas išdaigininkas TilisUlenšpygelis (TillEulenspiegel) ir daug ten esančių įvairių situacijų, taip pat Doris parodė, kaip ji pati pavadino, šakninį žmogų, būtent sukurtą iš medžio šaknies.
Kaip pasakojo Doris, jos tėvelis itin domėjosi įvairiais meno kūriniais, o ir pats nesibodėjo imtis kūrybos. Išsaugotus jo kūrinius kruopščiai sergi ir jo dukra, kurios namuose esama itin įdomių kūrinių.
Jos mama taip pat buvo mėgėja iš kelionių parsivežti jai patikusių daiktų. Palangiškės namuose stovi stalelis, parvežtas iš Indijos. Tai – nepaprastas stalelis, jis išsiskiria unikalumu dėl savo raižinių, o ir išsilanksto, tampa žaidimų stalu.

Įdomi šeimos istorija
Palangoje Doris gyvena nuo 2005 metų – lygiai 13 metų, kadangi į kurortą ji atsikraustė birželio mėnesį.
„Visada sulaukiu klausimo, kodėl aš pasirinkau Palangą. Bet kai aš nusprendžiau gyventi Lietuvoje, nenorėjau kurtis dideliame mieste, nenorėjau nei Klaipėdoje, nei Vilniuje, nei Kaune. Galvojau apie Trakus, bet dėl įvairių priežasčių nugalėjo Klaipėda, o kadangi šalia Klaipėdos yra nedidelis miestas Palanga, man patiko idėja gyventi čia. Taip ir gyvenu toje pačioje vietoje 13 metų“, – šypsojosi Doris.
Moteris užaugo Hamburge, jai teko pagyventi ir kitoje Vokietijos dalyje, tačiau tai ne viskas – ji lankėsi daugelyje šalių.
Itin įdomia istorija, susijusia taip pat su kelionėmis, apraizgyta jos senelių istorija. Kaip pasakojo Doris, jos senelis buvo laivo inžinierius, dirbo itin didelėje laivų kompanijoje, kuri iki šiol tebeegzistuoja, ir dažnai tekdavo keliauti į Vokietijos koloniją Afrikoje. Būtent ten jam buvo lemta sutikti būsimą žmoną, Doris močiutę.
„Mano močiutė ten dirbo viešbutyje virėja, buvo sudariusi dvejų metų sutartį. Kai mano senelis ją ten išvydo, jis iškart savo kolegai pasakė: „Tai – mano žmona“. Jis apie ją nieko nežinojo, nei kas ji, nei ką dirbo, tačiau jo pareiškimas buvo aiškus. Kadangi senelis nenorėjo laukti dviejų metų, kol pasibaigs jos sutartis, jis sumokėjo netesybas, išsipirko savo žmoną ir ją išsivežė į Vokietiją. Jie išvyko kartu ir niekada į Afriką nebegrįžo. Užtat aš lankiausi ten. Netgi šią dieną tebėra viešbutis, kuriame dirbo mano močiutė“, – pasidalino itin gražia savo šeimos istorija palangiškė.

„Padovanok man savo šypseną“
Doris pripažino, jog jos vaikystė buvo nuostabi – turėjo puikius tėvus, puikius namus. Tačiau jai visuomet knietėjo išbandyti save ir kitose vietose, taip jos keliai nuvedė į Afriką, vėliau – ir į kitas šalis.
Kai ji pakeliavusi po Afriką grįžo į Vokietiją, sutiko ten žmonių, kurie įkvėpė bahajų tikėjimui. Būtent šio tikėjimo paskatinta ji gyveno Rumunijoje, dalis jo prisidėjo prie to, jog ji apsigyveno ir Lietuvoje.„Visos mano kelionės susijusios su tuo, kad aplankau draugus visose šalyse“, – sakė ji.
Bahajų pasekėjams itin svarbi švietėjiška veikla, noras suteikti žmonėms naujų žinių ir gerą požiūrį. „Man svarbiausia yra suteikti kuo daugiau pozityvumo žmonėms, kuriuos pažįstu, kurie mane supa. Todėl nuolat bandau paskatinti žmones nusišypsoti. Mano tėvai mus, savo vaikus, taip pat auklėjo, jog kasdien reikia vienas kitam pasakyti po malonų žodį. Man tai atrodė puiki mintis“, – pasakojo nuolat pati šypsodamasi Doris.
Moteriai gimė idėja Palangoje skleisti šūkį: „Padovanok man savo šypseną“. Žinoma, ji pastebėjo, jog žemaičiai ne taip dažnai šypsosi, bet bendraujant su Doris, šypsotis tikrai norisi.
Jos vizitinėje kortelėje, kuria pasidalina su žmonėmis, užrašytas vienas iš bahajų tikėjimo skleidžiamų minčių: „Laikyk žmogų kasykla, kurioje pilna neįkainojamų perlų. Tik švietimas gali atskleisti tas brangenybes ir suteikti naudos žmonijai“.
Pašnekovė įsitikinusi, jog būti maloniems vienas kitam nėra sunku. Kartais pakanka tiesiog pasakyti „labas“, vienas kitam palinkėti geros dienos ar, kaip minėta, nusišypsoti.
Doris apie geranoriškumą net skaito paskaitas mokiniams, kurie žaidimų pagalba parodo, ko labiausiai pasigenda savo aplinkoje, pavyzdžiui, pagarbos, teisingumo ar kito.
Ji taip pat moko kalbų – vokiečių ir anglų, nes abi kalbas ji puikiai moka. Jau ne vienerius metus ji bendradarbiauja su Palangos Trečiojo amžiaus universitetu, ten taip pat senjorus moko kalbų. Nors, kaip pripažino Doris, dalis mokinių atkrenta, tačiau labiausiai užsispyrę puikiai mokosi. Ji taip pat bendrauja ir su Klaipėdos vokiečių bendruomene.
Veiklos Doris tikrai netrūksta, o jos ir reikia veikliai, energingai moteriai kaip oro. Be visų užsiėmimų, mokymų, paskaitų, ji dar užsiima ir rankdarbiais.

Šeimą atrado Palangoje
Apie bahajų tikėjimą ne visi yra girdėję, Doris pripažįsta, jog nei vienas šio tikėjimo mokinys niekam nebruka jo prievartą.
Pasižvalgius po interneto platybes, paaiškėja, jog bahajų tikėjimas yra pasaulinė nepriklausoma apreiškimu besiremianti religija (t. y. religija, turinti savo Šventąjį Raštą), įkurta Baha’u'llah (tarti Bahà-Ulà) Persijoje, XIX a. viduryje. Tikėjimo išpažinėjų yra 222 valstybėse; atstovaujama daugiau kaip 2100 įvairių etninių, rasinių grupių ir genčių; jos šventieji raštai išversti į daugiau kaip 800 kalbų; ir turi apie septynis milijonus pasekėjų visame pasaulyje (2009 m.). Izraelyje veikia Bahajų pasaulinis centras.
Pagal bahajų mokymus, religijos istorija matoma kaip nesibaigiantis žmonijos švietėjiškas procesas per Dievo pasiuntinius, kurie dar vadinami Dievo Pranašais. Tikima, kad Bahá'u’lláh yra vėliausias, bet ne paskutinis iš šių individų. Jis teigia esąs ankstesnių religijų krikščionybės, islamo, induizmo, budizmo ir kitų išpranašautas pažadėtasis ir kad jo misija yra tvirto pasaulinės vienybės pagrindo padėjimas ir naujos taikos ir teisingumo eros pradėjimas, kuri, bahajai tiki, neišvengiamai artėja.
Dažniausiai nurodomi trys pagrindiniai bahajų mokymo principai: Dievo vienybė, religijos vienybė ir žmonijos vienybė. Daugelis kitų bahajų socialinių ir dvasinių mokymų remiasi būtent šiais trimis pagrindiniais principais, tačiau minint tik juos, būtų per didelis bahajų mokymų supaprastinimas. Jų mokymai apima kur kas daugiau.
Palangiške tapusi Doris gali daug kuo pasidalinti su žmonėmis. „Šeimos nesukūriau, nebuvau ištekėjusi, tačiau visą gyvenimą su žmonėmis buvau atvira, juos priimu atvira širdimi ir laikau savo šeima“, – sako Doris ir dėl to nekyla abejonių pabendravus su ja. Tai, kad išties ji čia surado šeimą, patvirtina ir būrys bičiulių.