Didžiosios metų šventės – persivalgymo metas. Kaip to išvengti?

Šiemet metų pabaiga gausi laisvadienių. Penkios dienos Kalėdų šventei, vos spėjus po jų atsigauti – Naujieji metai. Lietuvių tradicija – visas šventes sutikti prie gausiai valgiais bei gėrimais nuklotų stalų. Ar įmanoma tokiu atveju nepersivalgyti, juk persivalgymas kenkia sveikatai, o be to, nuodėmė?

Rengiamasi visu rimtumu
„Oje, galva „neišneša“, kuo reikės visas dienas namiškius ir svečius maitinti. Juk prie kavos ar arbatos pudelio nepasodinsi, o suskaičiavau, kad per tas penkias dienas tuntas saviškių ir svečių apsilankys. Net patiems tik viena dienelė pas draugus nulėkti teliks“, – anądien vienoje iš Palangos parduotuvių viena draugė guodėsi kitai. Ir vardijo, kokius patiekalus ketina ruošti, ir klausė, kaip skaniau pagaminti silkę su džiovintais grybais Kūčių stalui.
Iš draugių pokalbio susidarė toks įspūdis, kad bent jau viena jų visas šventes rengiasi sutikti prie viryklės. Gal ir gražu. Tačiau tas įprotis visus ne tik pamaitinti, bet ir permaitinti nėra gerai. Medikai juk perspėja, kad maisto atakos švenčių metu, kai stalai lūžta nuo gausos, mūsų delno dydžio skrandžiui tampa ekstremaliu išbandymu. O juk persivalgymas – ir nuodėmė, ir žala sveikatai. Ar įmanoma to išvengti? Kaip tai padaryti, ir ko griebtis, jeigu nesugebėjome susivaldyti ir vis dėlto persivalgėme?

Geriausia būtų nevalgyti
Gausi Palangos vyriausiojo architekto Svajūno Bradūno šeima nuo seno laikosi visų Kūčių bei Kalėdų šventimo tradicijų. Pasak architekto, dar nuo jo vaikystės, nors anuo metu tėvelio užimamos pareigos lyg ir neleidusios religinių švenčių švęsti.
„Aš užaugęs su Kūčiomis ir Kalėdomis, jos man – gražiausios ir laukiamiausios metų šventės: tik jos praeina, jau laukiu kitų“, – prisipažįsta S. Bradūnas.
Prisipažįsta jis ir tai, kad nors kasmet pasižada per šias šventes nepersivalgyti, to išvengti nepavyksta. Šiaip jis valgantis nedaug, bet švenčių stalai tokie gausūs, o patiekalai tokie skanūs, kad nepersivalgyti tiesiog neįmanoma.
„Ką daryti? Tiesiog nevalgyti. Bet tai – neįmanoma“, – juokavo vyriausiasis kurorto architektas.

Svarbiausia – saikas
Rimtu klausimą dėl nepersivalgymo laiko ir mero patarėja Karolina Kubeldzienė. Ant jos šeimos Kūčių stalo visada tradiciniai patiekalai: kūčiukai, kastinys, silkė, kiti iš žuvies pagaminti patiekalai. Tik, žinoma mėsos nėra. Ir svarbiausia – kalėdaitis, nors jo patiekalu pavadinti nevalia.
„Šiais metais Kalėdoms ketinu kepti antį. Žinoma, bus ir tradicinių mišrainių, žodžiu, visko, kas įprasta patiekti per šventes. Kaip nepersivalgyti? Rimtas klausimas. Manau, kad svarbiausia turėtų būti saikas: galima valgyti visko, bet po truputį. Tačiau ne visada to saiko pavyksta laikytis“, – šypsosi K. Kubeldzienė.
Pasak jos, be saiko, labai svarbu pasiieškoti kokių žiemos siūlomų pramogų ar bent jau išeiti pasivaikščioti, juolab kad šiemet ir toliau prognozuojama tikra žiema, o ne susėdus prie televizoriaus spoksoti kasmet kartojamus filmus. Pavyzdžiui, „Vienas namuose“...

Ne vien valgyti
Kūčių ir Kalėdų tradicijų laikosi ir mero patarėjos Jurgitos Vanagės šeima, Kūčių vakarienę pradedanti malda ir kalėdaičio dalijimusi. Ant stalo – būtinai dvylika patiekalų. Jei kalbėsime ne vien apie valgius bei pavojų persivalgyti, galima paminėti, jog ne tik lietuvių kalbą, bet ir etnografiją studijavusios J. Vanagės namuose Kūčių vakarą prisimenamos ir vadinamos pagoniškos tradicijos: vaikai mėgsta varvinti vašką, ir labai smagu būna klausytis, ką jie ten įžvelgia. Netekėjusios merginos ir kūčiukų saują pasisemia bei skaičiuoja: porinis skaičius ar neporinis. „Esame ėjusios ir kaimynų tvoros apglėbti: kiek ten tų „štakietų“ apimsim – bus pora ar ne“, – juokiasi mero patarėja, pridūrusi, jog toks vakaro paįvairinimas taip pat padeda atsitraukti nuo patiekalais gausaus stalo.
O per Kalėdas J. Vanagės namuose kuriama dar viena tradicija ir jau treti metai svarbiausias šios šventės patiekalas – tortas. Mat Kalėdų rytą gimė sūnus Dainius. Kito „firminio“ patiekalo nesama. Pernai buvo kalakutas, kas bus šiemet – dar nežinia.
„Be to, kad kiekvienas žmogus turėtų valgydamas jausti saiką, siūlyčiau, kad šventė netaptų vien pasisėdėjimu prie stalo. Argi ne gražu būtų, jeigu su vaikais nuėję į mišką papuoštume eglutę duonute, virtais burokais ar kitomis paukšteliams bei gyvulėliams skaniomis gėrybėmis? Palangiškiai gi turi puikią galimybę pasivaikščioti ar po šventiškai papuoštą eglučių alėją, ar po Birutės parką, vaikus galima nuvesti į Elfų mokyklėlę. Gal pasikartosiu, tačiau šventės, mano nuomone, ne vien prisivalgymas prie stalo. O jeigu pajudėsime, tada gal ir persivalgymo išvengsime“, – sakė J. Vanagė.

Patarimas – mažiau valgyti
Palangos miesto tarybos narė, gydytoja, kartu su dainininke Birute Petrikyte kūrusi gyvenimo būdo keitimo mokyklą, kurioje ne viena ponia, panelė bei ponas atsikratė gyventi trukdžiusių kilogramų, Sondra Kulikauskienė, paklausta, kaip išvengti persivalgymo, iš pradžių nusijuokė. Paskui atsakė, jog geriausias patarimas – mažiau valgyti, ir tiek. Kitokių patarimų esama apstu, tačiau veiksmingas tik šis vienas.
„Mūsų tauta labai vaišinga, ir jeigu jau rengiasi šventėms, tai būtinai nukraus stalą, pridės pilnas lėkštes ir svečio neklaus, nori jis valgyti, ar ne. Gal toks lietuvių bruožas, kad be gausaus stalo švenčių nesuprantame“, – svarstė gydytoja.
Pasak S. Kulikauskienės, jeigu jau negalime apsieiti be daugybės patiekalų, vertėtų pasistengi gaminti juos iš mažiau kalorijų turinčių produktų: daugiau daržovių, mažiau mėsos ir kitų baltymais gausių maistų.
„O visa kita diktuoti turėtų valgymo kultūra“, – pastebėjo gydytoja.

Persivalgyti – žalinga
Gydytojai dietologai primena, jog šventinių stalų pavojai – skirtingi. Per Kūčias dominuoja silkė ir grybai. Tai sunkiai virškinamas maistas, ypač, kai prie stalo sėdama vakare. Didesnį dėmesį į valgomą maistą turėtų atkreipti sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis. Jie turėtų vengti silkės, nes didelis druskos kiekis padidina kraujospūdį.
Sergantieji virškinamojo trakto ligomis turėtų atsargiau žiūrėti į patiekalus iš grybų ir apskritai vengti persivalgymo. Grybai skrandyje virškinami net 3 valandas, o žarnyne – dar papildomas 6-8 valandas.
Kalėdos – tai šventė, kai valgomas labai įvairus maistas, ir būtent per jas bei švenčiant Naujųjų metų sutiktuves iškyla didžiausia rizika persivalgyti. Žmonės visiškai pamiršta apie maisto derinimą: saldumynai po keptų patiekalų, saldus po sūraus, daug riebaus maisto.

Ką daryti?
Kas gi patariama? Visų pirma, likus keletui valandų iki sotaus valgymo išgerti virškinimą gerinančios arbatos. Maistą reikėtų valgyti mažesniais kiekiais ir viską lėtai, gerai sukramtyti, nes didelio kiekio mūsų virškinimo sistema tiesiog nepajėgi gerai perdirbti. Be to, mėgaukitės maistu – tai didelis malonumas, kurį per skubėjimą dažnai prarandame.
Valgant patartina atsisakyti didesnio kiekio skysčių, nes jie atskiedžia virškinimo trakte išsiskiriančias sultis, o tai papildomas sunkumas virškinimo procesui. Gaiviaisiais gėrimais mėgautis patartina praėjus šiek tiek laiko.
Kuo mažiau dėkite į lėkštę riebaus, aštraus, sunkiai virškinamo maisto. Derėtų nepiktnaudžiauti šokoladu, kava, sultimis, alkoholiu.
Gerkite daug mineralinio vandens, sulčių, tik, kaip buvo minėta, ne tada, kai valgote.
Rūkymas stabdo virškinimo procesą ir paaštrina rėmens ir skrandžio skausmą. Cigaretes derėtų mesti į šalį. Virškinimą lėtina ir stiprūs alkoholiniai gėrimai – degtinė, brendis.
Taip pat labai svarbu ir judėjimas – jokiu būdu nesėdėkite prie stalo visą dieną. Kuo daugiau judėsime, tuo geriau.
Visgi, jei nepavyko atsispirti gardiems patiekalams ir persivalgėte, kitą dieną galite padėti sau imdamiesi tokių veiksmų:
· išgerkite virinto vandens, prieš tai stiklinėje ištirpinę keletą arbatinių šaukštelių medaus ir įlašinę citrinos sulčių;
· vartokite kuo daugiau nestiprios arbatos;
· pasistenkite bent tą dieną atsisakyti gausesnio ir sunkiai virškinamo maisto;
· rinkitės vaisius, košes, sultis ir mineralinį vandenį, bet venkite itin rūgščių ir sukeliančių skrandyje puvimą maisto produktų.