Pirmajai Jūros dienos šventei Šventojoje – 80 metų

Šį savaitgalį Klaipėdoje triukšmingai švenčiama Jūros šventė. Jos rengėjai visur akcentuoja, jog ši šventė – jubiliejinė, nes praėjo 80 metų nuo pirmosios oficialiai paminėtos Jūros dienos. O pirmąkart ši šventė 1934-ųjų liepos 22 dieną buvo surengta ne Klaipėdoje, o Šventojoje, Šventosios uoste.

Šventė su plačia programa

Perverskime to meto laikraščių puslapius, kad atsimintume, kaip šventė buvo rengiama ir kaip ji vyko. 1934 metų liepos 20 ir liepos 21 dieną tautiškos minties dienraštis „Lietuvos aidas“ išspausdino sekančio turinio skelbimus:

„Liepos mėn. 22 d. Jūros Diena Šventosios uoste (14 km nuo Palangos). Jau kuris laikas Lietuvos Tautininkų Sąjungos Palangos apylinkė pradėjo rūpintis mūsų pajūrio žvejų vargais ir nelaimėmis. Kilo sumanymas įsteigti Lietuvos pajūrio žvejų savišalpos ir mirties fondą. Dabar ši Jūros Diena ir turi sudaryti šio fondo užuomazgą. Varge ir skurde pasilikę žvejų našlaičiai ir našlės, visokių nelaimių ištiktos žvejų šeimos iki šiol neturėjo kur šauktis ir pagalbos prašyti. Dabar šis labai pribrendęs reikalas su didžiausiu pačių žvejų pritarimu imamas galutinai sutvarkyti. Iniciatoriai – Palangos tautininkai – iš tikro, bus padarę didelį darbą. Jūros Dieną Šventosios uoste sutiko globoti p. J. Tūbelienė, kas jau užtikrina šventės pasisekimą. Dar didesnis rengėjų ir žvejų džiaugsmas, tai J.E. Respublikos Prezidento A. Smetonos sutikimas dalyvauti Jūros Dienoje Šventosios uoste. Jam rengiamas iškilmingas sutikimas. Iškilmių pradžia 15 val. Programoje numatyta: 1. Pasivažinėjimas jūroje. 2. 16 val. vėliavos pakėlimas. 3. Prof. Šimoliūno pranešimas apie Šventosios uostą. 4. 17 val. J. E. Respublikos Prezidento sutikimas. 5. Žuvusiųjų jūroje paminėjimas. 6. Tautos vado žodis. 7. Už žuvusius jūroje vainiko nuleidimas jūron. 8. Misterija „Karžygiai“ (vaidina Klaipėdos Vaidilutės choras). 9. Klaipėdos Vaidilutės choro koncertas – diriguoja p. Stepas Sodeika. 10. Pasilinksminimas (tautiškieji žaidimai, dainos, komiškas sportas, šokiai ir bufetas). Griežia gusarų pulko orkestras,  p. Lechavičiaus diriguojamas. Kiek teko nugirsti, į Jūros Dieną Šventosios uoste rengiasi suvažiuoti visų Palangos apylinkių žemaičiai, kad galėtų širdingai sutikti Tautos Vadą. Jau dabar ir Palangoje, ir apylinkėse, ir pačioje Šventojoje minimai Jūros Dienai  visu atsidėjimu rengiamasi. Jūros Dienos Šventosios uoste garbės prezidiuman įeina: Kretingos apskrities viršininkas p. Vaišnys pirmininku, L. T. S-gos Kretingos apskrities pirmininkas p. Žilvytis vicepirmininku, Jūros dienos komiteto generalinis sekretorius dr. Gr. Valančius ir Vykdomajin Komitetan: L. T. S-gos Palangos apylinkės pirmininkas p. A. Kliūčius pirmininku, Šventosios uosto administratorius p. L. Ramanauskas vicepirmininku, Palangos vidurinės mokyklos mokytojas p. J. Skučas sekretoriumi ir nariais: Palangos pašto viršininkas p. Jazdauskas ir šaulių kuopos vadas p. Černiauskas. Jūros Diena Šventosios uoste ir Palangos vasarotojams bus didelė pramoga. Iš Palangos į Šventąją autobusais bus važiuojama nuo kurhauzo, o motorlaiviais nuo Palangos jūros tilto. Jūros Dienos pelnas, kuris susidarys iš bilietų į misterijos vaidinimą, koncertą ir pasilinksminimą, skiriamas Lietuvos Pajūrio Žvejų Savišalpos ir Mirties Fondui.“

Įspūdžiai – visuose laikraščiuose

Po kelių dienų sekmadienį Šventojoje patirtus įspūdžius spaudos puslapiuose aptarė visoje Lietuvoje platinamų „Lietuvos aido“  ir „Lietuvos žinių“ korespondentai,  Klaipėdos krašte platinamo „Lietuvos keleivio“ korespondentas, o į Telšiuose leidžiamą „Žemaičių priedelių“ žinutę nusiuntė  studentas A. Maniukas. Pasak  jų sekmadienio įvykiai klostėsi sekančia tvarka.

Panašu, jog pirmasis į Šventąją atkako ir joje apsižvalgė  „Lietuvos Aido“ Palangos korespondentas, kuris rašo: „Tose apylinkėse, kur kadaise buvo žymus ir plačiai žinomas lietuvių uostas, dabar į Sacharą panašus žemės plotas. Gili Šventoji rangosi lyguma, aukštos nuogos kopos tęsiasi rūsčiu pajūriu. Būtų tikra dykuma, jei ne uosto administracijos trobesiai ir sukrypusios vargingos žvejų lūšnelės. Tik jos parodo, kad ir čia plaka žmogaus širdis, kad ir čia eina žiauri kova dėl duonos kąsnio, dėl gyvenimo laimės. Nepriklausoma Lietuva tuoj pradėjo rūpintis šio krašto gyventojų ateitimi, pradėjo statyti uostą. Reikalinga čia bendra talka valstybės ir visuomenės. Visuomenė turi kiekvienu atveju paremti tuos, kurie mums išlaikė jūrą, kurie sunkių amžių eigoje neatsitraukė nuo jos, neužleido mūsų Baltijos svetimiems. Valstybė savo daro, jau pastatytas Šventosios uostas, kurio dėka mūsų žvejai gal neužilgo pagaus keleriopai daugiau žuvies negu iki šiol pagaudavo. Visuomenė štai jau taip pat sujudo. Palangos apylinkės tautininkai ir jų vadovybė, kaip jau žinoma, liepos 22 dieną surengė Šventosios uoste Jūros dieną. Kas tą dieną buvo uždirbta – eis Lietuvos pajūrio žvejų savišalpos ir mirties fondui. Automobiliai, autobusai, motociklai, dviračiai ir stiprių žemaitukų traukiami vežimai neužmatoma eile traukia Šventosios link. Nemaža ir pėsčių eina pakelės takais. Važiuoja ir eina ne iš čia pat, bet net iš Darbėnų, Skuodo ir Klaipėdos. Graži diena su maloniu vasaros vakarų vėju kiekvieną gaivina dangaus pastogėje. Tik pasukus iš Liepojos plento ir išvažiavus iš miško – pasirodo nykioji žemė, kur, rodos, tik žuvėdros ir laukiniai paukščiai gali veistis. Tačiau šiandien čia daug gyvybės ir džiaugsmo. Visi namai ir net aukštesni medžiai papuošti tautinėmis vėliavomis. Dviejų žalumynų vartų įrašai sako, kad čia šiandien laukiamas aukščiausias svečias – Tautos Vadas Antanas Smetona, kuriam iš vaikystės šis pajūrio kraštas yra artimas ir mielas. Žvejai jo laukia išeiginiais rūbais apsirėdę ir su džiaugsmu širdyje. Žvejų ir svečių eilės kas kart auga vis didyn.  Apie 15 valandą jau gal buvo apie tris tūkstančius, nors atvažiuojančių eilė dar nebuvo užsibaigusi. Pilni automobiliai ir autobusai, pilni žemaičių ratai [vežimai] dar vis lėkė į Šventosios uosto pusę. Palangos vasarotojų daugumas į Šventąją važiavo žvejų motorlaiviais. Kai bangos nedidelės, tai plaukimas jūra didelis. Užtat lyg tyčia jūra vos siūbavo. Be abejonės, dėl to ir pirmasis programos punktas turėjo nemažą pasisekimą. Pasivažinėti jūra atsirado nemažas skaičius svečių ir viešnių, kuriuos žvejai motorlaiviais vežė už uosto molų. Nuo jūros į krantą plaukė juokas ir dainos, o kai kam gal ir širdis „pyko“. Tačiau niekas nedrumstė šventės nuotaikos. Nors, rodos, atsiskyrę nuo pasaulio, nors rūsčios gamtos prieglobstyje gyvena, bet kokie mieli, valingi ir geri tie mūsų žvejai, kokios vikrios kaip žuvėdros jų valtys. Susirinkusiųjų minia vis didėjo. Garbingose eilėse matosi visa eilė žinomų Lietuvos vyrų. Štai generolas dr. Vl. Nagevičius, pulkininkas dr. Oželis, pulkininkas Lanskoronskis, direktorius Lipčius, inžinierius Šližys, inžinierius Aukštuolis, L. T. S-gos generalinis sekretorius V. Rastenis, Kaipėdos  krašto pasienio policijos vadas p. Stasiulis, komisaras S. Bobelis, dr. Petraitis, kino filmų cenzorius p. J. Bieliūnas, dailininkas A. Varnas, dr. A. Gerutis, operos solistas Sodeika, dr. Jurkūnas, kompozitorius J. Kačinskas, Palangos burmistras dr. J. Šliūpas, ir daug kitų.“ Iškilmių dalyviai būriavosi šiauriniame Šventosios upės krante, aikštelėje prie krantinės, kur buvo pastatyta tribūna, suolai ir kiti laikini, šventei skirti, statiniai. Dabar ten yra švendrėmis apžėlusi poilsio stovyklos „Energetikas“ teritorija. Berželiais apkaišyti iškilmių vartai su įrašu „Sveiks Tautos Vade“ buvo pastatyti rytinėje aikštelės pusėje, arčiau tilto per Šventosios upę.

Oficiali dalis - pavakare

Pavakariais, 16 valandą, iškilmingai buvo pradėta oficialioji Jūros dienos dalis. Į susirinkusius kreipėsi Jūros dienos vykdomojo komiteto sekretorius J. Skučas, kuris tarė trumpą įžanginį žodį ir perskaitė dienos programą.  Po J. Skučo kalbos, husarų pulko dūdų orkestras užgrojo valstybinį himną, o ant aikštėje pastatyto stiebo buvo iškelta trispalvė valstybinė vėliava. 

Tada vietą tribūnoje užėmė pirmasis Šventosios uosto statybos darbų vadovas, profesorius J.  Šimoliūnas, kuris  pasakė: „ kad kol neturėjome Klaipėdos – tai norėjome Šventosios uostą pastatyti trimis periodais. Pirmiausia padaryti trijų metrų gilumo, vėliau 4 metrų, o dar vėliau 8 – 9 metrų gilumo. Tai jau būtų ne tik žvejų uostas, bet čia galėtų sustoti ir prekybos laivai. Bet kai grįžo mūsų Klaipėda – tai atpuolė. Užtenka pilnai įrengti žvejų uostą, kuris čia labai reikalingas, kuris netolimoje ateityje turės atnešti ir nemažai naudos.“  Po to J. Šimoliūnas mintimis persikėlė į tolimą Šventosios uosto praeitį: „daug kas žino, kad dar ne taip seniai Šventosios uostas buvo didesnis už Klaipėdos uostą, bet, turbūt, mažai kas težino , kaip žiauriai Šventoji buvo kaimynų vokiečių ir kitų puolama, kol pagaliau ją pasisekė  visai sunaikinti.“ Profesorius Šimoliūnas savo kalbą baigė mintimi: „ kad Šventosios uostą pilnoje jo praeities didybėje tegu tuo tarpu  ir negalėsime atgaivinti, bet jį pagilinę iki 5 m gilumos ir Palangos tiltą pratęsę  iki esamos jūroje akmenų sienos, kuri eina nuo Birutės kalno – turėsime jūros susisiekimą Šventoji – Palanga – Klaipėda – Juodkrantė – Nida ir atgal. Ši mintis bręstanti ir, be abejojo, ji bus realizuota.“ Susirinkusieji profesoriaus Šimoliūno kalbą palydėjo karštais plojimais.

Apsilankė Lietuvos prezidentas

Lygiai 17 valandą iš Palangos automobiliais atvyko Lietuvos prezidentas A. Smetona su žmona, Jūros dienos globėja p. J. Tūbeliene ir p. Šiauliene. Juos lydėjo vidaus reikalų ministras pulkininkas S. Rusteika, krašto apsaugos ministras pulkininkas Giedraitis, Klaipėdos krašto gubernatorius dr. J. Navakas, Klaipėdos krašto komendantas pulkininkas Liormanas, Kretingos apskrities viršininkas p. J. Vaišnys, majoras Šakmanas ir eilė kitų.  Automobiliai sustojo prie pirmųjų vartų, kur Lietuvos prezidentą pasitiko ir jam raportavo Klaipėdos krašto pasienio policijos vadas p. Stasiulis bei Šventosios uosto administratorius L. Ramanauskas. Po to garbingieji svečiai patraukė antrųjų vartų link, kur jų laukė Jūros dienos vykdomasis komitetas. Pasitikdamas prezidentą  Jūros dienos garbės prezidiumo vicepirmininkas L. T. S-gos Kretingos apskrities pirmininkas P. Žilvytis tarė: „Mylimas Tautos vade. Esame džiaugsmo kupini, kad jūsų Ekselencija, atvažiavęs į Palangą poilsio, sutikote aplankyti šią jūros dienos šventę. Mes, pajūrio gyventojai, žvejai, širdingai tamstą sveikiname ir dėkojame už atsilankymą. Žvejo duona yra sunkiai uždirbama. Pats darbas verčia kartais ir gyvybę padėti. Išplėšia jūra šeimai tėvą maitintoją, tėvams saikus, senatvėje paguodą. Žvejams padėti Liet. Tautininkų Sąjungos Palangos apylinkė 1930 metais surengė, poniai Smetonienei globojant, koncertą, kurio gautas pelnas atiduotas nukentėjusiems žvejams, jų šeimoms, kad nors dalelę palengvėtų jų gyvenimas. Ši Jūros Diena taip pat surengta L. T. S-gos Palangos apylinkės sumanymu. Čia norima dar daugiau padėti nukentėjusioms šeimoms. Yra įsteigtas Lietuvos pajūrio žvejų savišalpos ir mirties fondas, kurio vyriausias tikslas šelpti žuvusių žvejų šeimas ir teikti joms pašalpą. Tas fondas apims viso mūsų pajūrio žvejus. Šiandien norima tam fondui sudaryti piniginę pradžią. Tikimės, kad pradėtas darbas seksis, nes Ekscelencijos tautos vado atsilankymas sustiprina ir tam darbui pritariate. Ekscelencija jau ištiesėte tėvišką pagalbos ranką, įsteigiant šį žvejų uostą. Už tai esame didžiai dėkingi. Linkime Ekscelencijai ilgiausių metų, kad čia, Lietuvos pajūryje, rastum poilsio vietą, atgauti jėgas sunkiam tautos darbui.“ Žilvyčio kalba buvo palydėta garsiu valio Lietuvos prezidentui, kuris su svita užėmė jiems paliktas vietas tarp susirinkusiųjų.

Gedulingas pamaldas, skirtas žuvusiųjų jūroje paminėjimui, prie lauke pastatyto altoriaus, pradėjo Palangos katalikų bažnyčios klebonas,  prelatas J. Šniukšta. Pamokslo metu jis priminė: „kad jūra yra maitintoja žvejų, bet ji ima ir aukų. Iš savo kunigavimo trisdešimties metų, buvo metų, kuomet virš 70 žmonių per metus iš šio pajūrio buvę jūros paskandinti. Daug žmonių tokiu būdu yra žuvę. Ir šiemet balandžio mėnesį keturi žvejai rado savo kapus Baltijos vandenyse.“   Katalikiškų pamaldų metų „Libera“ pagiedojo Klaipėdos „Vaidilutės“ choras, Stepo Sodeikos vedamas.  Po to žodis perduodamas Būtingės evangelikų liuteronų parapijos administratoriui kunigui P. Dagiui, kuris pasakė momentui pritaikytą pamokslą iki ašarų sugraudinusi ne vieną klausytoją, ragindamas visus pasidžiaugti laisva jūra ir paminėti jūros aukas. Pamaldas užbaigė dūdų orkestras, sugrojęs gedulingą psalmę „Plauk dūšele mano“.

Tada tribūnon įžengė J. E. Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Prezidentas į tautą prabilo šiais žodžiais: „Jūra gražus gamtos gaivalas mūsų žemėje. Nerasite pasaulyje nei tautos, nei krašto, kuris nesiektų jūros, kur nebūtų pasakojamos pasakos apie jūrą ir jos stebuklus. Mūsų pasakos taip pat puošiasi jūros vaizdais. Pasakojimas apie Jūratę ir Kastytį reiškia didžiausią žmogaus dramą, susijusią su jūros gaivalu. Jūros mes visi pasiilgstame. Tačiau ne tik pasaka ir poezija, bet ir realusis gyvenimas mus jungia su jūra. Jūra yra kultūros pradžia, jos lopšys. Kiekviena tauta kitą tautą gali pasiekti jūrą. Mes turime būti laimingi, kad galime prie jūros prieiti.  Mes ja džiaugiamės kiekvieną vasarą ir žaidžiame jūros bangomis. Bet kartkartėmis užtinka audros. Yra gyventojai, kurie priversti džiaugtis ir sielotis kartu su jūros bangomis. Jiems jūra yra gyvybės klausimas. Mes čia susitelkėme pareikšti užuojautą tiems, kurie mėgsta jūrą, kovoja su ją ir miršta. Bet jūra mums brangi, nes be jūros negalėtumėme susisiekti su visu pasauliu. Garbė žemaičiams, kad iki šiol neatsitraukė nuo jūros ir ją mums išsaugojo. Mes turime mylėti ir gerbti žvejus. Mūsų pajūris turi būti apgyvendintas, pripildytas, kad svetimas smėlis jo neužpiltų. Mes turime susirūpinti šiais gyventojais, sudarydami pamatą, kad jie dar drąsiau kovoti pasiryžtų, kad jie matytų, kad už jų nugaros yra visa tauta ir jos parama. Šiandien ir yra paramos diena mūsų pajūrio žvejams. Jums, brangūs žvejai, yra skirtas šis uostas. Linkiu Jūsų darbe ir toliau to ištvermingumo, kurio niekados netrūksta.“  Prezidento kalbą palydėjo gausūs plojimai ir tautos himnas.

Vainikas žuvusiems...

Po to į uoste plūduriuojantį laivą nešamas iš žalių pajūrio kopų saidrių nupintas vainikas, kurį už žuvusius žvejus žadama nugramzdinti jūroje. Laivų link pasuko garbingieji svečiai ir kiti susirinkimo dalyviai. Šioje vietoje liudytojų parodymai kiek išsiskiria. Dauguma pasakoja matę uoste du garlaivius, du pasienio policijos laivus, o „Lietuvos keleivio“ korespondentas įžiūrėjo vienintelį pasienio policijai priklausantį laivą „Partizanas“, į kurį buvo nuneštas vainikas ir sulaipinti garbingiausieji svečiai. Paskui „Partizaną“ pro uosto vartus į atvirą jūrą patraukė visi uoste buvę, žalumynais ir vėliavėlėmis papuošti, žvejų motorlaiviai. Kiek nutolęs nuo uosto vartų „Partizanas“ sustoja, jį ratu apsupa žvejų valtys. Visi gesina motorus ir tyloje Jūros dienos globėja p. Tūbelienė į jūros dugną leidžia žaliąjį vainiką. Tolumoje, pakrantėje, dūdų orkestras groją gedulingą maršą. Nuleidus vainiką, visi laivai, apsukę ratą grįžta į uostą.

Susirinkimo aikštėje Jūros dienos vykdomojo komiteto pirmininkas A. Kliūčius perskaito šiemet nukentėjusiųjų sąrašą ir kviečia ateiti šių šeimų narius. Prie staliuko priėjo trys jaunos, verkiančios moterys, šiemet nuskendusiųjų žvejų našlės ir senelis tėvas, kuris neteko sūnaus.  Ponia J. Tūbelienė jiems įteikė aukas po 100 ir 75 litus, apkabino ir paguodė.  Tada į priekį išėjo žvejas Reijeris ir visų žvejų vardu padėkojo už pareikštą paguodą bei užuojautą ir jį lydinčios moterys prezidentą Antaną Smetoną,  ponią Smetonienę, ponią Tūbelienę ir profesorių Šimoliūną apjuosia pačių austais rankšluosčiais, nors teisingiau būtų buvę rašyti, jog minėti svečiai buvo pagerbti aukščiausiu vietinės kuršių kultūros padėkos ženklu – stuomenimis.

Jo ekscelencijai, Lietuvos prezidentui ir visam gausiam susirinkimui už atvykimą Jūros dienos garbės prezidiumo vardu dėkoja dr. Valančius. Užbaigdamas jis pasakė: „Tautos vadas mus mokė vienybės ir susipratimo, mus mokė daug gerų ir taurių dalykų, nuo šiandien temoko jis mus pamilti jūrą, kad nei vieno žingsnio savo pajūrio mes niekam neužleistumėm.“ Susirinkimas griausmingai sušunka tris kart valio Tautos Vadui, Klaipėdos kr. gubernatoriui J. Navakui, p. Tūbelienei ir p. Smetonienei. Tuo oficialioji Jūros Diena Šventosios uoste ir baigėsi. Žvejų ir svečių palydėtas ir sveikinamas J. E. Respublikos Prezidentas išvyko.

20 valandą vakaro  gražiai iliuminuotame Šventosios pušyne prasidėjo meninė Jūros dienos dalis. Klaipėdos „Vaidilutės“ choras, kurio siela – Stepas Sodeika, surengė koncertą ir dar suvaidino  J. Mikuckio misteriją „Karžygiai“, kurią scenai pritaikė J. Bertulis. Paskui grojo Lechavičiaus vedamas husarų pulko dūdų orkestras.  Jūros diena Šventosios uoste baigėsi giliai naktį.

Sekanti Jūros diena Lietuvoje buvo surengta rugpjūčio 12 dieną Klaipėdoje. Į Šventosios uostą švęsti Jūros dienos lietuviai sugrįžo po penkerių metų

Mikelis Balčius, Šventoji