Delsiantys renovuoti daugiabučius vėliau mokės brangiau

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014-01-30
Peržiūrėta
1963
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Delsiantys renovuoti daugiabučius vėliau mokės brangiau

Miesto švara ir tvarka, „šiukšlių“ mokestis, daugiabučių administravimas bei pavasarį prasidėsiantis pirmasis jų renovacijos etapas ir tolesni namų modernizavimo planai – visomis šiomis temomis domėjosi antradienį prie tradicinio puodelio kavos į „Palangos tiltą“ kartu su UAB „Palangos komunalinis ūkis direktoriumi Konstantinu Skierumi susirinkę mūsų skaitytojai.

Lėšų – tiek, kiek pernai

Pokalbis prasidėjo nuo išties nuoširdžių padėkų miesto tvarka, švara ir grožiu besirūpinančios bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ darbuotojams ir jos vadovui K. Skierui. Anot kalbėjusiųjų, ne tik iš aplinkinių miestų ir miestelių, bet ir iš sostinės ar iš laikinosios sostinė atsakingi už švarą ir tvarką žmonės galėtų atvažiuoti į Palangą pasimokyti: pas mus tiek žiemą, tiek vasarą nuo pat ankstyvo ryto triūsiantys komunalininkai miestą tiesiog išblizgina. Ir iškart pereita prie klausimo: o kiek lėšų šiais metais bus skiriama miesto tvarkymui?

Pasak K. Skieraus, kol kas, kol biudžetas tik pradedamas svarstyti, dar nėra iki galo aišku. Tačiau preliminariai numatomos tos pačios sumos ir Palangos, ir Šventosios tvarkymui ir priežiūrai. Bet, pavyzdžiui, jau dabar žinoma, kad bus skirta lėšų 38 naujoms persirengimo kabinoms, daugiau nei trečdalis jų bus pastatytos Šventosios paplūdimiuose.

Prakalbus apie Šventąją, jos seniūnaitis Ramutis Šeštokas uždavė šventojiškiams aktualius klausimus: jeigu išties nemažai lėšų skiriama miestelio elektros tinklų priežiūrai, kodėl apšvietimas Šventojoje bei jo įrenginių būklė tokia apverktina? Paaiškinęs, kam naudojamos lėšos, K. Skierus pritarė, kad tiek šviestuvų, tiek elektros apšvietimo stulpų, tiek visų komunikacijų būklė Šventojoje esanti apverktina. Tačiau jų keitimas – itin brangus malonumas. Reikėtų dėl to derėtis su bendrove „Lesto“, o su šia susišnekėti sunku net Savivaldybės administracijai. „Vienas džiaugsmas – kad Jūros gatvės rekonstrukcijos metu iš ES lėšų bus iš pagrindų sutvarkytas šios gatvės apšvietimas“, – sakė direktorius.

Tęsiant Šventosios temą, vėl teirautasi: kodėl komunalininkai nešienauja tų plotų, kuriuos jiems lyg ir priklausytų prižiūrėti? Turėta omeny dilgėlynais virstantys plotai prie Šventojoje augančių miškelių. Pasirodo, kad bendrovė negalinti to daryti: pamiškės – miškų urėdijos nuosavybė, ir kai komunalininkai atsargiai bando bent jau dilgėlynus ten nušienauti, gauna ne tik barti nuo miškininkų už „sunaikintą miško paklotę“.

Ir trečias klausimas – kodėl Šventojoje gėlės įprastai klombose bei gėlynuose visada atsiranda gerokai vėliau nei Palangoje – ten jos žydi, kai Šventojoje tik daigeliai žemėn sodinami. „Taip ir bus, – atsakė K. Skierus. – Kaip bebūtų keista, Šventojoje šalnos būna daug piktesnės nei Palangoje, ir jų „sezonas“ – ilgesnis. Kelis kartus yra tekę persodinti iššalusius daigus, tad daugiau nerizikuojame, ir gėles miestelyje sodiname vėliau. Beje, pastebėjome, kad pikčiausių šalnų ruožai eina prie „Elijos“ daugiaaukščių, kur pastatyta skulptūra, ir miestelio centre“.

„Šiukšlių“ mokestis nesikeis

Prakalbus apie šiukšlių išvežimą – skaitytojai pasidžiaugė, kad jos išvežamos laiku, ir mūsų mieste nesimato konteinerių, iš kurių virstų atliekos, – K. Skierus sakė turintis džiugią žinią palangiškiams: jiems vieninteliams visame Vakarų Lietuvos regione nedidės rinkliava už komunalinių atliekų išvežimą.

„Nuo naujų metų gerokai pakilo vadinamasis „vartų“ mokestis įvežant atliekas į Dumpių sąvartyną – nuo 25 Lt iki 123 Lt už atitinkamą jų kiekį. Visose savivaldybėse bus didinama rinkliava gyventojams. Pavyzdžiui, Kretingos savivaldybėje, kur jis apskaičiuojamas ne pagal gyvenamojo būsto plotą, o pagal jame gyvenančių žmonių skaičių, jis vienam žmogui kils apie 30 Lt per metus. Palangos savivaldybė – vienintelė regione, nedidinsianti šios rinkliavos“, – sakė K. Skierus, kuris yra Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys.

Paklausus, ar Palangos komunalininkai dėl tokio sprendimo nepatirs nuostolių, direktorius išreiškė viltį, jog palangiškiai aktyviau rūšiuos atliekas, ir taip pavyks nuostolių išvengti. Ir pasidalijo pastebėjimu, jog tik pastačius konteinerius atitinkamoms antrinėms žaliavoms, juose būdavo randama iki 30 proc. nerūšiuotų atliekų, dabar gi – apie 15 proc.

„Nuo balandžio pirmosios individualių namų, kurių Palangoje yra apie 1 tūkst. 200, savininkams išdalinsime specialius konteinerius antrinėms žaliavoms, – sakė K. Skierus. – Į juos bus galima mesti plastiką, popierių, stiklą. Šiuo metu deramės su dviem įmonėm, kad jos šias atliekas rūšiuotų. Be to, vešime tam tikras atliekas į Klaipėdos termofikacinę elektrinę“.

Be to, taupydami pinigus, Palangos komunalininkai nebeveža žaliųjų atliekų į sąvartyną, o kompostuoja jas savoje aikštelėje, iki kurios ne 42, o 5 kilometrai.

Skaitytojai pasidalijo pastebėjimais, kad Palangoje stovintys spalvotieji „varpeliai“ stiklui, plastikui bei popieriui nėra labai patogūs – jų angos mažos, ir, tarkim, didesnę plastikinę tarą ar didelius stiklo lakštus į juos įgrūsti sunku ar net visai neįmanoma. Direktorius sutiko su pastabomis, tačiau kol kas „kišti nagų“ prie konteinerių dar negalima – jie, įgyti už ES lėšas, penkerius metus turi būti tokie, kokie yra. Garantinis laikas baigiasi šių metų liepą, ir tada bus bandoma juos „tobulinti“.

Taip pat skaitytojai pasidalijo pastebėjimais, kad sodų bendrijose reikėtų didelių konteinerių žaliosioms atliekoms. K. Skierus sakė, kad buvo mintis „Bočių“ ir „Pavėsio“ bendrijose pastatyti didelius tam skirtus konteinerius. Tačiau pastebėta, jog į juos gyventojai verčia viską, kas po ranka papuola. Tokie konteineriai yra ir prie Palangos kapinių, tai į juos gyventojai įsigudrina net statybinį laužą suversti.

„Rengiamės „Bočiuose“ ir „Pavėsyje“, kur yra po porą didelių aikštelių šiukšlių konteineriams, pastatyti skirtus žaliosioms atliekoms. Ir – įrengti prie jų stebėjimo kameras. Vieną kamerą įrengti kainuotų apie 700 Lt, mes patys jas stebėtume, ir, pamatę, kas daro šunybes, atitinkamai baustume. Gal ne drastiškai, gal tik sugėdindami, bet kitos išeities kol kas nematome“, – sakė K. Skierus.

Be to, direktorius informavo, jog nuo vasario 1-osios pradės veikti stambiagabaričių atliekų aikštelė buvusiame Joskaudų sąvartyne, kur gyventojų savo transportu atvežamos atliekos bus priimamos nemokamai.

Renovacija prasidės kovo mėnesį

Į susitikimą su K. Skierumi buvo atėję skaitytojai, kurie gyvena jo vadovaujamos bendrovės administruojamuose daugiabučiuose. Pasak pirmojo administratorių pakeitusio daugiabučio Jūratės g. 33 gyventojo V. Litvaičio, palyginti su „Palangos butų ūkiu“, naujieji administratoriai daug greičiau ir jautriau reaguoja į kylančias problemas.
„Apie skaidrumą jau net nekalbame – jeigu iš buvusio administratoriaus jokios informacijos apie finansus nebūdavo įmanoma išpešti, čia gi visa informacija visada pateikiama. Aišku, tenka ir pasibarti, tačiau bet kuriuo atveju požiūris į gyventojus skiriasi kaip diena nuo nakties“, – sakė V. Litvaitis, pridūręs, jog konkurenciją pajutę „Palangos butų ūkio“ darbuotojai irgi pradėjo vaikštinėti ir klausinėti daugiabučių gyventojų, ar jiems ko nereikia...

Prisiminus, jog perimtuose administruoti daugiabučiuose „Palangos komunalinis ūkis“ sumažino mokestį už eksploataciją 2 centais už kvadratinį metrą, teirautasi: ar nesirengiama to mokesčio dar mažinti? Pasak K. Skieraus, tokios galimybės nėra, nes namuose esama daug problemų. Tačiau šis mokestis mažės tuose namuose, kuriuose pavasarį bus pradėta renovacija. Nuo, kaip planuojama, kovo vidurio prasidėjus darbams, mokestis mažės dar 10 centų.

„Jau pasirašytos sutartys su rangovais dėl 14 daugiabučių renovacijos, dar dvi sutartys rengiamos. Jas dabar tikrina Šiaulių bankas. Beje, jis negalės teikti paskolos, jei daugiau nei 10 proc. gyventojų turės įsiskolinimų už paslaugas. Kol kas tokių problemų nekilo“, – sakė K. Skierus, pridūręs, jog paskolas renovacijai gali teikti ne tik Šiaulių bankas. Tačiau kiti „skolintojai“ esą griežtesni ir linkę, jei kiltų problemų dėl paskolos grąžinimo, „draugauti“ su antstoliais, o to niekas nenorėtų.

„Pirmųjų daugiabučių renovaciją planuojame baigti iki šių metų lapkričio. Norime, kad bendrovė „Konsolė“, laimėjusi rangos darbų konkursą, darbus atliktų greitai ir kokybiškai, kad šių namų gyventojai taptų lyg ir mūsų sąjungininkais: pajutę renovacijos naudą jie galėtų paskatinti ir kitų daugiabučių gyventojus apsispręsti atnaujinti namą“, – sakė K. Skierus.

Laiko faktorius svarbus dar ir todėl, kad antruoju renovacijos etapu bus siūloma renovuoti 58 Palangos daugiabučius, eilėje – dar 50 namų. Iki ateinančių metų spalio pirmos dienos spėję „įsitraukti“ į renovacijos programą daugiabučių gyventojai išloš, nes valstybė skirs 40 proc. kompensacijų, o po šios datos – 30 proc. Tad norima, kad kuo daugiau Palangos daugiabučiuose gyvenančiųjų galėtų pasinaudoti didesne valstybės parama.

Dera greičiau apsispręsti

Ir dar vienas su renovacija susijęs aspektas – darbų kainos. Jos tikrai kilsiančios, nes jau ir dabar toli gražu ne visos, jų yra 51, šalies statybos įmonės, kurioms suteikta teisė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir siūlyti savo sąlygas ir įkainius, tai daro. Pasak K. Skieraus, po truputį atsigaunant nekilnojamojo turto rinkai ir statybos sektoriui, rimčiausios įmonės mieliau skuba statyti naujus objektus, nei renovuoti senus daugiabučius. Be to, ir patiems statybininkams daug mieliau dirbti su vienu objekto užsakovu, nei su keliolika ar keliomis dešimtimis – tiek, kiek butų yra atnaujiname name.

„Pas mus visi išmano ir gali duoti patarimus kaip žaisti krepšinį ir kaip dirbti statybininkams. Nors, reikia pripažinti, kad jie toli gražu ne visada darbus deramai atlieka. Savaime suprantama, kad gyventojai reikalaus, kad už jų pinigus darbai būtų atliekami maksimaliai kokybiškai. Ir taip pat suprantama, kad konfliktų kils. Tačiau viliamės, kad pavyks sutarti geranoriškai, ir barikadų kaip Ukrainoje nestatysime“, – pajuokavo K. Skierus.

Beje, Palanga, kuri yra vadinama daugiabučių renovacijos lydere – praktiškai visų pirmuoju etapu siūlytų renovuoti daugiabučių gyventojai nusprendė atsinaujinti savo būstus, o visoje Lietuvoje iš planuotų 800 namų kovą bus pradėti renovuoti 220, – pasistengė, kad į mūsų miestą ateitų kuo solidesnė statybų bendrovė: vešiesiems pirkimams pateikti iškart 14 projektų, o ne po vieną-du. Tad viliamasi, kad ir antruoju etapu pavyks pateikti iškart visą pluoštą projektų, kad vėl susidomėtų rimta bendrovė. Nes manoma, jog teisė siūlyti savo paslaugas kitame renovacijos etape bus suteikta ir nebe „pirmojo sąstato“ statybų įmonėms.

Taip pat K. Skierus paminėjo, jog renovacijos klausimus „Palangos komunaliniame ūkyje“ kuruos du naujai priimti vadybininkai – atestuoti statybos darbų ir techninės priežiūros vadovai, kuriems vadovaus įmonės direktoriaus pavaduotojas Modestas Čeponkus. „Abu naujai priimti vadybininkai – ne kabinetiniai klerkai, jie ne vienerius metus dirbę ir ne vieną porą guminių batų statybose sunešioję specialistai, be to, palangiškiai – tad ir vietos problemos ir specifika jiems gerai žinoma“, – akcentavo K. Skierus, dar kartą paraginęs palangiškius ilgai nedvejoti apsisprendžiant dėl daugiabučių renovacijos.

O tų namų gyventojai, kurie jau laukia kovo mėnesio ir prasidėsiančių darbų, sakė, jog aktyviausieji atstovai stengsis būti tarpininkais tarp butų savininkų, besirūpinančiųjų renovacija komunalininkų ir statybininkų, kad būtų išvengta bereikalingų konfliktų ir visas procesas vyktų sklandžiai.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Bene daugiausiai poilsiautojų sulaukiantis šalies kurortas ruošiasi keisti automobilių statymo apmokestinimą. Panašu, kad daugiau mokės ir tie, kas atvažiuoja tik pro retą, ir tie, kas gyvena kurorte. Ir net tie, kas važinėja elektromobiliais.


Palangos meras Šarūnas Vaitkus viešu kreipimusi savo Facebook paskyroje visų prašo registruotis TS-LKD kandidatų į Europos Parlamentą reitingavimui https://demokratijossvente.lt/registracija , o vėliau, patvirtinus jūsų registraciją ir balsuoti už jį, 30-ą saraše. Šiandien yra paskutinė diena registruotis.


Šiaulių banko duomenimis, pabrangęs šildymas gyventojus skatina aktyviau investuoti į daugiabučių renovaciją, dažnu atveju leidžiančią sutaupyti apie 65 proc. energijos kaštų.


Nuo birželio 1-osios į Klaipėdą ir į Palangą važiuosime brangiau. Iš Žemaitės alėjos bilietas į Klaipėdą kainuos 2 eurus, iš Rotušės aikštės – 1,9 euro, iš autobusų stoties – 1,8 euro. 


Laidotuvės – labai sunkus metas tiems, kurie amžino atilsio išlydi artimus žmones. Sunku ir dvasiškai, ir finansiškai, nes palaidoti velionį nėra pigu. Į mūsų laikraščio redakciją paskambinę palangiškiai pasakojo, kad juos nemaloniai nuteikė miesto laidojimo namuose taikomi įkainiai: jeigu neperki karsto čia pat, vietoje, už salės nuomą turi mokėti...


Ketvirtadienį, lapkričio 20 dieną, Palangos savivaldybės atstovai Kostas Jankauskas ir Saulius Simė dalyvavo Klaipėdoje vykusioje viešojo transporto konferencijoje.


Net 14 kurorto daugiabučių namų keičia savo veidą – Palanga vadinama viena „dėžučių“ renovacijos lydere šalyje. Bet renovacijai šalyje – ir Palangoje – įgauti didesnį pagreitį koją kiša   netikslumai daugiabučių namų modernizavimo investiciniuose projektuose (DNMIP). Kai kuriuos jų reikės patikslinti, o tai reiškia, kad I-ojo...


Miesto švara ir tvarka, „šiukšlių“ mokestis, daugiabučių administravimas bei pavasarį prasidėsiantis pirmasis jų renovacijos etapas ir tolesni namų modernizavimo planai – visomis šiomis temomis domėjosi antradienį prie tradicinio puodelio kavos į „Palangos tiltą“ kartu su UAB „Palangos komunalinis ūkis direktoriumi Konstantinu...


Kol kurorto daugiabučiuose namuose gyvenantys palangiškiai su nerimu laukia šildymo sezono ir vienos už kitą didesnių sąskaitų už šildymą, UAB „Palangos butų ūkio“ darbuotojų komanda – remontininkai, elektrikai, šilumos mazgų prižiūrėtojai – daro viską, kad šilumos sąskaitos Palangos gyventojams būtų nors šiek tiek mažesnės....


Atsižvelgiant į užklupusią visus lietuvius šilumą, Palanga jau visiškai pasiruošusi sutikti poilsiautojus. Ko gi daugiau bereikia – saulutėje įdegti jau galima, ir netgi stipriai, maudytis jūroje – taip pat, viešbučiai ir restoranai išskėstom rankom laukia atvykstančių turistų, o ir pramogų jau galima rasti. Tačiau, kaip papasakojo Palangos turizmo informacijos centro direktorė Alla...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius