„Buvusių policininkų nebūna, tai – ne profesija, o gyvenimo būdas“

Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015-02-23
Peržiūrėta
2867
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

„Buvusių policininkų nebūna, tai – ne profesija, o gyvenimo būdas“

Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Petras Keinys jau trejus metus rūpinasi, kad kurorte būtų tvarka, kurią teisės aktais yra apibrėžusi Taryba. Liaudiškai kalbant, jam, be kita ko, tenka užtikrinti, kad akių nebadytų griuvėsiai, o besigrožėdami gamta ar miesto architektūra netyčia neįmintume į šunų ekskrementus, kurių nesurinko nerūpestingi šeimininkai. Nors tramdyti pažeidėjus – sunkus darbas, P. Keinys nesiskundžia, o priešingai, džiaugiasi, jog kartu su kitais specialistais gali prisidėti prie Palangos gražinimo.

Palaikė tvarką olimpiadoje
„Vasarį prasidėjo jau ketvirti mano darbo šioje tarnyboje metai. Prieš ketverius metus Tarybos sprendimu tada buvo įkurtas Viešosios tvarkos skyrius. Laimėjau konkursą į valstybės tarnybą ir atėjau dirbti“, – prisiminė pašnekovas.
Pasiteiravus, kas paskatino tokio darbo pasirinkimą, P. Keinys sakė, jog toks darbas jam pasirodė artimas, kadangi jau iki tol turėjo panašaus darbo patirties. „Daug metų vadovavau policijos komisariatui (Šiaulių antrajam policijos komisariatui – aut. past.). Mano nuovada ketverius metus iš eilės buvo pripažinta viena iš geriausių Lietuvoje“, – kalbėjo skyriaus vedėjas ir užsiminė, jog yra apdovanotas įvairiomis padėkomis, tarp kurių – ir viena buvusio vidaus reikalų ministro. O per trejus darbo šiame skyriuje metus P. Keiniui įteiktos trys savivaldybės padėkos iškalbingai byloja apie puikų šio specialisto darbą.
„1980 metais dirbau Maskvos olimpiadoje, ten prižiūrėjau tvarką, buvau policininkas. Iš Lietuvos ten siuntė apie šimtą nusipelniusių policininkų“, – atskleidė pašnekovas.
Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas pasakojo, jog šiame grandioziniame renginyje nustebino žmonių gausa. „Žmonių ten buvo daugybė, bet daug valstybių tą olimpiadą boikotavo. Man įspūdį padarė tai, kad niekur nesimatė benamių – jie buvo išvežti iš Maskvos. Ten visi liko labai patenkinti lietuvių pareigūnų darbu: jie labai gerai užtikrino viešąją tvarką, – pasakojo P. Keinys ir pridūrė pats toje olimpiadoje gavęs padėką už gerą darbą. – Olimpiadoje sulaikiau pažeidėjus, kurie apiplėšė moterį: išplėšė auskarus, atėmė pinigus, rankinuką. Vijausi juos gal du kilometrus. Tą nusikaltimą pamačiau patruliuodamas, tai ir puoliau vytis“.

Buvo V. Visockio laidotuvėse
„Teko būti V. Visockio laidotuvėse. Jis mirė 1980 metų liepos 25 dieną. Pamenu, buvo vasara, susirinko gausybė žmonių. Aš net nemoku apsakyti, kiek daug jų buvo – gal net daugiau kaip prie mauzoliejaus. Ten ėjau ne dirbti – su kolegomis policijos pareigūnais atėjome išlydėti. Įsiminė tai, kad per tas laidotuves viešąją tvarką palaikė raiti policininkai, tada jie dar buvo vadinami milicininkais. Labai įspūdinga buvo ir tai, kad ten buvo didelė masė žmonių, gėlių jūra, žmonės verkė“, – įspūdžiais pasidalino pašnekovas.
Prisimindamas darbo Viešosios tvarkos skyriuje pradžią, P. Keinys sakė: „Esu baigęs Mykolo Riomerio universitetą, prieš tai – Kauno policijos mokyklą. Visa mūsų giminė – policininkai: dauguma ir šiandien dirba šioje srityje. Sūnus dirba Vidaus reikalų ministerijos daliniuose“.
Tęsdamas pokalbį, pašnekovas prisipažino, jog be dabartinės tarnybos save vargiai galėtų įsivaizduoti. „Aš esu Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pensininkas – ten išdirbau apie trisdešimt metų. Kolekcionuoju antpečius, emblemas – jų turiu iš įvairių šalių. Kitokių hobių ir neturiu. Policininkas – ne profesija, o gyvenimo būdas. Buvusių policininkų nebūna. Darbe buvo ir konfliktinių situacijų, ir priešinosi, ir skundus rašė. Vedėjo pareigoms buvo ieškomas žmogus, kuris pajėgtų dirbti šį darbą. Ta ilgametė patirtis padeda susitvarkyti su ilgalaikiais tyčiniais pažeidėjais. Tiesiog ne kiekvienas gali tai padaryti. Poslinkiai prasidėjo nuo to, kad mokame išeiti į gatvę, sulaikyti pažeidėją, su juo bendrauti“, – atviravo pašnekovas.

Pradžia – sunki
„Pirmi metai Palangoje buvo tikras košmaras: jei ne kolegos, ne politikų palaikymas, būtume Palangoje nieko nepasiekę – pasipriešinimas buvo didžiulis“, – nelengvą pradžią prisiminė pašnekovas.
Anot jo, tuo metu Palangoje buvo daug nelegalių kioskų, kuriuose vykdavo nelegali prekyba. Į juos pirmiausia ir nusitaikė Viešosios tvarkos skyrius.
„Didelio pasipriešinimo sulaukėme iš tų nelegalių kioskų savininkų. Jie priešinosi, nesutiko, kadangi aplink juos „sukosi“ dideli pinigai. Mane buvo netgi užpuolę prie namų. Bet sąžiningi žmonės buvo patenkinti: J. Basanavičiaus gatvė – tvarkinga, džiaugiasi ir legaliai dirbantys verslininkai, kadangi neliko nelegalios prekybos, kartu ir nelegalios konkurencijos, nes nelegaliai prekiaujantys nemokėdavo už leidimus, todėl galėdavo pardavinėti pigiau, o žmogui juk tas pats, turi leidimą ar ne – perkant svarbiausia yra kaina. Per trejus metus Palangos miesto teritorijoje nukelta apie penkiasdešimt nelegalių kioskų“, – pasakojo P. Keinys.
Pasak pašnekovo, ypač permainomis džiaugėsi verslininkai, iš kurių aplinkos buvo pašalinti nelegalūs kioskai. „Pavyzdžiui, kavinės dėkingos, kad patraukėme nelegalius prekeivius kava ir pyragėliais – juk jie tiesiog prarasdavo lankytojus, kai nelegalai praeinantiems pro šalį siūlydavo pakeliui nusipirkti savo produkcijos. Aišku, žmonės tuomet jau neužsukdavo į kavinę, – sakė viešosios tvarkos sergėtojas. – Džiaugiuosi, kad bendruomenės politikų ir kitų specialistų pastangomis buvo panaikintas Gariūnų įvaizdis J. Basanavičiaus gatvėje. Bet tai ne vien mūsų nuopelnas – prisidėjo visi. Mūsų skyriaus funkcija – prižiūrėti, kad Tarybos patvirtinti aktai ir taisyklės bei nuostatos būtų įgyvendinamos“.

Palanga gražėja
Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas džiaugėsi, jog skyriaus veiklos dėka miestas ėmė gražėti, visur pamažu įsitvirtino tvarka, sumažėjo savivalės, apleistų pastatų.
„Aišku, ir poilsiautojai, ir miesto svečiai jaučia pokyčius mūsų mieste. Palanga pagražėjo. Sutvarkyta daug apleistų statybų. Visi, vykdantys statybų veiksmus, jaučia mūsų veiklą. Anksčiau, tarkime, veždavo juodžemį nešvariomis padangomis per miestą, palikdavo netvarką, o šiandien jau statybininkai žino, kad reikia žiūrėti tvarkos. Mums svarbus ir pastato estetinis vaizdas – kad nebūtų nutrupėjusių sienų, žolė tvarkingai nupjauta, – kalbėjo P. Keinys ir pridūrė, jog nemažai problemų iškyla tada, kai vienas pastatas priklauso keliems savininkams, ir jie nesutaria tarpusavyje. – Vienas gal jau turi ir leidimus, nori pastatą tvarkyti, o kitas tuo metu neturi lėšų. O juk reikia bendro visų sutarimo“.
P. Keinys pasakojo, jog gavę skundą ar patys pastebėję apleistą pastatą, pirmiausia specialistai jį nufotografuoja, surašo aktą, surenka reikiamą medžiagą, siunčia užklausimus į registrų biurą: „Savininkai reaguoja įvairiai: būna, sako: „Kas jūs tokie? Kokią turite teisę?“ Bet mes be reikalo žmonių neterorizuojame. Gauname labai daug skundų, bet pirmiausia juos patikriname. Iš pradžių žmogų įspėjame, liepiame susitvarkyti“.
Vedėjas visiems priminė, jog, norint mieste kasinėti, taip pat reikia gauti leidimą, kurio kaina priklauso nuo kasinėjimų trukmės, tačiau pasitaiko, kad gyventojai linkę gudrauti: išsiima leidimą trumpesniam laikui ar apskritai vengia tai daryti. „Tarkime, žmogus nori įsivesti vandentiekį, prasikasa gatvę. Visi leidimai turi būti suderinti su specialistais. Kiekvieno leidimo kaina priklauso nuo kasimo laiko, dydžio. Tai, pasitaiko, kartais žmonės kasa savaitgalį, taip tikėdamiesi, jog mes pažeidimo nepastebėsime ir nereikės mokėti, o mes pastebime, užfiksuojame“, – tikino miesto tvarkos prižiūrėtojas.
Pasak pašnekovo, kartais pasitaiko, kad kopas nukasa – tuomet tuojau pranešama atsakingoms instancijoms.
„Senoji Palanga labai saugoma – kiekviena žemės pėda saugoma Kultūros paveldo departamento. Ant Naglio kalno žmonės norėjo kažkokį kryžių ar kažką pastatyti, bet tai buvo laiku nutraukta – spėjo tik pamatą išlieti, mes pranešėme atsakingoms instancijoms, ir nieko daugiau nepastatė“, – sakė pašnekovas.
Pasak pašnekovo, skyriui tik pradėjus veiklą, mieste buvo įsisenėjusi apleistų pastatų nepriežiūros problema, todėl mažai kas tikėjosi, jog pavyks efektyviai ją spręsti. „Politinių sprendimų dėka atsirado galimybė pakelti mokestį apleisto sklypo savininkui. Tai – labai efektinga priemonė. Būna, kad tokie savininkai bylinėjasi, kad tą mokestį sumažintų ar panaikintų, bet paprastai savivaldybė lieka teisi, nes nebūna iš piršto laužtų kaltinimų. Čia norėčiau padėkoti Palangos miesto tarybos nariams ir savo komandai – per trejus metus mūsų skyrius įgijo tvirtą stuburą, džiugina pasiekti rezultatai, – džiaugėsi P. Keinys. – Kai mūsų skyrius dar tik pradėjo savo veiklą, daugelis teisės aktų buvo neparengti. Šiandien jau daug kas reglamentuota, pavyzdžiui, parengtos šunų vedžiojimo taisyklės. Iš pradžių kai kurios taisyklės buvo pasenusios, kai kurias patys kūrėme, ir šiandien jau turime teisinę bazę“.

Triukšmauti ir šiukšlinti neleidžia
Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas nelinkęs sureikšminti savo indėlio į miesto tvarkos palaikymą: „Mes esame valstybės pareigūnai ir žmonių tarnai. Dirbame visai Lietuvai, kad ir miestiečiai, ir poilsiautojai jaustųsi saugūs kurorte. Mes esame išlaikomi valstybės. Padedame komunalininkams, neleidžiame versti šiukšlių šalia konteinerių. Radę paliktas ne vietoje šiukšles, žiūrime, gal tarp jų randame kokį atviruką su adresu ar vaiko mokyklinį sąsiuvinį su mokykla ir pavarde – tuojau skambiname ir ieškome, kas išvertė šiukšles“.
Ne paslaptis, kad vasarą Palangoje vis dar aktuali triukšmo problema: „Jei triukšmauja, kviečiame laboratoriją, nustatome, kad viršija decibelų ribą ir baudžiame. Priverčiame žmones taisytis, nurodome, ką reikia pakeisti. Iki 24 valandos turi būti išjungta muzika“.
Viešosios tvarkos sergėtojai patruliuoja ne tik dieną, bet ir tamsiuoju paros metu. „Labai geri santykiai su policijos pareigūnais. Vasarą iš kitų miestų atsiunčia pareigūnų, nes vietinių yra palyginti mažai, o gyventojų vasarą mūsų mieste smarkiai padaugėja. Kartu padidėja ir chuliganizmas, padaugėja vagysčių, ypač dažnėja dviračių vagystės“, – sakė specialistas.

Kontroliuoja gyvūnų laikymą
Dar neseniai kasdienybe buvo tapęs faktas, jog išėjęs į miestą žmogus turi būti atidus, kad neįmintų į šuns ant šaligatvio paliktą ekskrementų krūvelę, o pajūryje poilsiaujančiuosius šiurpindavo neatsakingų šeimininkų čia pasilakstyti atvesti keturkojai. Dabar ši problema nebėra tokia aktuali, kadangi ir čia atsirado daugiau kontrolės. „Sanitarijos inspektorės sfera yra gyvūnų priežiūra. Mes gauname daug nusiskundimų dėl šunų, kačių laikymo Palangoje. Dažniausi iš jų, kad vedžioja be pavadžio, nesurenka ekskrementų. Tai mes dalinome žmonėms atmintines, kuriose išvardintos gyvūnų laikytojo pareigos, draudžiami veiksmai, gyvūnų, augintinių laikymas, keturkojų savininkams dalinome ir maišelius šunų ekskrementams surinkti. Atsiranda daugiau ženklų, draudžiančių vestis šunis į paplūdimį – nors tai daryti draudžiama, vis dar trūko tai patvirtinančių ženklų“, – sakė P. Keinys ir pasidžiaugė, jog palangiškiai sąmoningėja, todėl vis rečiau tenka bausti pažeidėjus – dažnai pakanka ir švelnesnių drausminimo priemonių – pavyzdžiui, sugėdinti.
„Dėkoju savo skyriui. Žmonės per trejus metus sutvirtėję ir įstatymų klausimu drąsesni, dėl medžiagos rinkimo esame patobulėję. Pagerėjusią mūsų darbo kokybę rodo faktas, kad daugelį bylų mes laimėjome“, – džiaugėsi šiaulietis, tapęs palangiškiu.

Prižiūri tvarką kultūriniuose renginiuose
Kadangi kurorte vyksta daug kultūrinių renginių, viešosios tvarkos užtikrinimas juose yra dar viena svarbi skyriaus darbo sritis. Specialistai triūsia, kad palangiškiai ir miesto svečiai gerai jaustųsi, kad būtų vykdoma tik legali prekyba. „Kai vyksta kultūriniai renginiai, padedame darbuotojams, siekiame užtikrinti legalią prekybą. Per šventes prekeivių padaugėja, atvažiuoja nelegalių, kurie tiesiog atsistoja J. Basanavičiaus gatvėje ir prekiauja be leidimų. Mes klausiame, kodėl jie neprekiauja Laisvės alėjoje Kaune ar Vilniuje prie Gedimino pilies, o šie atsako, jog ten reikia leidimų. Na, sakome, čia jų taip pat reikia“, – kalbėjo specialistas ir stebėjosi tokiu keistu nelegalių prekeivių požiūriu.
Pasak P. Keinio, vasarą Palangoje padaugėja įvairių teisės aktų pažeidimų. „Žmonės atvyksta į Palangą ir ieško čia pramogų, ypač vaikai, todėl verslininkai atveža nelegalių atrakcionų, tarp kurių pasitaiko ir techniškai netvarkingų. Žmonės žino, kad leidimų reikia, bet jei atrakcionai būna techniškai netvarkingi, tai ir neprašo tų leidimų. Daug nubausta pažeidėjų, ypač Šventojoje, – kalbėjo viešosios tvarkos skyriaus vedėjas. – Esame labai dėkingi už skyriaus bazės kūrimą, radijo ryšio priemones, mobiliuosius telefonus, dviračius – vasarą automobiliu judėti Palangoje sudėtinga, todėl šios priemonės mums atrišo rankas“.

Sumažėjo nelegalios reklamos
Miesto gražintojai nusitaikė ir į ne pačiu geriausiu būdu miestą gražinusią nelegalią reklamą, kai plakatai ar informacija neteikia jokios naudos miesto biudžetui. „Sumažėjo nelegalios reklamos. Lėšos už reklamą eina rajono biudžetui papildyti. Šie reikalai pagerėjo: palyginti su pirmaisiais darbo metais, surašome trigubai daugiau protokolų. Sumažėjo tokių atvejų, kaip būdavo anksčiau, kad didžiulė reklama kabo be mokesčio viešoje vietoje, – pasakojo pašnekovas ir pasidžiaugė, jog už reklamą į biudžetą įplaukia vis daugiau lėšų. – 2014 metais surašyta 4850 protokolų ir išieškota 190 tūkst. litų baudų. Ne be mūsų pastangų rinkliavų skyrius surinko 259 792 litų už legalią reklamą. Reklamos rinkliavos mokestis kiekvienais metais didėja, nes atsiranda vis daugiau legalios reklamos – mažėja pažeidėjų, todėl lėšos surenkamos ne baudomis“.

Funkcijos plečiasi
„Kiekvienais metais mūsų funkcijos plečiasi, nes atsiranda naujų teisės aktų, kurių kontrolė – mūsų funkcija. Tiesiog valstybėje keičiasi įstatymai. Tarkime, atsirado toks didžiulės apimties darbas – kontroliuoti kai kuriuos kelių eismo taisyklių punktus, automobilių statymą ne vietoje. Kita nauja funkcija – nuo 2014 metų taksi paslaugos teikimo taisyklės. Jos yra patvirtintos Tarybos, ir mes kontroliuojame jų įgyvendinimą“, – sakė specialistas.
Naujų darbo sferų skyriui atsiranda ir dėl to, kad kurorte daugėja naujų paslaugų, o kartu ir pažeidimų, susijusių su jų teikimu. „Neseniai kurorte atsirado tokia paslauga kaip laikinosios tatuiruotės. Ją teikia studentai. Jie paprastai veikia be leidimų. Tokios paslaugos negalima teikti lauke, gatvėje, o jaunimas bando tai daryti. Higienos sumetimais dirbti gatvėje leidimų neišdavinėjame. Arba, tarkime, neseniai atsiradusi paslauga, kur reikia ant tokios karties prakaboti dešimt minučių ir gauni dvidešimt litų, bet viskas ten sutvarkyta taip, kad ta kartis pasisuka, ir žmogus neišsilaiko, nukrenta. Žmogus susigundo, nes iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprasta laimėti, bet niekas juk neįspėja, kad ta kartis pasisuks“, – pasakojo tvarkos sergėtojas.
P. Keinys tvirtino, jog prevencija – taip pat labai reikšminga, kadangi neretai, užkirtus kelią neleistinai veiklai pačioje pradžioje, galima išvengti nelaikmės. „Taryba skyrė lėšų mūsų skyriui įgyvendinti viešąjį pirkimą, ir policijos kameros dabar stebi miestą. Tai tarnauja ir prevencijai: tarkime, kameros fiksuoja, kad automobilis važiuoja ant jūros tilto, policijos pareigūnai tai pamato ir iš karto reaguoja. Taip gali būti užkirstas kelias nelaimei. 2015 m. numatyta papildomai įrengti kamerų. Čia turime daug padėjėjų. Verslininkai informuoja, dirbame su UAB „Palangos vandenys“, su komunalininkais, elektros tinklais. Užfiksuojame nemažai pažeidimų, kurie neįeina į mūsų sferą, tada pranešame apie juos atitinkamoms institucijoms“, – kalbėjo specialistas.

Didelė kadrų kaita
Nors P. Keinys savo darbu patenkintas, visgi šis krūvis ne visiems priimtinas: ne kiekvienas pajėgia kasdien susidurti su pažeidėjais, juos drausminti, klausytis pastarųjų reiškiamo nepasitenkinimo, todėl skyriuje ne visi darbuotojai pasilieka ilgesniam laikui. „Mano savijauta dirbant normali. Aišku, susidūrimai su pažeidėjais, jų pretenzijos išbalansuoja, tada būni be nuotaikos. Iš visų savivaldybėje esančių skyrių, mūsų skyriui tenka vienas iš didžiausių krūvių. Šiaip psichologiškai sudėtingas darbas, todėl pas mus labai didelė kadrų kaita. Juk dirbant susiduri su įvairiausiomis situacijomis: būna, kad grasina, priešinasi, nevykdo teisėtų reikalavimų. Ne visi mūsų žmonės turi reikiamų bendravimo įgūdžių, kadangi mes turime bendrauti su pažeidėjais. Vasarą dauguma pažeidėjų – atvykėliai. Palangiškiai paprastai žino tvarką, o neretai atvykėliai ir žinodami ją ignoruoja. Tiesa, žmonės mus gali atpažinti pagal ženklus, kuriuos prisisegame eidami dirbti: juose pavaizduotas Palangos herbas ir užrašyta: Viešosios tvarkos skyrius“, – sakė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.
Prisiminus netolimą praeitį galima pastebėti, kad per keletą metų, kai skyrius buvo įkurtas, mieste tikrai pasidarė tvarkingiau, sumažėjo savivalės, žmonės tapo sąmoningesni – jaučiama šeimininko ranka ir kontrolė. „Džiaugiamės sąmoningėjančiais palangiškiais ir žmonėmis, kurie vysto Palangoje verslą. Palangiškiams jau neretai užtenka prevencinio pokalbio. Išvykstantiems verslininkams išdaliname įspėjančius bukletus, prašome žmonių neužmiršti įstatymų ir laikytis taisyklių. Mūsų darbas duoda rezultatų: Palanga gražėja, žmonės į pastabas reaguoja sąmoningiau. Esame vertinami ir, įsitikinęs, esame Palangai reikalingi“, – kalbėjo P. Keinys.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Prieš trejus metus startavusi sveikos gyvensenos iniciatyva Palangoje, įgavo pagreitį, ji tampa kasmetiniu iššūkiu mokytojams, policijos pareigūnams ir vaikams.


Kviečiame į Simono Jurkevičiaus knygos „Velniškoji super profesija“ pristatymą, kuris vyks kovo 15 d (trečiadienį) 17 val. Palangos Viešojoje bibliotekoje.


„Aurum 1006 km lenktynių“ spaudos centras tik spėjo išplatinti informaciją apie sėkmingas pirmąsias dvi penktadienio treniruotes, kai sulaukta ir pirmosios nesėkmės.


Laikas suprasti: nemokamo nieko nebūna  1

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2015 10 29 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Praėjusį sekmadienį įvykęs parodomasis kretingiškių žygis pėsčiomis į Palangą patvirtino, kad vasarą prie jūros išsiruošę Kretingos rajono gyventojai į Neringos kurortą nevažiuoja.


Abiturientė, Palangos karate kiokušin mokyklos „Shodan“ auklėtinė Giedrė Grigūnaitė aiškiai žino, ko gyvenime norėtų pasiekti, drąsiai renkasi labiau tarp vaikinų populiarias sritis, o sportinio meistriškumo ir ištvermės jai galėtų pavydėti ne vienas vaikinas: mergina dalyvauja karate kiokušin čempionatuose bei varžybose, kuriose sėkmingai skina...


Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Petras Keinys jau trejus metus rūpinasi, kad kurorte būtų tvarka, kurią teisės aktais yra apibrėžusi Taryba. Liaudiškai kalbant, jam, be kita ko, tenka užtikrinti, kad akių nebadytų griuvėsiai, o besigrožėdami gamta ar miesto architektūra netyčia neįmintume į šunų ekskrementus, kurių...


„Aida Bertašiūtė – Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos dešimtokė. Ji visuomeniška, komunikabili, draugiška, jautri, sąžininga, gebanti organizuoti ir vesti renginius, turi humoro jausmą“, – taip talentingą jauną palangiškę pristato gimnazistė Ona Labžentytė straipsnyje „Dainavimas – tai ne tik pomėgis, tai...


Po Joninių kurorte prasidės tikrasis vasaros sezonas, todėl Palangos miesto policijos komisariato vadovų mintys – apie jį.


Dėl buvusių miesto valdžių klūpinėjimų prieš kurhauzo bendrasavininką Gediminą Jacką buvo pažeisti miesto interesai. Prieš dešimtmetį Palangos apylinkės teismui nusprendus, kad G. Jackos žmonos Virginijos dalies kurhauzo kiemo statinių pardavimo-pirkimo sutartis su Alfredu Tiškevičiumi yra negaliojanti, savivaldybės tuometiniai klerkai snaudė, kai 2004-aisiais V....


Darbo vietos laisvos ilgai nebūna

Miglė IVANAUSKAITĖ, 2009 07 11 | Rubrika: Miestas

Darbo biržose šiuo ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu – pats darbymetis. Darbo rinkos rodikliai fiksuoja įtemptą padėtį: bedarbių skaičius daugelyje apskričių nemažėja, o naujų darbo vietų pasirinkimas kuklus.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius