Biblioteka – ne vien tik knygos

Antradienį į tradicinį kavarytį „Palangos tilto“ redakcijoje susirinkę mūsų laikraščio skaitytojai turėjo galimybę susitikti su Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriumi Kęstučiu Rudžiu bei Vaikų literatūros skyriaus vedėja Nijole Bagdoniene ir padiskutuoti tema „Ar jūsų poreikius tenkina miesto viešoji biblioteka“. Skaitytojų įsitikinimu, Palangos biblioteka, jau seniai tapusi vienu svarbiausiu kultūros židinių mieste, tenkina skaitytojų poreikius ne tik knygomis, bet ir čia vykstančiais renginiais.

Skaitytojų skaičius auga
Į mūsų redakciją susirinkusiems skaitytojams Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys priminė, jog jo vadovaujama įstaiga, be Vytauto g. esančios bibliotekos, kur įsikūrę pagrindiniai skaitytojus priimantys skyriai bei Vaikų bibliotekos skyrius, turi padalinį Šventojoje bei filialą vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Palangos gintaras“.
„Šiuo metu visuose filialuose esančiuose fonduose yra 147 tūkst. 742 egzemplioriai knygų, 56 proc. jų sudaro grožinė literatūra, – vardijo K. Rudys. – Apie 10 proc. knygų skirta skaitytojams iki 14 metų amžiaus. Didžioji dalis leidinių yra lietuvių kalba, taip pat skaitytojai pas mus gali rasti literatūros rusų, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis“.
Praėjusiais metais bibliotekos fondus papildė 4 tūkst. 177 nauji leidiniai, iš viso 1 tūkst. 917 pavadinimų.
„Mūsų politika tokia: stengiamės pirkti po du naujos knygos egzempliorius, kad pateiktume kuo platesnę ir įvairesnę naujų leidinių paletę. Kartais, jei žinome, kad knyga jau yra ar pretenduoja tapti bestseleriu, užsakome kiek daugiau jos egzempliorių“, – paaiškino direktorius, pridūręs, jog, žinoma, įsigyjama ne tik grožinės, bet ir tam tikroms mokslo šakoms skirtos literatūros.
Be abejo, naujų knygų norėtųsi įgyti kuo daugiau, tačiau viskas atsiremia į lėšas, kurių, deja, trūksta. Antai pernai naujoms knygoms įgyti gauta 35 tūkst. 570 Lt, šiemet – 34 tūkst. 700 Lt.
Nors šie skaičiai liūdina, džiugina tai, kad kasmet skaitytojų Palangos viešojoje bibliotekoje daugėja: 2011 m. jų būta 7 tūkst. 665, 2012-aisiais – 7 tūkst. 888. pernai šis skaičius pasiekė 7 tūkst. 999.

Ne vien knygos
Į Palangos miesto savivaldybės viešąją biblioteką palangiškiai ir poilsiautojai ateina ne vien knygų pasiimti ar pasėdėti interneto bei periodikos skaityklose. Kasmet čia vyksta vis daugiau renginių. Jau ne pirmi metai bibliotekos erdvėse rengiamos Palangos ir kitų miestų bei šalių dailininkų parodos, kurios yra tiek populiarios, kad jų grafikas sudarytas iki pat 2016-ųjų metų vidurio.
„Jau sunku suskaičiuoti, kiek renginių vyko per šiuos metus. Lengviau suskaičiuoti, kad iki metų pabaigos suplanuota dar 13 renginių, ir, panašu, tai dar ne viskas. Mes esame atviri visiems, kas tik turi sumanymų ir noro organizuoti renginius mūsų erdvėse. O jie būna patys įvairiausi. Paskutiniu metu itin nudžiugino Palangos jaunimas, pats pasisiūlęs rengti „Europrotais“ pavadintą žaidimą, kurio metu pasitikrina žinias apie Europos Sąjungą. Anksčiau šią viktoriną vesdavau pats, šiemet jos vedimą perėmė gimnazistai, ir daro tai labai sėkmingai – susibūrė naujų komandų“, – pasakojo K. Rudys.
Direktorių papildė aktyvus Palangos bendruomenės narys Vitalius Litvaitis, pabrėžęs, jog kurorto biblioteka seniai „perlipo“ vien bibliotekos rėmus ir tapo vienu svarbiausiu kultūros židinių mūsų mieste. Čia vyksta ne tik parodos, bet ir įvairios popietės, susitikimai su rašytojais, literatūriniai vakarai, demonstruojami kino filmai.
„Mane itin džiugina tai, kad biblioteka prieš keletą metų pati perėjo prie knygų leidybos. Štai neseniai pristatytas paskutinysis bibliotekos kolektyvo parengtas leidinys – palangiškės Stasės Vaineikienės knyga, kurion sudėti du jos kūriniai: „Palangos atsiminimai“ ir „Pabėgėlės užrašai“. Beje, pastarasis kūrinys pirmąkart išvydo dienos šviesą“, – pastebėjo V. Litvaitis.
Jis taip pat pasidžiaugė ir tuo, kad biblioteką myli visi Palangos kūrėjai – ir literatai, ir dailininkai. Pastarųjų meilę gražiai įrodo šį pavasarį laiptinę į Vaikų literatūros skyrių papuošę kūrybinės grupės „Mostas“ dailininkų piešiniai.

Tampa jaunimo klubu
Vaikų literatūros skyriaus vedėja N. Bagdonienė priminė, jog iki V. Litvaičio minėtosios knygos 2011-aisiais buvo parengtas ir išleistas šviesios atminties ilgametei Palangos bibliotekos darbuotojai, tikrai kurorto šviesuolei Audrai Lukauskytei skirtas leidinys „Audra Lukauskytė: publikacijos, atsiminimai, bibliografija“, 2012 m. išleistas pačios bibliotekos istorijai skirtas leidinys „Palangos viešoji biblioteka. Laiko tėkmėje“, pernai – Palangos literatų kūrybos rinktinė „Takai per kopas“. Beje, po šios rinktinės pasirodymo mūsų miesto literatai susibūrė į savo klubą, kuris renkasi pačioje bibliotekoje.
„Turime parengę ir dar vieną leidinį, kuris bus pristatytas iškart po Naujųjų metų. Kokį – nesakysime, tegu tai būna staigmena“, – intrigavo K. Rudys, pridūręs, jog už tai, kad biblioteka turi galimybę spausdinti knygas, dera padėkoti Palangos miesto savivaldybei.
N. Bagdonienė savo ruožtu pasidžiaugė, jog skaitytojų daugėja ir Vaikų literatūros skyriuje, kur, aktyviai bendraujant su kurorto švietimo įstaigomis, taip pat rengiamos parodos bei organizuojami renginiai. Džiugu esą ir tai, jog vaikai ateina ne tik knygų pasiimti ar prie interneto pasėdėti, bet ir čia pat skaito žurnalus, dalijasi, ką perskaitę, bendrauja tarpusavyje.
„Galiu pasakyti tiek: mano dukra su bičiuliais vakarais eina į biblioteką lyg į kokį klubą. Ir tai, kad biblioteka sugebėjo „prisijaukinti“ itin kritiškai viskam nusitekusią trylikametę ir jos draugus, mane išties džiugina“, – pridūrė skaitytoja Jovilė.

Minusų nemato
Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog Palangos biblioteka puikiai pildo savuosius fondus. „Nespėji „Literatūroje ir mene“ arba „Šiaurės Atėnuose“ perkaityti knygos recenzijos, o Palangos biblioteka jau tą knygą turi. Tai – didžiulis pliusas“, – akcentavo Jovilė.
Skaitytojas Kastytis, pasidžiaugęs puikiu ir maloniu aptarnavimu, pasidžiaugė ir tuo, kad, prisijungus prie bibliotekos elektroninės sistemos, elektroniniu paštu gaunami priminimai ir informacija apie čia vykstančius renginius. O ypač jį džiugina Kraštotyros skyriaus darbas ir galimybė naudotis jo fonduose esančiais retais dokumentais bei duomenimis.
Skaitytojas Romanas, dėkojęs bibliotekos darbuotojams už pagalbą ieškant reikalingos literatūros, pastebėjo, jog jis pasigendąs tam tikroms datoms skirtų stendų: tarkim, naujiems leidiniams pristatyti stendas yra, o knygų, kurios būtų skirtos vienai ar kitai aktualiai istorijos datai ar nūdienos politiniams įvykiams trūksta.
Šešti metai Palangoje gyvenanti vilnietė Marytė džiaugėsi ne tik puikiu aptarnavimu Palangos bibliotekoje, bet ir čia vykstančiomis parodomis, susitikimais su knygų autoriais ir aktoriais.

Knygos niekas nepakeis
Kalbant apie knygas, paminėta ir Palangos taip pat neaplenkusi naujovė – skaitmeninės skaityklės. Palangos biblioteka yra gavusi du tokius įrenginius, kurie kainuoja po 700 Lt. Jais galima naudotis pačioje bibliotekoje ir skaityti apie 600 knygų, kurios yra perkeltos į elektroninę erdvę.
„Bent kol kas ši paslauga nėra populiari, – pastebėjo K. Rudys. – Gal todėl, kad skaityklės nėra kaip namo parsinešti, gal todėl, kad tikram skaitytojui maloniau yra rankose turėti popierinę knygą, o ne eilinį elektroninį įrenginį“.
Redakcijon susirinkę skaitytojai palaikė K. Rudžio nuomonę – knygos niekas pakeisti negali.
Vadinamasis „suskaitmeninimas“ turi vieną pliusą – į elektroninę erdvę leidžia perkelti Kraštotyros skyriuje saugomus unikalius dokumentus. Tačiau šis darbas vyksta lėčiau, negu norėtųsi: bibliotekoje turima įranga sensta ir akyse byra. Su nerimu žvilgčiojama ir į interneto skaitykloje esančius kompiuterius, kurių „gyvenimo laikas“ taip pat ribotas... Tačiau, kaip žinia, pati biblioteka čia nieko pakeisti negali – viskas priklauso nuo finansavimo.
„O koks finansavimas mūsų šalyje skiriamas kultūrai, mes visi žinome. Kažkodėl valdžia, siūlydama net toms pačioms bibliotekoms „užsidirbti“ pinigus, nenori matyti, kad visame pasaulyje kultūra yra dotuojama“, – kalbėjo ne tik bibliotekos atstovai, bet ir redakcijon susirinkę skaitytojai, kurie vis dėlto nustebo sužinoję, kad ne vieną šimtą tarnautojų skaičiuojančioje Kultūros ministerijoje Respublikos bibliotekomis rūpinasi tik du valdininkai.
Tad pokalbio pabaigoje Palangos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai linkėta ne tik toliau išlaikyti aukštai užkeltą tikros kultūros oazės kartelę, bet ir to, kad ne tik bibliotekininkai, bet ir visi žmonės Lietuvoje galėtų gyventi taip, kad nereikėtų emigruoti ieškant geresnio gyvenimo. O jeigu nebus emigruojama, bibliotekos turės daugiau skaitytojų. Ir – galbūt – gaus daugiau lėšų, kad tiek jų darbuotojai, tiek skaitytojai čia jaustųsi komfortiškai.