Aplinkkelis duos tokią naudą, kokią sugebėsime pasiimti patys

Šią savaitę oficialiai prasidėję Palangos aplinkkelio tiesimo darbai tapo gera proga pasidžiaugti visų lygių valdžių atstovams.

Simbolinio informacinio kelio ženklo įkasime dalyvavęs šalies premjeras Algirdas Butkevičius džiaugėsi, kad prasidėjo pirmojo šalyje beveik 124 mln. litų vertės valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės projekto realizavimas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Skirmantas Skrinskas neslėpė pasitenkinimo, kad šalies magistralinis kelias pirmą kartą klojamas ir iki 2038 metų bus prižiūrimas už privačius pinigus. Valstybė už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas pradės mokėti tik nuo trečiųjų projekto įgyvendinimo metų ir su privačiu investuotoju atsiskaitys per 23 metus.

Rangovai – bendrovių „Kauno tiltai“, „Šiaulių plentas“ ir specialiai šiam projektui įsteigtos įmonės „Palangos aplinkkelis“ vadovai mušėsi į krūtinę, kad 8,25 kilometro ilgio dviejų eismo juostų kelias bus nutiestas ir Vydmantų sankryža rekonstruota iki kitų metų gegužės. Per rekordiškai trumpą laiką – vos 14 mėnesių.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus nuo darbų atidarymui skirtų iškilmių scenos vis kartojo, kokius transporto srautus nuo kurorto nukreips būsimasis aplinkkelis ir kaip pagerės oras Palangoje. Net kaimyninės Kretingos meras Juozas Mažeika, su kurio vadovaujamu rajonu numatomas kelias, regis, niekaip nesusijęs, surado pretekstą pasidžiaugti, kad nutiesus aplinkkelį 1000 km lenktynių metu nebebus stabdomas eismas iš Kretingos į Palangą.

Tačiau kiek nuslopus kilusiai euforijai dėl būsimo aplinkkelio, verta ramiai pasvarstyti, o ką iš tiesų jis duos Palangai?

Nuo kitų metų gegužės turėtume nebematyti pro Klaipėdos plento ir Kretingos gatvės sankryžą sukančių sunkiasvorių mašinų, vilkikų ir naftos produktus gabenančių autocisternų. Aplinkkeliu nusuks į Šventąją važiuojantys poilsiautojai. Tai jau yra nemažai, nors dėl to į Palangą vasarą atvykstančio transporto srautas nesumažės nė ketvirtadaliu.

Kelių ir transporto tyrimo instituto duomenimis, per 2012 metų vasarą vien į centrinę Palangą automobiliai važiavo apie 650 tūkst. kartų. O, kaip buvo skelbiama aplinkkelio darbų pradžios iškilmėse, į Šventąją ir Latviją per Palangą sezono metu vyksta tik apie 100 tūkst. transporto priemonių.

Tad būsimas aplinkkelis automobilių spūstis prie įvažiavimo į Palangą tik apmažins, bet visiškai jų nepanaikins. Norint, kad vasarą į kurortą atvykstančių poilsiautojų automobiliai nestoviniuotų prie Klaipėdos plento sankryžos ir kuo greičiau įvažiuotų į miestą, būtina rekonstruoti pačią sankryžą, įrengiant papildomas eismo juostas posūkiams. Kita vertus, Kretingos gatvėje visiškai išnykusios mašinų spūstys taptų savotišku signalu, kad gerokai sumažėjo ir pačių poilsiautojų. Toks vaizdas kurorto verslininkų ir būsto nuomotojų nepradžiugins.

Menkas ir savivaldybės naudojamas argumentas, kad atsiradus aplinkkeliui, oras Palangoje, esą, taps švaresnis. Visas tranzitinis transportas link Latvijos nurūksta Klaipėdos ir Liepojos plentu, o pačiame kurorte išmetamosiomis dujomis dūmina miesto gatvėmis dažnai be jokio reikalo maklinėjančios poilsiautojų mašinos. Norint realiai sumažinti oro užterštumą, transporto eismo reiktų atsisakyti visoje kokioje nors kurorto dalyje, po kurią poilsiautojus galėtų vežioti ekologiškas visuomeninis transportas.

Todėl tenka padaryti išvadą, kad kitų metų gegužę atsidarysiantis aplinkkelis neduos tokio didelio efekto, apie kokį kalbama. Tačiau naujasis kelias gali būti ir labiau naudingas kurortui, jei tik miesto valdžia sugebės juo tinkamai pasinaudoti.

Nuo miesto centro nukreipus tranzitinį transportą lengviau galima įsivesti įvažiavimo rinkliavą, nes Kretingos gatvėje pastatyti užtvarai pridengtų visą miestą. Beliktų papildomus du užtvarus įrengti Klaipėdos plente priešais Nemirsetą ir oro uostą.

Tačiau, kad tokia rinkliava miesto biudžetą pradėtų pildyti jau nuo kitų metų vasaros, įvažiavimo mokesčiui ruoštis būtina pradėti jau šiandien. Deja, šioje vietoje skubos savivaldybėje nematyti.

Už oro uosto į Liepojos plentą įsiliejanti aplinkkelio pabaiga praeis visiškai greta buvusio sovietų armijos karinio dalinio teritorijos, kurią numatoma pasiūlyti ekologiškai pramonei. Šalia šios teritorijos atsiradęs tiesiai į Klaipėdą „šaunantis“ magistralinis kelias pasitarnautų neblogu koziriu į Palangą viliojant pramonės investuotojus. Tačiau nutiestas patogus kelias nieko nesudomins, jei šioje teritorijoje vis dar nebus suformuotas patrauklus sklypas, patvirtintas pramonės objektų statybą numatantis detalusis planas, jau nekalbant apie paklotas elektros, vandentiekio, nuotekų komunikacijas.

Kažkur nusprendęs investuoti verslas tai nori daryti kuo skubiau, kad kuo greičiau pradėtų grįžti panaudotos lėšos. O greitai nepavyks, nes 2011 metais pradėtos šios teritorijos detaliojo planavimo procedūros buksuoja iki šiol. Miesto valdžia giriasi gerais ir dalykiškais santykiais su Aplinkos ministerija ir vyriausybe, o savivaldybei ten esančių želdynų niekaip nepavyksta išbraukti iš miškų schemos.

Miesto Bendrajame plane numatytas Bangų gatvės tęsinys, kuris turėtų įsikirsti į aplinkkelį. Taip šiaurinės kurorto centro dalies gyventojai turėtų galimybę išvažiuoti į magistralinį Klaipėdos kelią aplenkdami Kretingos gatvę. Tačiau apie kilometro ilgio gatvės tęsinys dar nėra nei projektuojamas, nei nuspręsta kokiomis lėšomis bus finansuojami statybos darbai. Aplinkkeliu mašinos lėks jau kitąmet, o kada naujuoju keliu galės pasinaudoti šiauriniuose kvartaluose gyvenantys palangiškiai?