Apie Kinijos sodų ir parkų kūrybos fenomeną

Šeštadienį Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos Vakarų Lietuvos skyriaus iniciatyva, vykstant sąjungos seminarui „Želdynų erdvė 2018 – Vakarų Lietuva“, Palangos miesto viešojoje bibliotekoje profesorius dr. Petras Grecevičius skaitė paskaitą „Kinijos sodų/parkų kūrybos fenomenas“. Palangiškiai sužinojo daug įdomaus, o ir naudingo, kadangi kinai turi puikių idėjų, kurias galima pritaikyti ir pas mus.

Rojaus sodai žemėje
Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos Vakarų Lietuvos skyriaus nariai kasmet skirtingose šalies vietose organizuoja seminarus, siekdami supažindinti gyventojus, kaip galima papuošti želdynų erdves. Praėjusį savaitgalį įvairios paskaitos vyko Vakarų Lietuvoje, viena iš jų buvo profesoriaus P. Grecevičiaus, vykusi Palangos miesto viešojoje bibliotekoje. Profesorius apžvelgė Kinijos sodų tradicijos aspektus Sudzhou, Hangzhou ir Shanghai miestuose.
„Aš jau daug metų organizuojuosi mokslines keliones į Tolimuosius Rytus, siekdamas parvežti informacijos studentams. O kodėl mane sudomino būtent ši kryptis, kodėl su studentais apie tai kalbame? 2010 metais vyko pasaulinis kongresas, kuriame aš dalyvavau. Jis buvo įdomus tuo, kad buvo kalbama apie ateities miestus. Galiu paminėti, jog mūsų požiūris į sodus yra šiek tiek iškreiptas. O Sudzhou miestas yra pavadintas rojaus sodais žemėje. Ir šis pavadinimo miestas tikrai vertas. Iš tikrųjų parkas apskritai yra suvokiamas kaip savotiškas rojus Žemėje. O ten yra keliolika sodų, parkų, kurie yra pasaulinio kultūros paveldo sąraše, unikalūs objektai. Svarbu, kad šis miestas nebuvo stipriai paveiktas taip vadinamos kultūrinės revoliucijos, nes kitose vietose buvo gerokai viskas pagriauta“, – pristatė profesorius.
Sudzhou dar yra vadinamas ir Rytų Venecija, kadangi čia itin daug kanalų, įvairių tiltų, kurių yra apie 300.
Legendinis viduramžių keliautojas Marko Polo teigė, kad tai yra vienas nuostabiausių ir aristokratiškiausių Azijos miestų, kokius jam teko regėti.

Daugelio metų tradicija
Atkreiptinas dėmesys, jog itin svarbu tenykščiams gyventojams vartai, kurių taip pat esama nemažai, bet jie yra įvairiausių formų, dažniausiai Pusmėnulio formos. Profesorius pabrėžė, jog jeigu jau yra pastatyti vartai, už jų bus ideali tvarka, ne taip, kaip kitur įprasta – švara tik savame kieme, o kas dedasi už jo, nesvarbu.
Žinoma, kinų kultūroje itin garbinamas drakonas, jo dominavimas taip pat ryškus. „Įdomu tai, jog kai kuriuose aukštuose pastatuose, dangoraižiuose yra paliktos angos. Tai klausiau, ką tai reiškia. Man atsakė, kad tam, jog galėtų praskristi drakonas ir neužkliūtų“, – papasakojo P. Grecevičius.
Lektorius atkreipė dėmesį į lenktus kinų namų stogus. „Aš bandžiau aiškintis, iš kur perimta ši tradicija. Viena iš versijų, jog lenkti stogai energetiškai yra geriau, kadangi aštrios formos žmogų veikia negatyviai“, – sakė Klaipėdos universiteto profesorius. Lenkti stogai matomi žvelgiant į istorinius pastatus, statomus visuomeninius namus, taip pat pavėsinėse išlaikomas šis stilius.
„Kinijos civilizacija yra labai sena, viena seniausių pasaulyje. Kas iki to, aš neatseku kol kas. Tik tiek, kad įvardinta, jog kinų sodų kūryba yra meninės kūrybos veiklos rūšis, pradėta vykdyti prieš 3000 metų. Inteligentiškam žmogui buvo garbė turėti savo sodą. Korėja perėmė iš kinų prieš 2000 metų, ir jie tai patvirtina. Japonai taip pat sako, kad šias tradicijas perėmė iš kinų. Tai yra aukštos kultūros požymis, o ne savinti lyg savo“, – atkreipė dėmesį profesorius.
Kuriant sodus ar parkus, pasak lektoriaus, žinoma, atsižvelgiama į gamtos erdves, kas duota, tas ir kuriama, bet kūrybine prasme tenka kai ką paryškinti, pagelbėti.
Hangzhou miestas yra perskirtas upės, jame tyvuliuoja apie penkių kilometrų ežeras, matosi kalnai. „O aplink ežerą einant, ištisai matai parkus. Nėra nei vienos erdvės, skirtos pramonei, ar nebūtų sutvarkyta. Įdomus dalykas tai, kad paskutiniu metu Hangzhou yra lankomiausias Kinijos miestas. Norint pasivaikščioti vienam, reikia anksti atsikelti, nes vėliau bus begalės žmonių. Kinai labai mėgsta keliauti“, – kalbėjo profesorius, kuris jau apėjęs minimą ežerą ir apžiūrėjęs parkų grožį.

Medžius prižiūri ir gydo, nenaikina
P. Grecevičius atkreipė dėmesį į Kinijoje itin saugomus medžius, kurie nenaikinami, o stengiamasi bet kokiais būdais juos išsaugoti. Jie stengiasi juos paremti, paliekama pakankamai erdvės medžiui ir miestuose, kur aplink esama išasfaltuotos gatvės. „Pas mus Lietuvoje šiuo metu vyksta kažkoks naikinimo vajus. Prižiūrėti mažą augaliuką – kur kas paprasčiau, mažiau kainuoja, o senus, sergančius medžius lengviau nupjauti. O kinai gydo sergančius medžius. Pas juos didžiuliai darbo resursai. Visur matosi, kad žmonės nuolat dirba, tvarko, prižiūri, jokios šiukšlės ilgai neužsiguli“, – palygino profesorius.
Kitokia ten, pasak lektoriaus, ir suolo pastatymo kultūra, kurią iki šiol lietuviams itin sunku perimti. „Mes nuo sovietmečio buvome įpratę viską statyti prie tako. Atsisėda žmogus, kojas ištiesia, reikia kitam per jo kojas perlipti, nelabai patogu. Europa tą seniai perpratusi, mes po truputį bręstame. O Kinijoje viskas sutvarkyta, pritaikyta. Įvairūs romantiški praėjimai, tilteliai. Beje, kinai parkus kuria taip, kad būtų kuo daugiau erdvės patogiai užkąsti, atsigerti arbatos, o pas mus labiau linkstama, kad žmonės užsuktų į kavines“, – mūsišką ir tenykštę kultūrą palygino profesorius.
Jis susirinkusiems papasakojo, kaip puikiai kinai išnaudoja ir vandens telkinius. Ten pačiame ežere vyksta aukščiausios klasės pasirodymai, šoka baletą, groja, ir visa tai vyksta ant po vandeniu esančių platformų. Tam puikiai pasitarnauja ir naktinis apšvietimas, kuris įprastai vyrauja ir kiekviename parkų kampelyje.
Itin daug jų parkuose ir skulptūrų, kurios vaizduoja kasdienines žmonių situacijas, esama ir moderniosios skulptūros pavyzdžių. Gyventojai ten mėgsta itin turiningai leisti laiką – jie ir sportuoja, ir susėdę prie staliukų žaidžia stalo žaidimus.

Žavėjo augmenija tvenkiniuose ir takai
„Kas įdomu, jie labai vengia svetimų augalų. Mes kartais būna bandome užauginti atvežtus augalus iš svečių šalių, jie neauga, žūsta, o štai kinai naudoja vietinę augaliją ir puikiausiai tvarkosi. Jie mėgsta natūralumą, būna ir tokių augalų, kuriems reikia mažai priežiūros, tačiau suteikia parkams unikalaus jaukumo. Apželdinti ir jų tvenkiniai. Mūsų Palangos parkas yra labai gražus, tačiau tvenkiniai – gerokai pliki. Dalyje jų galėtų atsirasti daugiau augmenijos“, – savo pastebėjimais pasidalino profesorius P. Grecevičius.
Kraštovaizdžio specialistą sužavėjo ir kinų tiesiami takai parkuose. Ten pasitelkiamas pilkas granitas takams tiesti, jie įprastai yra vingiuoti, norint einančiųjų žvilgsnius nukreipti į tam tikrus objektus. Nėra jokių spalvotų trinkelių. „Kaip tik neseniai skaičiau Klaipėdos laikraštyje vienos moters išsakytą apgailestavimą, kad neva pas mus viskas labai „biednai“ atrodo, kitur takai ir gatvės klojami iš spalvotų trinkelių, o ne pilkų“, – mūsų žmonių supratimą su kinų palygino profesorius. Kinijoje takai aktyvaus laisvalaikio mėgėjams – taip pat kitokie. Dviračiams skirta pilka juosta, o bėgiojantiems ar vaikščiojantiems – ryškesnės, tačiau iš amortizuojančios medžiagos sukurtas takas.
Lektorius atkreipė dėmesį, jog Rytuose aplinka tvarkoma nuolat, o ne prišokant, ar laukiant tam tikro metų laiko.
„Vis peršu Lietuvai, kad parkuose atsirastų dvigubos šiukšlinės, vienoje – irstančios, kitoje – neirstančios šiukšlės būtų metamos. Taip šiukšlės būtų rūšiuojamos iškart. Pas mus taip pat galėtų puikiai tikti tokios šiukšlinės“, – atkreipė dėmesį profesorius.
Tačiau kai kas prigyja ir pas mus. Pavyzdžiui, per upelį nedaryti liepto, bet išdėstyti didesnius akmenis, kad žmogus galėtų patogiai jais pereiti. Tokią mintį pavyko įgyvendinti Kretingos rajone. „Rytuose stengiamasi daryti tokius lieptus, kad žmogui nebūtų labai patogu eiti, nes tokiu atveju žmogus neskubėtų, daugiau pamatytų“, – sakė lektorius.
Įdomu buvo pamatyti ir plaukiojančius gėlynus, kurie puošia vandens telkinius. Kai reikia juos sutvarkyti, jie prisitraukiami, o vėliau ir vėl nustumiami į vandens telkinio vidurį.
Tiesa, parkai Kinijoje kuriame didžiuliu tempu – vos per kelis mėnesius kuriamas grožis, kaip ir apskritai visi darbai pas juos vyksta kur kas greičiau nei pas mus.