Alfredas Jankūnas: „Diagnozė „vėžys“ – dar ne mirties nuosprendis“

„Vienuoliktas Dievo įsakymas – nerūkyk. Kitaip gali išgirsti tokį gydytojo klausimą: „Ką pjaunam – balso stygas ar galvą?“ – sako kaunietis Alfredas Jankūnas, kuris šį klausimą išgirdo prieš penkiolika metų. Iki šio klausimo dar ketverius metus, po to, kai vyriškiui buvo diagnozuotas gerklų vėžys, jam teko išgyventi keletą operacijų. Po metų visiškos tylos štai jau keturiolika metų ir pats kalbantis, ir kitus tos pačios bėdos ištiktus žmones visokeriopai palaikantis Lietuvos laringektomuotų asmenų draugijos ,,Naujas balsas” pirmininkas A. Jankūnas tvirtina, kad jei save prižiūrėsi, tai ir išgyvensi.

  Diagnozė: gerklės vėžys Su draugija „Naujas balsas“ A. Jankūną likimas suvedė 1999-aisiais, kai jam dėl vėžio buvo išoperuotos gerklos. Laringektomuotus asmenis draugijon subūrė tuo metu Vilniaus universiteto Onkologijos institute logopede dirbusi Janina Kiušaitė. Pačios draugijos įkūrimo bei viso kalbos atgavimo mokslo pradininkas buvo gydytojas Šimkus, pirmasis Lietuvoje pradėjęs mokyti kalbėti tuos žmones, kuriems buvo privalu išoperuoti balso stygas ir gerklas. O 99 proc. tokių pacientų balso stygas ir gerklas vėžys užpuola todėl, kad, kaip juokauja A. Jankūnas, „per mažai rūkom....“ „Aš ir pats rūkiau 30 metų. Pradėjau 24-erių, po tarnybos sovietų armijoje. Kai grįžau iš jos, tėvas buvo miręs, mama likusi su trimis vaikais. Sunku buvo. Vėliau, kai vedžiau, gimė vaikai, daug dirbau – važinėdavau į komandiruotes ir vairuodamas rūkydavau, kad prie vairo neužmigčiau, nuvykęs dirbdavau po 18 valandų per parą. Kai įtampa didelė, surūkai ne vieną-dvi cigaretes. Sveikata sureagavo“, – pasakojo pašnekovas. Paklaustas, ar būtų metęs rūkyti, jei ne liga, buvęs inžinierius statybininkas atsako, jog greičiausiai ne. Net tada, kai būdamas 55-erių prieš devyniolika metų sužinojo baisiąją diagnozę, rūkyti nemetė. Atsisakyti žalingo įpročio teko po paskutiniosios, ketvirtosios, prieš penkiolika metų atliktos operacijos, kai jam buvo pašalintos gerklos su visomis balso stygomis.   Buvo baisu „Žinoma, labai baisu buvo, kai sužinojau diagnozę, – prisipažįsta A. Jankūnas. – Baisu buvo ir prieš visas operacijas, ir, kai kiek laiko praėjus, paaiškėdavo, kad reikės dar operuoti. Kol galų gale paaiškėjo, kad, kaip „pajuokavo“ gydytojas Vytautas Čepulis, arba visą galvą reikia pjauti, arba stygas“. Dėl gerklės vėžio vyriškis patyrė keturias operacijas. Paskutinioji atlikta 1999 m. Iki tol bandyta išsaugoti balso stygas, ant kurių vešėjo navikas. „Balso stygas man bandyta išsaugoti kaskart nupjaunant po gabalėlį. Tačiau tai rezultato nedavė, teko išpjauti visas gerklas su balso stygomis. Paskutiniąją operaciją atlikęs Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojas Vytautas Čepulis stažavosi Olandijoje, ten stebėjo, kaip gydomi tokie pacientai, kaip aš. Ir man pirmam Lietuvoje buvo atlikta tada dar eksperimentinė operacija: stemplėje išpjauta skylutė, į ją įstatytas vožtuvėlis“, – pasakoja A. Jankūnas. Jis paaiškino, kad kalbama trimis būdais. „Pirmas būdas – per gerklas, kurios formuoja balsą, – dėstė vyriškis. – Antras būdas, kuriuo kalbu aš – per skylutę stemplėje, ranka reguliuodamas oro patekimą. Vienu metu kalbėjau idealiai, dabar esama šiokių tokių komplikacijų, tad kalbu truputį „mechaniniu“ balsu. Yra ir trečiasis būdas – esama vokiško 2,5 cm diametro ir 13 cm ilgio vamzdelio su baterija, kuriuo vedžioji po smakru, randi optimaliausią vietą ir tas vamzdelis nuo odos vibracijos atgamina balsą. Balsas tada skamba lyg animacinių filmų personažų, bet jis skamba“.   Tyla – kitas pasaulis Baisi buvo ne tik diagnozė – vėžys. Baisu buvo, kad po paskutinės operacijos nebebus kaip kalbėti... „Buvau muzikalus, dainavau Panevėžio statybos tresto kvartete, ir staiga – ne tik kad dainuoti negaliu, bet net kalbėti“, – prisimena A. Jankūnas. Pasak jo, tas laikas, kai jis praktiškai galėjo tik švokšti, net pašnibždomis neištardamas žodžių, buvo lyg gyvenimas kitame pasaulyje. „Eini, tarkim į parduotuvę – nešiesi lapelį ir rašiklį. Nori ką pasakyti – rašai. Ir laiko tai užima, ir sunku raštu mintis dėstyti. Ir dar – žmonės keistai reaguodavo – imdavo lėtai ir labai garsiai kalbėti. O juk aš – ne kurčias“, – pasakoja vyriškis, po kurio laiko tylos pradėjęs ieškoti būdų ir galimybių vėl atgauti kalbos dovaną. Po ketvirtosios operacijos prabilti jam bandė padėti Kauno onkologijos ligoninės logopedė, tačiau, pasak A. Jankūno, pradedanti specialistė žinių turėjo ne daugiau negu jis pats. Tada grįžta į Vilnių, kur jau minėta logopedė, mokslų daktarė J. Kiušaitė, vėliau perėjusi dirbti į Vilniaus universitetą, padėjo prabilti. „Ji užspaudė mano gerklėje esančią skylę nykščiu ir sako: kalbėk, rėk. Ne iš pirmo karto pavyko garsą išleisti... Po truputį, po truputį, per metus laiko pradėjau idealiai kalbėti. Sunku net apsakyti, kiek džiaugsmo buvo grįžus į kalbančiųjų pasaulį“, – sako vyriškis.   Nerūkykite! A. Jankūnas ne tik paaiškina, bet ir parodo, kokiu būdu kalba jis ir kiti žmonės, kuriems buvo atlikta tokia pat vožtuvėlio implantavimo operacija. Tas vožtuvėlis – tai maždaug senovinės medinės siūlų ritės formos, tik dydis daug mažesnis. Į skylę stemplėje vožtuvėlis įdedamas pincetu. „Stemplė elastinga, todėl vožtuvėlis tvirtai laikosi. Oras įeina pro tą ritės skylutę ir išeina pro burną. Gomurys, liežuvis, dantys sukuria balsą, ir kalbi“, – papasakoja ir parodo A. Jankūnas, kuris prieš kalbėdamas įkvėpęs oro turi vožtuvėlio angą uždengti pirštu. To nepadarius balso nebus – tik švokštimas. Mokytis naudotis vožtuvėliu, kurį tenka kas metai keisti, lengva nėra: reikia jį laiku uždengti, laiku atidengti. Ir pūsti orą, judinti liežuvį. O kol kas, kaip tvirtina Lietuvos laringektomuotų asmenų draugijos „Naujas balsas“ vadovas, geriausiai to gali išmokyti J. Kiušaitė bei logopedė Virginija Zaveckienė. „Jei po vėžio operacijos išgyveni 5-7 metus, liga neatsinaujina. Kalbėti taip pat galima išmokti, tad galiu padrąsinti visus tuos, kam, neduok Dieve, tektų išgirsti tokią diagnozę: nebijokite, operuokitės ir gydykitės. Save prisižiūrėdami galėsite ilgai ir laimingai gyventi“, – teigia A. Jankūnas. Ir priduria: jeigu norite išvengti diagnozės „gerklės vėžys“, kaip mat meskite rūkyti. „Jei norite būti sveiki, laikykitės trijų pagrindinių dalykų: mankštinkitės, nepersivalgykite ir degtinės nepadauginkit. Taurelę – netgi privaloma. Kai man buvo atliekamos chemoterapijos procedūros, kasdien išgerdavau po 20 gramų brendžio“, – šypsosi per visus išbandymus humoro jausmo nepraradęs puikiai atrodantis vyriškis, prisipažinęs, kad didžiausias džiaugsmas jam, kad štai jau tiek laiko po visų operacijų gali bendrauti su trim vaikais ir keturiais anūkais. Ir pabrėžia: jeigu nenorite išgirsti klausimo: „Ką pjaunam – balso stygas ar galvą?“ – nerūkykite. Tai – vienuoliktas Dievo įsakymas.