Akcentų įvairovė  – žavioji gyvenimo Anglijoje dalis

Mindaugas GRIŠKEVIČIUS, 2013-04-08
Peržiūrėta
2101
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Mindaugas GRIŠKEVIČIUS
Mindaugas GRIŠKEVIČIUS

„Žinai, kalba vietiniai čia visiškai kitaip, nei buvau mokytas Anglijoje“, - dažnai tenka išgirsti iš tautiečių, gyvenančių Ūkanotojo Albiono šalyje, lūpų. Ypač neseniai atvykusieji, pasiryžę vietinius nustebinti savo gebėjimais, anglų kalba bei dalykinėmis žiniomis, lieka suglumę. Anglų kalba, palyginti su vietiniais, realybėje tampa ne tokia jau tobula kaip mums atrodo, tik mums atrodantys išskirtiniai darbo įgūdžiai ir diplomų gausa vietinių darbdavių itin nepribloškia – jie mieliau priims į darbą siauros srities puikiai savo darbą išmanantį specialistą, o ne tūlą jauną intelektualą, pavyzdžiui, turintį keletą archeologo bei kultūrinių komunikacijų magistrų diplomų ir kitokių „abrakadabra“ specialistų. Nors jeigu kvalifikacijos padoriau mokant kalbą nėra labai sunkiai įgyjamos, anglų kalba, ypač atvykusiems jau vyresnio amžiaus tautiečiams, tampa kietas riešutėlis. Nenuostabu kartais sutikti net dešimtmetį pragyvenusių tautiečių, sunkiai šlebizavojančių laužyta anglų kalba.
Nors ar šiandien esant tokiai kultūrų maišalynei yra tas idealusis anglų kalbos standartas? Tradiciškai Pietų Anglija laikoma gero tono, manierų bei „taisyklingo“ akcento lopšine. Londonas, Oksfordšyras ir jo apylinkės įžymiausiuose Šekspyro, Džeko Londono ir lordo Bairono veikaluose aprašomi kaip aristokratijos lopšys. Ten, kur aristokratija, ten ir geras išsilavinimas, raiškus ir taisyklingas akcentas, tartis. Visa tai sunkiai pasiekiama pramoninei Šiaurės Anglijai. Neveltui sakoma, jog Anglija yra viena iš nedaugelio šalių pasaulyje, kur klasiniai skirtumai yra ypač ryškūs. Visa tai atsispindi ir kasdienėje žmonių kalboje. „Pasakyk kokiu akcentu tu kalbi ir aš žinosiu, iš kur esi kilęs“, - dažnai mėgsta kartoti anglai. Todėl aukštos kvalifikacijos taip vadinami „baltųjų apykaklių“ darbai reikalauja švarios ir aiškios kalbos su kuo minimaliausiu akcentu, kuris dažnam emigrantui yra sunkiai nušlifuojamas. Kaip ir grynaveisliui rimtesnių mokslų neragavusiam Vakarų Jorkšyro, kuris istoriškai laikomas darbininkiškąja Anglijos dalimi, tipiniam anglui.
Vis dėlto, tas paprastas jorkšyrietiškas akcentas turi nemažai šarmo. Kaip anglai sako, appeal‘o. Jorkšyriečiai nepalenkiami, kaip ir mūsų žemaičiai. Jų akcentas sunkiai suprantamas ir dar sunkiau išmokstamas. Jų kalba yra senosios anglų kalbos (Old English) bei Šiaurės Anglijos dialektų mišinys. Pamenu, kai tik persikrausčiau gyventi į Vakarų Jorkšyrą, mane stebindavo aptarnavimo sektoriuje dažnai girdima padėka: „ta, love“. Tradicinėje anglų kalboje „ta“ reiškia „thanks“ (ačiū). O jorkšyriečiai dėkodami beveik visuomet prideda „love“, kas reiškia kreipinį „meiluti“, „meile“ ir panašiai. Niekur kitur Anglijoje to neišgirsite. Susitikę draugeliai čia vienas kito paklausia: „Ar gerai gyveni, gaidžiuk?“ („are you alright, cocker“). Kurioje kitoje salos dalyje už tokį paklausimą sulauktumėte „guzų“, bet tik ne Vakarų Jorkšyre. Jorkšyrietiškas įprotis oficialiai bendraujant vartoti meilius epitetus ir priežodžius egzotiškai atrodo ne tik Anglijoje gyvenantiems užsieniečiams, bet ir ne-jorkšyriečiams anglams. Įdomiausia, jog žodį „love“ jie taria ne „lav“, bet „liuv“. Tokiu pat būdu „Monday“ (pirmadienis) vietoje taisyklingos tarties „mandi“ virsta „mundi“. „Mummy“ (mamytė) taisyklingai ištariama kaip „mami“ – bet tik ne Jorkšyre. „Mumi” jiems reiškia mamą, o prašaliečiui tai gali aidėti kaip „mumija“. Žodis „pub“ (alubaris) paprastai tampa populiariausias penktadienį, kuomet anglai su neapsakomu nekantrumu laukia darbo pabaigos. Ir vėlgi, jie skuba ne į „pab‘ą“, bet į „pubą“. Koks skaitymas, dažniausiai tokia ir tartis. Todėl namuose pramokę tradicinės anglų kalbos į Jorkšyrą atvykstantys  mūsų emigrantai anglų kalbą atranda iš....naujo.
Patys anglai pakankamai tolerantiški vietos akcentų gausai bei tarčiai. Pietų Anglijos gyventojai su egzotišku smalsumu vertina jorkšyriečių papročius ir tartį. Jeigu mes, lietuviai, taip dažnai mėgstame oficialiai pabrėžti statusą ir kilmę, Anglijoje tokio pabrėžtino snobiškumo mažiau. Taip, egzistuoja socialiniai sluoksniai, į kuriuos greičiausiai niekada neįkopsi. Tačiau retas aukštesnį statusą turintis ponulis drįstų mestelėti mažiau uždirbančiam, prasčiau apsirengusiam ar skirtingu akcentu kalbančiam: „ė, tu, kaimieti“. Kuomet prieš pusmetį parlamentarui Endriu Mičelui (Andrew Mitchell), skubančiam namo dviračiu pro parlamento vartus kelią pastojo leidimo paprašę policininkai, politikas, spaudos šaltinių teigimu, tvarkos sergėtojus pavadino „plebėjais“. Ir nors šių žodžių autentika iki šiolei iki galo nėra įrodyta, iš tyrimų neišlipantis politikas gerokai apkartino savo karjerą. Kur jau kur, bet Anglijoje žodis vietos itin ieško...
Kalbos išsaugojimas ir puoselėjimas aktualus ir mums, lietuviams – gyvenantiems emigracijoje ir ne tik. Globaliniai informacijos greitkeliai, apjuosę planetą, įpareigoja tautas pačias apginti ir skatinti savąsias kultūras, kalbas. Ši užduotis, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, tampa lengvesnė surėmus pečius – Europos Sąjunga yra tas šarvas, po kuriuo kiekvieno jos nario tautinė tapatybė turi didesnes galimybes išlikti negu tuo atveju, jeigu šalys gyvuotų pavieniui. Tad ir gyvenimas Europos Sąjungoje, kaip pastebi sociologijos mokslų klasikas Zygmuntas Baumanas, emigrantams nebekelia kančių dėl priverstinės asimiliacijos ar lojalumo. Tai jau nebėra iššūkis tautinei tapatybei, kalbai. Būti lietuviu Lydse ar Londone šiandien jau galima taip pat lengvai, kaip ir Vilniuje ar Palangoje.   

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Kviečiame į knygos „Mažasis princas“  žemaičių kalba knygos pristatymą.


Nuo trečiadienio iki savaitės pabaigos abiturientai laikys anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalį.


Žmonės kalba. Pasakoja, kas šiandien ar prieš pusę amžiaus nutiko, teikia informaciją apie lėktuvų skrydžius ir viešbučių kainas, ieško žodžių išreikšti laukiniam džiaugsmui ir rauda prie mirusiųjų.


Liepos 7 d. (penktadienį) 17 val. kviečiame į Palangos viešosios bibliotekos renginių salę, kur vyks J. Zabarskaitės monografijos „Kaip kalba gamina prasmę“ pristatymas.


Į Palangos viešąją biblioteką, nešinas rankraštiniais tarmiškais eilėraščiais, užsuko medicinos mokslų daktaras Vladas Kusas. Jo rankose – Jūratės Klovienės, žymaus kompozitoriaus, operos „Pilėnai“ autoriaus žmonos, žemaičiavimai apie gimtus namus – Palangą bei ranka rašyti atsiminimai. „Gimiau Palangoje. [...] 1944 metai...


Mokyklose karaliauja anglų ir rusų kalbos, taip į šešėlį nustumdamos vokiečių ir prancūzų. Bent jau taip galima pagalvoti, pažvelgus, jog mokiniai jau ilgą laiką nebesirenka mokytis šių kalbų kaip pirmųjų užsienio kalbų, o ir egzaminų nelaiko. Tuo tarpu anglų kalbos egzaminą norinčiųjų laikyti skaičius kasmet vis auga. Niekas neabejoja, jog anglų kalba yra tapusi...


Neįtikėtinai iškalbinga „Nebyli kalba“

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 10 13 | Rubrika: O man ne dzin

„Nebyli kalba“ – taip iškalbingai pavadinta paroda atidaryta Palangos miesto viešojoje bibliotekoje. Čia savo sukurtus darbus eksponuoja Palangos dienos centrą lankantys cerebriniu paralyžiumi sergantys jaunuoliai, po parodos atidarymo pirmadienį kartu su Senosios gimnazijos moksleiviais susitikę diskusijoje „Negalios nuostatos, stereotipai ir jų įtaka...


  Galima mokytis linksmai ir smagiai – tuo įsitikino Palangos „Baltijos“ ir Vlado Jurgučio pagrindinių mokyklų šeštokai, balandžio 10 d., ketvirtadienį, dalyvavę Palangos švietimo pagalbos tarnybos salėje vykusioje viktorinoje „Vokiečių kalba linksmai“.


Akcentų įvairovė  – žavioji gyvenimo Anglijoje dalis

Mindaugas GRIŠKEVIČIUS, 2013 04 08 | Rubrika: Miestas

„Žinai, kalba vietiniai čia visiškai kitaip, nei buvau mokytas Anglijoje“, - dažnai tenka išgirsti iš tautiečių, gyvenančių Ūkanotojo Albiono šalyje, lūpų. Ypač neseniai atvykusieji, pasiryžę vietinius nustebinti savo gebėjimais, anglų kalba bei dalykinėmis žiniomis, lieka suglumę. Anglų kalba, palyginti su vietiniais, realybėje tampa ne tokia jau...


Vokiečių kalba su šypsena  1

Edita PETRUŠONYTĖ V. Jurgučio pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytoja metodininkė, 2013 01 17 | Rubrika: Jūros vaikai

„Deutsch ist gut!“ („Vokiečių kalba yra šauni!“) – sušuko Palangos „Baltijos“ ir Vlado Jurgučio pagrindinių mokyklų šeštokai, trečiadienį, sausio 16 d., dalyvavę Palangos švietimo pagalbos tarnybos salėje vykusioje viktorinoje „Vokiečių kalba linksmai“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius