Vietoj saulėlydžio – vėjo jėgainės

Šią savaitę Palangos miesto savivaldybę pasiekė Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto paruošta „Vėjo energijos parkų įrengimo Baltijos jūros Lietuvos EZ ir teritoriniuose vandenyse“ poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita, kurią užsakė  UAB „Baltic Energy Group“. Pagal ją netolimoje ateityje į kurortą atvykę poilsiautojai, žiūrėdami nuo tilto į jūrą, gali išvysti ne įspūdingą saulėlydį, bet... vėjo jėgainių „ventiliatorius“.

Išskirtos penkios zonos

Ataskaitoje pateikta išsami informacija apie vėjo elektrinių įrengimo vietas Baltijos jūroje Neringos, Klaipėdos miesto ir rajono bei Palangos miesto savivaldybių ribose. Šioje galimybių studijoje išnagrinėtas jėgainių parko poveikis žvejybai, aplinkai, kraštovaizdžiui, visuomenės sveikatai, kultūros paveldui.

Vėjo energijos parkų įrengimo Baltijos jūros ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengėjai, įvertinę jūros gylį ir akvatorijos naudojimo konfliktus (žvejyba, rekreacija, saugomos teritorijos ir pan.), išskyrė penkias priimtinausias zonas – ties Klaipėda, Klaipėdos rajonu, Neringa bei Palanga. Parkus numatoma statyti į jūrą nutolusius nuo kelių iki keliasdešimties kilometrų.

Neramina viena zona

Miesto meras Vytautas Stalmokas ir Administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas, spaudos atstovams pristatę PAV, sakė, kad Klaipėdoje su šiuo dokumentu buvo supažindinta visuomenė ir  neigiamos nuomonės dėl vėjo jėgainių įrengimo jūroje nepareikšta. Minėtai poveikio vertinimo   programai turi pritarti Palangos miesto savivaldybės taryba. Tačiau, anot kurorto vadovo, susipažinus su numatytomis vietomis, kuriose yra galimybė statyti vėjo jėgainės, apskrityje teko ginti savo poziciją dėl vienos zonos. „Yra pateiktos potencialios penkios zonos, kurios apibrėžtos Klaipėdos bendrajame plane. Mus neramina ketvirtoji zona, nes nuo Palangos kranto apie 10-13 km atstumu, ties jūros tiltu, numatytas vėjo jėgainių  parkas. Šį parką paprašyta išbraukti argumentuojant, kad turime vienintelį pramoginį įrenginį į jūrą, nuo kurio grožimasi saulėlydžiu, todėl vizualinė tarša nepriimtina“, - sakė V.Stalmokas.

Pasidomėjus dėl investuotojų tokiam projektui įgyvendinti, meras sakė, jog jam žinoma tik tiek, kad jėgaines jūroje yra panorusi statyti viena vokiečių kompanija.

Teks pakovoti

Sudarant optimalias vėjo jėgainių statybos jūroje vietas, atmetamos per gilios zonos, kariškių bei žvejų labiausiai naudojamos teritorijos, nuskendusių laivų kapinynai. „Beje, šioje ketvirtojoje zonoje jūros gylis yra apie 20 metrų, todėl statytojams tai išties patogi vieta ir dėl jos teks pakovoti“, - aiškino Administracijos direktorius

V.Kuznecovo teigimu, vėjo jėgainių parkai kitose zonose numatyti  apie 27 km atstumu nuo kranto, todėl juos jau sunku būtų įžiūrėti. Parkai, anot direktoriaus, būtų išdėstyti jūroje nuo Nemirsetos iki Kunigiškių. Jo nuomone, jei atsiras jūroje vėjo jėgainės, be abejo, sumažės žvejybiniai plotai. Be to, yra neaiškumų ir dėl parkų prijungimo. Viena iš galimybių būtų jungtis prie sausumos tinklų, kita – prie Lietuvos-Švedijos kabelio.   

Vėjo jėgainės jūroje galėtų atsirasti ne anksčiau nei 2014 metais.