Švedijos ir Estijos Baltijos jūroje – vėjo jėgainių plėtra
Aplinkos ministerija penktadienį išplatino pranešimą, kuriame skelbiama apie Švedijos ir Estijos Baltijos jūroje planuojamus statyti vėjo elektrinių parkus.
Estijos Saare-Liivi jūros vėjo elektrinių parke Rygos įlankoje planuojama statyti iki 160 elektrinių vėjo jėgainių, apytikslis atstumas tarp vėjo elektrinių yra 1–1,256 km.
Švedijos vėjo elektrinių parką „Södra Victoria“ numatoma vystyti Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Projekto teritorija – 174 kv. km, esanti apie 70 km į pietryčius nuo Ölando salos, apie 90 km į šiaurės vakarus nuo Lenkijos pakrantės ir apie 130 km į rytus nuo Bornholmo.
Kitas Švedijos vėjo elektrinių parkas „Baltic Offshore Epsilon“ taip pat turėtų iškilti Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Numatoma projekto teritorija – 678 kv. km, maždaug 31 km. į pietvakarius nuo Gotska Sandön, 67 km. iki Långviksskär, 60 km. nuo Fårö ir 94 km. nuo Nåttarö. Numatoma įrengti 184 vėjo turbinų, kurių didžiausias aukštis – 330 metrų.
Aplinkos ministerija pažymi, kad planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai vienos šalies teritorijoje planuojama ūkinė veikla gali daryti neigiamą poveikį kitos šalies aplinkai.
Lietuvoje tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimą tiesiogiai reglamentuoja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, vadovaujamasi ir Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija) bei tarptautiniais susitarimais.
Pastaraisiais metais vis daugiau valstybių pereina prie atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo, stato vėjo elektrinių parkus ir saulės elektrines. Lietuva šioje srityje taip pat neatsilieka ir vysto projektus ne tik sausumoje, bet ir jūroje.
Pirmasis jūrinio vėjo parkas Baltijos jūroje – vienas iš svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų. Jis gerokai padidins vietinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos apimtis ir taip sumažins mūsų šalies priklausomybę nuo elektros importo bei užtikrins mažas elektros kainas gyventojams.
Energetikos ministerijos pateiktais duomenimis, planuojama, kad 2028 m. Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga pradėsiantis veikti pirmasis maždaug 700 MW galios jūrinio vėjo parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti iki 2 TWh žaliosios elektros energijos per metus. Tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio.
ELTA
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Tyrimas: vėjo elektrinių parkus Baltijos jūroje palaiko dauguma Lietuvos gyventojų
***, 2024 08 09 | Rubrika: Miestas
Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų teigiamai vertina elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir mano, kad mūsų šalis tokiu būdu turėtų pasigaminti visą reikalingą energiją. Reikšmingas vaidmuo čia matomas ir jūrinio vėjo energetikai – dauguma lietuvių pasisako už tai, kad vėjo elektrinių parkai būtų vystomi Baltijos jūroje.
„Ignitis renewables“ statys jūrinio vėjo elektrinių parką: atlieka reikalingus vėjo matavimus
"Palangos tilto" redakcija, 2024 03 15 | Rubrika: Miestas
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tęsia pirmojo Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parko vystymą ir Baltijos jūroje atlieka projektui reikalingus vėjo ir hidrometeorologinius matavimus. Tam tikslui į būsimo parko teritoriją atplukdyta ir pritvirtinta plūduriuojanti matavimų stotis su specializuota įranga. Ant specialaus plūduro iškelta matavimo stotis...
Šventosios uostą norima pritaikyti laivams, aptarnausiantiems vėjo parkus jūroje
2024 02 22 | Rubrika: Miestas
Nedidelis Šventosios jūrų uostas, esantis netoli Palangos kurorto ir Latvijos sienos, ateityje galėtų priimti laivus, skirtus vystyti ir prižiūrėti būsimus vėjo parkus Baltijos jūroje.
Pietinė Klaipėdos uosto dalis – buvusi Tarptautinė jūrų perkėla – bus naudojama Lietuvos jūros vėjo jėgainių parkų statyboje, trečiadienį pristatė Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.
Vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtra kelia vis didesnį atsinaujinančios energetikos projektų vystytojų susidomėjimą – jau šių metų rugsėjį turėtų būti paskelbtas aukcionas pirmojo jūrinio vėjo parko šalia Lietuvos krantų vystymui.
Švedijos ir Estijos Baltijos jūroje – vėjo jėgainių plėtra
2022 09 30 | Rubrika: Miestas
Aplinkos ministerija penktadienį išplatino pranešimą, kuriame skelbiama apie Švedijos ir Estijos Baltijos jūroje planuojamus statyti vėjo elektrinių parkus.
Šiandien Klaipėdos uoste lankosi ir jūrinio vėjo plėtra Baltijos jūroje domisi Rytų ir Centrinės Europos naftos perdirbimo sektoriaus lyderio — Lenkijos naftos koncerno „PKN Orlen S.A.“ atstovai.
Jūroje planuojamas vėjo jėgainių parkas nuo kranto neturi būtų matomas – tam bus dedamos visos pastangos
"Palangos tilto" informacija, 2021 11 03 | Rubrika: Miestas
Energetikos ministras Dainius Kreivys sureagavo į Palangos miesto bendruomenės ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos keltą problemą dėl jūroje ties Palanga statyti planuojamų vėjo jėgainių parko poveikio kraštovaizdžiui.
Dėl vėjo elektrinių jūroje ties Palanga meras Š.Vaitkus kreipėsi į valstybės vadovus: „Grafas Tiškevičius jūros tiltą statė ne tam, kad žiūrėtume į vėjo malūnus“
"Palangos tilto" informacija, 2021 10 07 | Rubrika: Miestas
Palangos meras Šarūnas Vaitkus trečiadienį, spalio 6 dieną, kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, energetikos ir aplinkos ministrus Dainių Kreivį bei Simoną Gentvilą, o taip pat į Seimo Ekonomikos ir Aplinkos komitetus, išreikšdamas kategorišką „prieš“ prieš planuojamas Baltijos jūroje, nuo Klaipėdos iki Būtingės, vėjo jėgaines.
Lietuvai planuojant Baltijos jūroje ateityje įrengti 700 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką, energetikos viceministras sako, kad jau dėliojama tolesnė projekto plėtra. Projektui numatyta 138 kvadratinių metrų teritorija yra maždaug 30 kilometrų nuo jūros kranto ties Palanga. Ryčio Kėvelaičio teigimu, antrame projekto etape būtų instaliuota dar 700 MW galios.
