Vandentiekio vadovai – nuo pradžios iki dabar
Palangos vandentiekiui – 105 metai
Tiškevičių laikai
Pagal dvaro turto rejestrą, vandentiekio gręžinys buvo Kurhauzo priklausinys, tad Tiškevičių samdomas Kurhauzo valdytojas turėjo atsakyti ir už gręžinio priežiūrą bei vandens tiekimą. Kas buvo pirmieji Kurhauzo valdytojai, kada, kaip ir kas užsakė įrengti ir kas įrengė fontonuojančio gręžinio žiotis, nėra žinoma.
Apie 1930 metus Kurhauzo valdytojo pareigoms buvo pasamdytas austras, grafaičio Alfredo draugas Ferdinandas Binderis. Jis buvo pirmasis mums žinomas asmuo atsakingas už gręžinio priežiūrą. Valdytojui talkino pagalbininkai – dvaro šaltkalvis ir santechnikas Petras Skersys, prisistatydavęs ponu Skersinskiu, o aplinkinių pravardžiuojamas „Šnirpščiu“, ir vandenį į naujuosius rūmus pristatinėjantis vežikas Pranas Gricius.
Pokario metai
Karo metu ir pirmuoju pokario laikotarpiu Palangos valsčiaus vadovybė jokios realios valdžios neturėjo. Tvarką nustatydavo ir visas sąlygas diktuodavo karinė komendantūra, įsikūrusi Tiškevičių rūmuose. Palangos kariniu komendantu buvo lakūnas Vasilijus Džiugašvilis – Stalino sūnus. Kariškiai savo reikmėms naudojo gręžinio vandenį, todėl naktimis gręžinį saugodavo.
Vokietijai kapituliavus, karinė komendantūra panaikinta, vietoje jos rūmuose įsikūrė pasieniečių dalinys. Palangoje įsteigiamos dvi sanatorijos, sanatorija Nr.1 ir sanatorija Nr.2. Pradžioje jos buvo skirtos kariškių reabilitacijai, vėliau perduotos civilinei vadovybei. Sanatorija Nr.1 vėliau pavadinta „Bangos“ vardu, jai perduotos Tiškevičių gydyklos Kęstučio gatvėje ir geriamo vandens gręžinys.
Tad pokaryje pirmuoju vandenį tiekiančio gręžinio valdytoju tapo sanatorija „Banga“ ir sanatorijos vadovė gyd. Miturič.
Gręžinys pradėjo silpti ir „Bangos“ vadovybė su kariškių pagalba Rąžės krantinėje pastatė paviljoną, jame įrengė miniatiūrinę II-jo pakėlimo stotį su patalpa budinčiajam motoristui. Į sanatoriją nuklojama vandentiekio linija.
Gręžinys atiduodamas Klaipėdai
Klaipėdos srities vadovybės potvarkiu, 1950 m. gręžinys perduodamas Klaipėdos Vandentiekio ir kanalizacijos tresto (VK) globon.
Tresto valdytojo Mykolo Malakausko 1952 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr.1, Palangos vandentiekio viršininku antraeilėms pareigoms paskiriamas 23 metų amžiaus tresto vyriausiasis inžinierius Sigurds Tuporeins ir jam nustatomas 320,45 rub. dydžio darbo užmokestis (to meto minimalus darbo atlygis buvo 300,0 rub.).
Deja, pačioje Klaipėdoje vandentiekiečiai turėjo daug ir didelių bėdų, tad Palangai stigo dėmesio bei kontrolės, o vandens tiekimas dažnai nutrūkdavo dėl gedimų el. tinkluose ar dėl budinčių motoristų aplaidumo.
Palangos vandentiekis – ūkiskaitinė savarankiška įmonė
1953 metų sausio 1d., panaikinus Klaipėdos sritį, o Palangai atgavus respublikinio pavaldumo miesto statusą, Vykdomajam komitetui skubiai reikėjo išspręsti vandens tiekimo administravimo klausimą, nes Klaipėdos trestas kategoriškai atsisakė toliau būti Palangos vandentiekio globėjais. Palangos miesto vadovai apsisprendžia steigti specializuotą vandentiekio įmonę. 1953 m. vasario 24 d. Klaipėdos VK tresto valdytojo įsakymu paskirta komisija aktu perduoda Palangos vykdomojo komiteto komunalinio ūkio skyriui vandentiekio įmonės turtą, dokumentaciją ir lėšas, iš pareigų atleidžiami visi šeši darbuotojai bei viršininkas S. Tuporeins.
1953 m. kovo 1 d. Palangos miesto Vykdomojo komiteto sprendimu įsteigiama ūkiskaitinė vandentiekio įmonė, tiesiogiai pavaldi Vykdomojo komiteto komunalinio ūkio skyriui.
Komunalinio ūkio skyriaus vedėjos Valentinos Kručininos įsakymu, naujosios įmonės direktoriumi paskiriamas Algirdas Čeporius.
Dauguma tuometinių sovietinių kadrų buvo formuojami iš jaunų, taip vadinamų „aktyvistų“ tarpo. Ne išimtis ir A. Čeporiaus darbinė karjera. Kilęs iš Mažeikių apskrities, baigė Vižančių pradinę mokyklą, kiek pasimokė Ylakių progimnazijoje, tačiau jos nebaigė. Prieš savo karjeros Palangoje pradžią dirbo Tirkšlių valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininku. Kokie vėjai atpūtė į Palangą, žinių neturime.
A. Čeporius, nežiūrint į nelabai teigiamą darbinę charakteristiką, buvo pirmasis savarankiškos vandentiekio įmonės direktorius. Šiai įmonei šiais metais būtų sukakęs 60 metų jubiliejus.
A. Čeporius direktoriavo šiek tiek ilgiau nei tris metus.
1956 m. rugpjūtį jį pakeitė Kauno Politechnikos instituto (KPI) absolventas, vandentvarkos inžinierius Albinas Griškevičius.
Vandentiekis – Vietinio ūkio valdybos cechas
1957 metais įvyko viso Lietuvos, taip vadinamo, „liaudies ūkio“ reorganizacija. Ši kampanija neaplenkė ir Palangos. Likviduojama vandentiekio įmonė ir ji prijungiama prie naujo gamybinio darinio –Vietinio ūkio valdybos cecho teisėmis.
A. Griškevičių išrinkus Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju, neliko vadovo specialisto ir kuriam laikui įsivyravo šioks toks chaosas. Vandentiekio inžinieriaus pareigas eiti pavedama darbininkui Juozui Vainorui. Šis nenorėjo viršininkauti ir pabėgo atgal į savo brigadą.
1960 metų pavasarį į Vietinio ūkio inžinieriaus pareigas atvyksta KPI baigęs vandentiekietis Antanas Burkus. A. Burkus atidirbo Palangoje vos pusę metų ir spruko atgal į gimtąjį Kauną.
Ir vėl chaosas.
1961 m. rudenį pagal paskyrimą vienu metu atvyksta inžinierius Jonas Vaikėnas ir Kauno politechnikumo auklėtinis Povilas Leita, abu vandentiekio specialistai. J. Vaikėnas įdarbinamas Vietinio ūkio valdybos viršininku, o P. Leita inžinieriumi. Atrodė, jog vandentiekio pozicijos gerokai sutvirtėjo ir darbai vyks, net dūmas rūks. O darbų, reikia pripažinti, buvo apstu.
Ir vėl nesėkmė – Kuršių Nerijai suteikiamas respublikinio pavaldumo miesto statusas ir perspektyvus J. Vaikėnas nukreipiamas ten Vykdomojo komiteto pirmininko pareigoms.
Vietinio ūkio valdybos viršininku įsidarbina miškininkas Juozas Klabis.
Įsteigiamas antras inžinieriaus etatas.1963 metų kovo mėn., nežinau kieno rekomendacija, šias pareigas pasiūlo man – studentui neakivaizdininkui, dirbančiam šaligatvių klojėju tuometinėje Miesto tvarkymo kontoroje.
Pagal pareigybinį reglamentą Povilas kuruoja statybų klausimus, o man atiteko visi gamybiniai padaliniai, tarp jų ir vandentiekio bei nuotekyno tarnybos. Tų pačių 1963 m. rudenį Povilas išvyko atostogauti, o joms pasibaigus į darbą negrįžo – pasiliko Kaune.
Man teko prisiimti ir statybų reikalus. Nuobodu nebuvo, nes darbų tikrai pakako, o į pagalbininkus Vykdomojo komiteto nurodymu įdarbino ukrainietę karininko žmoną, nė žodžio nesuprantančią lietuviškai.
1965 m. – ir vėl ūkio pertvarka, įmonė pervardijama Komunalinių įmonių kombinatu (KĮK), įsteigiama vyriausiojo inžinieriaus pareigybė. Šias atsakingas pareigas pasiūlė man ir aš net negalvodamas sutikau.
Miesto vandentvarkos ūkis sparčiai vystėsi, nors nebesuspėjo pavyti kurorto plėtros. Buvo investuojamos į miesto komunalinį ūkį didelės lėšos, o geriamo vandens vis tiek trūko, nevalytos nuotekos buvo išleidžiamos į jūrą.
KĮK vyr. inžinieriumi dirbau 9 metus.
Vandentiekis vėl
savarankiškas
1972 m. įsteigiama vandentiekio ir kanalizacijos valdyba prie komunalinių įmonių kombinato. Man pasiūlė rinktis: likti dirbti vyr. inžinieriumi ar eiti vadovauti naujai valdybai. Aš pasirinkau pastarąjį variantą. Pradžia buvo nelengva, sunkiai komplektavosi kadrų komanda, trūko aukštos kvalifikacijos specialistų ir pan., bet pamažu reikalai taisėsi ir naują organizaciją pradėjo vertinti miesto vadovybė bei kaimyninės įmonės.
1973 m. įgyvendinama dr. A. Griškevičiaus disertacijoje išdėstyta Lietuvos vandentvarkos ūkio pertvarkos koncepcija, įkuriamas Respublikinis gamybinis vandentiekio ir kanalizacijos įmonių susivienijimas ir keturiolika Teritorinių vandentiekio ir kanalizacijos valdybų (TVKV).
Dr. A. Griškevičiaus siūlymai ir teiginiai pasitvirtino bei pasiteisino. Lietuvos vandentvarkos ūkis visoje SSSR buvo vertinamas kaip pavyzdinis.
Tą TVKV laikotarpį vertinu kaip Lietuvos vandentvarkos ūkio „aukso amžių“.
Vandentvarkos ūkio
metamorfozės
Paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą pakito tarpūkiniai ekonominiai santykiai, ne visi į gerąją pusę. Panaikinamas Respublikinis susivienijimas, teritorinės valdybos pervardijamos Valstybinėmis vandens tiekimo įmonėmis ir blaškomos – priskiriamos geologinės tarnybos, po to Energetikos ministerijos, galutinai savivaldybių tarybų pavaldumui, valstybinės įmonės tampa UAB-ais.
Nežiūrint visų negandų, įmonė išliko, sustiprėjo, pasiekė, kad vartotojams būtų tiekiamas tik Europos standartus atitinkantis geriamas vanduo bei normatyviai išvalomos nuotekos.
Dar apie 1988 m. pradėjau galvoti apie ateities bendrovės vadovo kandidatūrą. Vyriausiasis inžinierius Antanas Žutautas kategoriškai atsisakė direktoriavimo, teko ieškoti kitur. Pavyko prisikalbinti UAB „Šiaulių vandenys“ gamybos skyriaus viršininką Praną Madzajų atsikelti į Palangą, pirmai pradžiai įsidarbinant dar statomos nuotekų valyklos viršininku, o po to matysime. Už riziką gauna butą.
Su „Palangos vandenimis“ bei kolegomis atsisveikinau 2001 m. gegužės mėn.
Man teko didelė atsakomybė, pareiga ir garbė padirbėti Palangos vandentvarkos įmonės (įvairiais pavadinimais) vadovu 29 metus, o apskritai miesto vandentiekio ir nuotakyno klausimus spręsti daugiau kaip 38 metus.
Konkursą į bendrovės direktoriaus pareigas laimėjo P. Madzajus.
Bet, kaip sakoma, nėra nieko amžino – šalių sutarimu P. Madzajus įteikė pareiškimą apie išėjimą iš darbo. Direktoriaus pareigoms užimti paskelbtas konkursas.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Palangos kurhauzo restauracija – architektės gyvenimo projektas
2020 02 26 | Rubrika: Miestas
„Man brangūs visi mano projektuoti objektai. Tačiau Palangos kurhauzas – ypatingas: prie jo restauracijos nuo projekto parengimo iki jo realizavimo su pertraukomis dirbau trisdešimt metų“, – "Pajūrio naujienų" žurnalistei Livijai Grajauskienei sakė 2013 metais atstatytos Palangos kurorto simboliu vadinamo kurhauzo mūrinės dalies restauracijos ir...
Spalio 14 d. sanatorijoje „Gradiali“ vyks mineralinio vandens gręžinio atidarymo renginys
"Palangos tilto" redakcija, 2019 10 05 | Rubrika: Miestas
Spalio 14 d. 11 val. Palangoje, sanatorijoje „Gradiali“ vyks mineralinio vandens gręžinio atidarymo renginys.
Vandentiekio vadovai – nuo pradžios iki dabar
Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2013 09 16 | Rubrika: Miestas
Pagal dvaro turto rejestrą, vandentiekio gręžinys buvo Kurhauzo priklausinys, tad Tiškevičių samdomas Kurhauzo valdytojas turėjo atsakyti ir už gręžinio priežiūrą bei vandens tiekimą. Kas buvo pirmieji Kurhauzo valdytojai, kada, kaip ir kas užsakė įrengti ir kas įrengė fontonuojančio gręžinio žiotis, nėra žinoma.
Įsibėgėjant kurhauzo restauracijai – ir G. Jackos savo dalies restauracijos „imitacija“ 1
Gina KUBILIŪTĖ, 2012 08 02 | Rubrika: Miestas
Palangos savivaldybei pradė jus restauruoti kurhauzo savodalį, paveldosaugininkai sulaukė ir Gedimino Jackos prašymo leisti tvarkyti jam priklausančią dalį. Tačiau jo pageidavimą specialistai įvardina gana keistu ir vadina restauracijos imitavimu. Prašo projektavimo sąlygų Medinę kurhauzo dalį valdantis palangiškis kreipėsi į Kultūros paveldo departamento...
Patvirtinta kurhauzo restauracijos programa, bus skelbiamas restauratorius
Linas JEGELEVIČIUS, 2012 04 26 | Rubrika: Miestas
Kurhauzo restauracijos pradžia tapo dar artimesnė: trečiadienį Vyriausybė patvirtino kurhauzo mūrinės dalies restauracijos ir pritaikymo viešajai kultūrinei paskirčiai programą. Jai įgyvendinti Vyriausybė anksčiau skyrė 700 tūkst. litų. VĮ „Lietuvos paminklai“ jau gegužės 9-ąją paskelbs, kuri įmonė laimėjo viešųjų pirkimų konkursą atlikti restauraciją. Bet...
Palanga sučiupo išslystančius kaip detektyve 700 tūkstančius litų kurhauzo restauracijai 50
Linas JEGELEVIČIUS, 2012 03 15 | Rubrika: Miestas
Finansų ministerijos parengtame 2012-ųjų metų Privatizavimo fondo (PF) lėšų dalies paskirstymo projekte, kuris turėjo būti pateiktas Vyriausybei praėjusį pirmadienį, nebuvo numatytas finansavimas Palangos kurhauzo restauracijai, nors 700 tūkstančių litų Vyriausybė tam buvo pažadėjusi. Apie nemalonų netikėtumą meras Šarūnas Vaitkus sužinojo praėjusį penktadienį...
Dėl kurhauzo statinių dovanojimo – šešėlis ant buvusių valdžių 2
Linas JEGELEVIČIUS, 2012 03 08 | Rubrika: Kriminalai
Dėl buvusių miesto valdžių klūpinėjimų prieš kurhauzo bendrasavininką Gediminą Jacką buvo pažeisti miesto interesai. Prieš dešimtmetį Palangos apylinkės teismui nusprendus, kad G. Jackos žmonos Virginijos dalies kurhauzo kiemo statinių pardavimo-pirkimo sutartis su Alfredu Tiškevičiumi yra negaliojanti, savivaldybės tuometiniai klerkai snaudė, kai 2004-aisiais V....
Gediminas Jacka kategoriškai tvirtino, kad Algirdas Žilinskas kurhauzo nepadegė
2011 11 21 | Rubrika: Kriminalai
(Tęsinys) Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamoji byla dėl kurhauzo padegimo atskleidžia įdomių kurhauzo padegimo detalių ir užkulisių, apie kuriuos visuomenė iki šiol tik spėliojo. „Palangos tilto“ redakcija, siekdama visuomenę supažindinti su sunkiai atmintyje išdylančiu įvykiu – kurhauzo padegimu – toliau skelbia teismo medžiagą...
Savivaldybė tikisi pinigų kurhauzo restauracijai, G. Jacka – prie suskilusios geldos
Linas JEGELEVIČIUS, 2011 11 08 | Rubrika: Miestas
Kurhauzo restauracija tampa vis labiau pasiekiama: šiek tiek daugiau kaip prieš savaitę buvo paskelbta Klaipėdos įmonė, laimėjusi konkursą atlikti kurhauzo techninį projektą, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetas rytoj paskelbs, ar, kaip buvo preliminariai vasarą sutarę Palangos meras Š. Vaitkus su Vyriausybės vadovu A. Kubiliumi, bus šalies biudžeto tvirtinimui...
Ant kurhauzo sienos elektros kabelinė spinta G. Jackai – diversija, valdininkams – klaustukas
Linas JEGELEVIČIUS, 2010 12 15 | Rubrika: Miestas
Kas ir kada prie kurhauzo sudegusios sienos pritvirtino elektros kabelinę spintą? Jos pakabinimas turėjo būti suderintas ne tik su VST, bet ir Palangos savivaldybės Komunalinio ūkio skyriumi, bet nei elektrikai, nei savivaldybės komunalininkai apie ją teigia nieko negirdėję. Kurhauzo bendrasavininkas Gediminas Jacka, dėl kibirkščiuojančios spintelės sustabdęs kurhauzo medinės dalies ardymo...