Įsibėgėjant kurhauzo restauracijai – ir G. Jackos savo dalies restauracijos „imitacija“

Palangos savivaldybei pradėjus restauruoti kurhauzo savodalį, paveldosaugininkai sulaukė ir Gedimino Jackos prašymo leisti tvarkyti jam priklausančią dalį. Tačiau jo pageidavimą specialistai įvardina gana keistu ir vadina restauracijos imitavimu.

Prašo projektavimo sąlygų

Medinę kurhauzo dalį valdantis palangiškis kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinį padalinį, teigdamas, jog nori užsakyti jam priklausančios pastato dalies tvarkymo darbų projektą.

Dokumente jis pažymi, kad, norėdamas pagreitinti respublikinės reikšmės paminklo atstatymą, pageidauja, kad jam būtų išduotos Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos. Be jų G.Jacka negali nieko daryti, nes šiam objektui yra taikomi specialūs paveldosaugos reikalavimai.

Tačiau Kultūros paveldo departamento specialistai palangiškio veiksmus vadina gana keistais. Anot departamento vyriausiosios specialistės ryšiams su visuomene Jolantos Miškinytės, vargu ar jis rimtai nori restauruoti jam priklausančią dalį.

„Daug kas neaišku, nei ką jis nori restauruoti, nei kokia yra jam priklausanti dalis. Lyg tai kurhauzo bendrasavininkas ir norėtų žengti žingsnius link savo dalies restauracijos, bet jos pastangos kol kas labiau atrodo kaip tokių ketinimų imitacija. Jo kurhauzo dalis buvo padalinta tarp penkių bendrasavininkų, bet iš jų kol kas dokumentų nesulaukėme“, – sakė J.Miškinytė.

Stebisi G.Jackos veiksmais

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėja Audronė Puzonienė teigė, kad G. Jacka niekaip nesugeba pridėti reikiamų dokumentų, kad jis galėtų gauti tvarkymo sąlygas.

„Neprideda nuosavybės dokumentų, nors kitiems žmonėms tai nesukelia jokių problemų gauti tokius dokumentus. Ir iš antro karto jam nepavyksta niekaip gauti“, – kalbėjo pašnekovė.

Jos nuomone, jei žmogus rimtai būtų apsisprendęs restauruoti pastatą, tai nebūtų jokių problemų surinkti visus reikiamus dokumentus. Ji teigė, kad ir šiais metais departamentas yra išdavęs ne vieną leidimą restauravimo darbams analogiškose situacijose.

Jokio rezultato

Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Bronius Martinkus G.Jackos norą atkurti jam priklausančią kurhauzo dalį pavadino sveikintina iniciatyva.

Tačiau jis pripažino, kad turi mažai vilties, jog tai iš tikrųjų įvyks.

Jis pritarė Kultūros paveldo departamento atstovams, kad G.Jackos noras atstatyti savo dalį kurhauzo –labiau „imitacija”.

„Tai būtų tik sveikintina, jeigu iš tikrųjų G.Jacka imtųsi restauruoti kurhauzą, tada vaizdas būtų kur kas gražesnis. Tačiau aš abejoju, nematau nieko, ką jis būtų padaręs dėl atstatymo. Dešimt metų tik pretenzijos ir teismai, o rezultatų jokių”, – teigė B. Martinkus.

Pats G. Jacka nekomentavo laikraščiui apie savo prašymą restauruoti jam priklausančią dalį. Buvo atsakyta, kad jis prastai jaučiasi ir negali kalbėti.

Patvirtintas specialusis planas

Prieš savaitę Kultūros departamentas patvirtino specialųjį planą, kuriuo bus išsaugota Palangos Kurhauzo teritorija.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas patvirtino departamento organizuotą ir valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ parengtą Palangos Kurhauzo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos planą – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą ir paveldotvarkos projektą.

Departamentas pažymi, kad kurhauzas yra vienas pirmųjų Palangos pastatų, turinčių išskirtinę vertę. Jo teritorija patenka į miesto istorinės dalies ir iš dalies į archeologijos vertybės – Senojo miesto vietos – teritoriją. Rengiant šį planą ir susipažinus su statinio istorine raida, istorine grafine medžiaga, buvo pakoreguotos vertybės teritorijos ribos, padidinant jos plotą iki 1,213 hektaro.

Išsaugos istorinius fragmentus

Specialiuoju planu, bus išsaugota Kurhauzo teritorija, kuri iš dalies išlaikė autentišką užstatymo charakterį, būdingą XIX-XX amžių sandūroje suformuotai kurortinei stambių sklypų zonai.

Juo taip pat numatoma galimybė atstatyti iki 1941 metų buvusius statinius.

Paveldotvarkos projektas užtikrina, kad Palangos centre bus išsaugotas kurortinės teritorijos fragmentas su minimam laikotarpiui charakteringais architektūros statiniais, poilsio parku ir jo kompoziciniais elementais – promenada vadinamu liepomis apsodintu taku, medžių grupėmis.

Atskiros vertybės teritorijos dalys bus formuojamos ir tvarkomos pagal tarpusavyje suderintus paveldosauginius reikalavimus, nors teritorijoje yra skirtingi žemės valdytojai. Kurhauze ir gretimuose priklausiniuose suteikiama galimybė plėtoti turizmą, kultūrinę visuomeninę bei komercinę veiklą.

Kurhauzo atkūrimo darbai jau pradėti, o baigti juos numatoma 2013 metais. Šiemet sukanka dešimt metų, kai buvo sudegintas Palangos simbolis.