Teritorijų planavimas: nereikės vieno sklypo detaliųjų planų kaip iki šiol

Prieš keletą dienų prasidėję 2014-ieji metai atnešė nemažai naujovių. Viena jų – nuo sausio pirmosios įsigaliojo naujas Teritorijų planavimo įstatymas. Kokios naujovės, kokie priimti pakeitimai bus patys aktualiausi žmonėms, norintiems ką nors statyti mūsų mieste ir žengsiantiems pirmuosius žingsnius link tų norų įgyvendinimo – pradėsiantiems rengti savo sklypo detaliuosius planus – teiraujamės Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Vidmanto Dantos.

Planai – visam kvartalui
„Kol kas dar sunku pasakyti, kaip realiai veiks naujasis Teritorijų planavimo įstatymas, nes kol kas dar nėra patvirtinti visi reikalingi poįstatyminiai aktai, – paklaustas, kas pakeista naujajame įstatyme ir kaip tie pakeitimai atsilieps rengsiantiems teritorijų planavimo dokumentus sakė V. Danta.  – Esminis pakeitimas – dabar nebebus rengiami vieno sklypo detalieji planai, kaip buvo daroma iki šiol. Teritorijų planavimas bus kompleksiškesnis“.
Kaip aiškino V. Danta, jeigu, tarkim, žmogus norės rengti savo sklypo detalųjį planą, jis turės planuoti visą kvartalą: teritoriją, kuri apibrėžta arba gatvėmis, arba grioviais, arba miškais. Toks kvartalas gali apimti ir dešimt, ir penkis sklypus. Beje, pasak architekto, šiuo atžvilgiu Palanga yra gana dėkingoje situacijoje, nes didžiojoje jos dalyje yra parengti bei jau galioja sklypų detalieji planai.
„Pradėkime nuo detaliojo planavimo tikslo: ko tas žmogus nori. Jeigu žmogui reikia pastatyti statinį, jam reikia sklypo užstatymo reglamento. O reglamentai didžiojoje dalyje Palangos teritorijos jau yra nustatyti detaliaisiais planais. Jeigu žmogus rengs detalųjį planą tokioje teritorijoje, kur nėra galiojančio detaliojo plano, jam reikės išsinagrinėti gerokai didesnę teritoriją. Rengiantysis savo sklypo detalųjį planą, planuos teritoriją, apimančią kvartalą – keletą sklypų ir vadinsis detaliojo plano iniciatoriumi, jis privalės surinkti viso kvartalo sklypų savininkus į krūvą, juos motyvuoti, surinkti pinigus, kad finansuotų kvartalo detaliojo plano rengimą. Tad jeigu bus planuojama visiškai nauja teritorija, „pirmajai kregždei“ rūpesčių  prisidės“, – sakė V. Danta.  

Ir paprasčiau,
ir sudėtingiau
Pasak architekto, jeigu žmogus norės keisti tam tikrus galiojančio detaliojo plano reglamentus arba keisti žemės sklypo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį, bus galima rengti paprastesnį vadinamą žemės sklypo planą. Jis būsiąs panašus į anksčiau vadintąjį žemėtvarkinį planą.
O jeigu pilietis norės, kad būtų nustatyti tam tikri užstatymo reglamentai, architektūriniai reikalavimai, jis galės naudotis naujuoju Teritorijų planavimo įstatymu įvesta naujove – projektiniais pasiūlymais. Jais bus nustatomi sklypo ir gretimos teritorijos konkretūs užstatymo reglamentai. Kokios apimties projektiniai pasiūlymai turės būti rengiami, priklausys nuo kiekvieno konkretaus atvejo: nuo sklypo situacijos, nuo vietos. Tai vėlgi, kaip ir su detaliais planais, nebus rengiami tik vieno sklypo projektiniai pasiūlymai: statytojas turės išsinagrinėti viso kvartalo situaciją, ir projektiniais pasiūlymais bus nustatyti architektūriniai reikalavimai visam kvartalui.
Be šių pagrindinių niuansų, apibrėžtų naujuoju įstatymu, laukiama poįstatyminių aktų, kuriuos bus galima taikyti kiekvienu atskiru atveju. Tada jau kiekvienam besikreipiančiajam bus galima patarti bei pasiūlyti, ką konkrečioje situacijoje jam derėtų daryti.

Procesas turėtų
pagreitėti
„Priėmus naująjį Teritorijų planavimo įstatymą, visi procesai taps paprastesni, o visos procedūros turėtų vykti daug greičiau, – paklaustas, kiek ir kur naujasis įstatymas palengvins dalią besikreipiantiems dėl teritorijų planavimo, o taip pat ir šiuo procesu besirūpinantiems valdininkams bei patiems architektams, atsakė Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas. – Iki šiol detaliojo planavimo procedūra, tai yra, atitinkamų reglamentų nustatymas, užtrukdavo apie metus laiko“.   
Pasak pašnekovo, šiais metais jau yra gauta prašymų dėl  teritorijų planavimo dokumentų rengimo. Tad dabar specialistai rimtai nagrinėja tiek naująjį Teritorijų planavimo įstatymą, tiek Žemės įstatymo pakeitimus ir rengia atsakymus, kokios bus reikalingos teritorijų planavimo procedūros statytojų tikslams pasiekti.
 

„Įsibėgėti“ reikia laiko
V. Danta pastebėjo, jog 2013-ųjų metų pabaigoje itin daug turinčiųjų žemės sklypus Palangoje kreipėsi į Savivaldybės administraciją su prašymais išduoti planavimo sąlygas.
„Jeigu sąlygos buvo išduotos iki praėjusių metų pabaigos, tai detalieji planai bus rengiami, derinami ir tvirtinami pagal senąją tvarką. Todėl ir žmonės skubėjo”, – užsiminė architektas.
Paklaustas, kas gi keisis tiems investuotojams, kurie planuoja ne vieną kokį nedidelį sklypelį, o ateis į Palangą su rimtais ketinimais statyti didelius objektus, V. Danta sakė, jog kol kas sunku pasakyti, ar jiems būsią lengviau, ar sunkiau. Bet kokiu atveju rengiant detalųjį planą jį reikės rengti visam kvartalui. Beje, dar nėra iki galo aišku, kaip vyks pati tokio plano rengimo procedūra, nes, kaip minėta, ne visi  poįstatyminiai aktai patvirtinti.   
Tačiau, kaip jau irgi minėta, procedūra bus paprastesnė, jeigu žmogui reikės tik pakeisti sklypo paskirtį – tada užteks žemėtvarkos planavimo dokumento. Kad nustatyti sklypo užstatymo reglamentus, bus galima parengti projektinius pasiūlymus. Tad nors pirmieji šių metų mėnesiai bus daugiau skirti darbui su tais teritorijų planavimo dokumentais, kurie rengiami pagal senąjį įstatymą, tuo pačiu po truputį bus bandoma „pratintis“ prie naujojo.
„Teks rengti atsakymus į mūsų skyrių besikreipiantiems žmonėms, o norint juos parengti, darbo bus išties daug, nes reikės mokytis ir dar kartą mokytis“, – sakė V. Danta.

Sunkiausia –
„pionieriams“
Grįžtant prie naujosios žemės sklypo – dabar jau viso kvartalo – detaliųjų planų rengimo tvarkos: jeigu žemės savininkas, norintis planuoti savo sklypą, privalo surinkti viso kvartalo sklypų savininkus, gauti jų sutikimus, be to, surinkti pinigus planavimo dokumento rengimui, tai tam pionieriui keliama, ko gero, neįveikiama užduotis. Ypač žinant, kad sklypų Palangoje savininkai gali būti išsibarstę po visą Lietuvą, jie gali dar net nežinoti, ką tam sklype pageidauja matyti, o ir ypatingu geranoriškumu vienas kitam kaimynai dažniausiai netrykšta. Priešingai – dažnai linkstama kaišioti pagalius į greta gyvenančiojo ratus.
„Taip, teritorijų planavimo procesai gali strigti, nes jeigu ne visi pritars kad ir sprendiniams, planas patvirtintas nebus. Tad gali padaugėti darbo ir teismams. Nes ir dabar jeigu sklypo bendrasavininkas neduoda savo sutikimo neturėdamas jokio kito argumento, išskyrus: „man negražu“ arba „aš nenoriu“, teismas nusprendžia, jog tokio sutikimo nereikia. Tad jeigu vienų ar kitų sklypų savininkai kiš pagalius pasiryžusiam parengti detalųjį planą žmogui ir neleis kaimynams tvarkytis, ko gero, teks kreiptis ir į teismus“, – sakė V. Danta.
Tačiau, kaip sako Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas, nors dabar gal ypatingai didelio entuziazmo bei optimizmo dėl naujojo įstatymo nesama, tikimasi, jog jam pradėjus realiai veikti, pasirodys gerosios pusės.
„Viliamės, kad mes po pusės metų sakysime: puiku, labai gerai, kad šis įstatymas priimtas. Nes visi, kurie jį kūrė, tikino, jog priėmus įstatymą bus žymiai geriau, ir geriau visiems: tiek norintiems planuoti, tiek planus rengiantiems, tiek juos derinantiems“, – apibendrino V. Danta, perspėjęs, jog žmonėms nereikėtų nusigąsti, ypač jeigu per tą pereinamąjį laiko tarpą jie gautų kokį neigiamą atsakymą. Reikia šiek tiek kantrybės ir palaukti, kol naujasis Teritorijų planavimo įstatymas pradės iš tikrųjų veikti.