Dėl sklypo Palangoje – mūšis: drastiškas valdininkų elgesys sukėlė šoką

Investuotojų planus statyti viešbutį Palangoje žlugdo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) užmojis nutraukti verslininkams nuomojamo sklypo sutartį, rašo dienraščio "Klaipėda"  žurnalistė Asta Aleksėjūnaitė. Sprendimo priežastis verčia iš kojų – valdininkams kliūva viduržiemį nenupjauta žolė.

Klerkai išmatavo žolę?

Įmonė "Klaipėdos viešbutis" Palangoje, Vanagupės gatvėje, ketina statyti šešių aukštų apie 5 tūkst. kv. metrų ploto poilsio paslaugų kompleksą. Užsakovai samdė projektuotojų įmonę, kuri parengė viešbučio projektą. Projektas buvo apsvarstytas Nuolatinėje statybos komisijoje, kuri pritarė tokiems planams. Palangos miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą ir jokių pastabų dėl projekto nereiškė. Verslininkai kol kas nepuolė kelti sienų ir rausti pajūrio žemės, statybų pradžia buvo nukelta dėl verslo aplinkybių. Tačiau šį sausį įmonė sulaukė mįslingo NŽT rašto, kuriame aiškinama, jog valdininkai ketina nutraukti žemės nuomos sutartį.

Akibrokštas: privatininkams valdininkai viduržiemį ėmė reikšti pretenzijas dėl šiame sklype nenupjautos žolės. Teigiama, jog NŽT Palangos skyriaus pareigūnai atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Sklype valdininkai apsilankė 2019 m. gruodžio 11 d. Po sklypo apžiūros buvo surašytas žemės naudojimosi patikrinimo aktas. "Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas yra nenušienautas, auga savaiminiai krūmai ir medžiai", – rašte konstatuoja valdininkai.

Nekilnojamojo turto registre pažymoje įrašyta, jog šiame sklype stovėjo pirtis, kuri yra fiziškai sunykusi. "Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nesinaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas", – miglotas išvadas pateikė NŽT.

NŽT pareiškė, jog inicijuos žemės nuomos sutarties nutraukimą.

Už pirkinį – pusė milijono

Įmonės "Klaipėdos viešbutis" valdybos pirmininkui Rimantui Jasiukėnui toks valdininkų elgesys sukėlė šoką. Niekas man neturi nurodinėti, kada kasti duobę ir kada sienas kelti. Tai nėra valdininkų darbas. "Už aikštelę ir sunykusią pirtį sumokėjome 450 tūkst. litų (130,4 tūkst. eurų). Tai – nemaži pinigai. Sklype esantys inžineriniai statiniai yra privati nuosavybė. Suformuotas valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas 99 metams. Tai kaip valdininkai įsivaizduoja, kur mums savo nuosavybę dėti, gal ją ore pakabinti, jei jau žemės nuomos sutartis nutraukinėjama?" – retoriškai klausė R.Jasiukėnas. Nuosavybę verslininkai įsigijo teisėtu būdu, teisėtu būdu buvo išnuomotas ir žemės sklypas.

"Labai įdomu, kiek dar šalyje buvo šią žiemą tikrintų tokių sklypų? Tegul NŽT atsako, kur ir kokiose vietose jie dar matavo augančią žolę? Ar tai tikrai yra rimtas pretekstas nutraukti nuomos sutartis?" – stebėjosi R.Jasiukėnas.

Statybos leidimas galioja

Valdininkai pareiškė, jog tas faktas, kad parengtam projektui yra išduotas statybos leidimas, visai nėra esminė detalė šioje istorijoje. Dar daugiau – klerkai pridūrė, jog statybos leidimo galiojimo terminas esą yra pasibaigęs. Verslininkų interesams atstovaujantys teisininkai žagtelėjo po tokio pareiškimo, nes, jų nuomone, valdininkai ėmė savaip traktuoti įstatymus. "Statybos techninio reglamento nuostatai byloja, jog iki 2010 m. spalio 1 d. išduotų statybos leidimų galiojimo terminas automatiškai pratęsiamas neribotam terminui neatliekant papildomų procedūrų", – teisės aktus citavo įmonės atstovai.

Verslininkams teko kreiptis į Palangos savivaldybę, jog ši surašytų raštą, kad statybos leidimo niekas nenaikino ir jo galiojimo terminas nėra pasibaigęs, nors NŽT rašte teigiama akivaizdžiai prieštaringai. "Statybos leidimas mums išduotas 2009 m. spalio 14 d. Tai reiškia, jog jo galiojimo terminas nėra pasibaigęs", – tikino įmonės valdybos pirmininkas R.Jasiukėnas.

Kai kam prireikė sklypo?

Verslininkai įtaria, jog toks drastiškas ir rimtų motyvų neturintis valdininkų puolimas veikiausiai gali būti inspiruotas tam tikrų interesų. "Galbūt NŽT darbuotojai jaučia spaudimą dėl iki šiol vis dar nesugrąžintos nuosavybės tam tikriems piliečiams? Tai galėtų būti priežastis pulti ieškoti nenaudojamos žemės sklypų, kurių nuomos sutartis būtų galima nutraukti. Tačiau mes rankų nenuleisime, tikrai bylinėsimės", – tikino R.Jasiukėnas.

Verslininkai ne tik yra parengę viešbučio projektą, bet ir sudarę sutartį su rangovu, kuris šį pavasarį turi pradėti statybos darbus. "Niekas man neturi nurodinėti, kada kasti duobę ir kada sienas kelti. Tai nėra valdininkų darbas. Antras momentas, jei kam nors atrodo, jog žolė sklype yra per aukšta, duok nurodymą ją nupjauti. Nupjausime. Reikės, dar ir nudažysime. Tačiau tai nėra ta priežastis, dėl kurios nutraukiamos žemės nuomos sutartys. Beje, žemės nuomos mokestį, kuris siekia apie 7 tūkst. eurų per metus, mes mokame kruopščiai, kaip laikrodis", – pastebėjo R.Jasiukėnas.

Atlieka tyrimą

Atsakydamas į žurnalistų klausimus, NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas aiškino, kad sausio 29-ąją NŽT centriniame padalinyje yra gautas skundas dėl NŽT Palangos skyriaus atlikto žemės sklypo valstybinės kontrolės patikrinimo išvadų ir numatomų tolesnių veiksmų dėl žemės sklypo nuomos sutarties. "Šiuo metu skundas yra nagrinėjamas. Skundo nagrinėjimo terminas numatytas iki vasario 26 d. Informuojame, kad atsakyti į jūsų klausimus galėsime tik išnagrinėję gautą skundą ir įvertinę NŽT Palangos skyriaus veiksmus šiuo konkrečiu atveju", – tikino R.Golubovas.

 https://klaipeda.diena.lt