Teismo nutartis neskundžiama: nuo „Litesko“ palangiškiai atsijungė teisėtai

Palangos miesto Vytauto g. 122 daugiabučio gyventojai, praėjusiais metais atsiskyrę nuo „Litesko“ centralizuotų šilumos tiekimo tinklų, švenčia dvigubą pergalę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė Palangos šilumos monopolininko skundą ir paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo (KAAT) praėjusių metų sprendimą, teigiantį, kad namų bendrijos turi teisę atsijungti nuo centralizuotų „Litesko“ šilumos tinklų ir įsirengti autonominį butų šildymą. Švenčia pergalę ir Palangos savivaldybė: teismas patvirtino, kad ji nepažeidė įstatymų, išduodama namo bendrijai reikalingą dokumentaciją atlikti atsijungimo darbus.

Šilumos planas turi tenkinti vartotojų poreikius
LVAT pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl 2010 metų rugsėjo 1 dieną išduoto statybos leidimo, kuriuo daugiabučių namų savininkų bendrijai Vytauto g. 122 leista gyvenamojo namo dujotiekio rekonstrukcija.
Išanalizavę teismui pateiktus ieškovo, „Litesko“ ir atsakovo, Palangos miesto savivaldybės, dokumentus (trečioji šalis teisme buvo Vytauto g. 122 namo bendrija, – L.J.), LVAT teisėjai Stasys Gagys, Romanas Ališauskas ir Veslava Ruskan nusprendė, kad ginčo esmė yra tokia: ar namo atsijungimas nuo centralizuoto šildymo yra suderinamas ir atitinka Palangos miesto šilumos ūkio specialiojo plano, kurį Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2009 metais gruodžio 3 dienos sprendimu Nr. T2-306, nuostatas.
Teisėjai pažymėjo, kad Šilumos ūkio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Tame pačiame straipsnyje nurodyta, kad pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant neigiamo poveikio aplinkai.

Galima apsirūpinti šiluma ir alternatyviu būdu
Teisėjai konstatavo, kad iš Palangos miesto šilumos ūkio specialiojo plano (šis planas galioja keturiems daugiabučiams Vytauto gatvėje, įskaitant ir Vytauto g. 122, – L.J) matyti, kad ginčo namas patenka į teritoriją, kuri priskirtina centralizuoto aprūpinimo šiluma zonai.
Aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuotą, tai darant atsijungiant nuo šilumos tiekimo tinklų šios zonos šilumos vartotojams, LVAT pažymėjo, traktuojamas kaip neatitinkantis savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano.
„Tačiau minėtame plane taip pat yra numatyta ir šios bendros taisyklės išimtis, įtvirtinant galimų išimčių ir naujų vartotojų aprūpinimo šiluma planavimo principą. Šis principas reiškia: bendri sprendimai atskiroms zonoms negali uždrausti atskiriems vartotojams šiose zonose būti aprūpintais šiluma alternatyviu būdu, jeigu dėl pagrįstų priežasčių toks aprūpinimo šiluma būdas yra naudingesnis ir tai galima įrodyti, naudojantis tais pačiais specialiojo plano principais... Atlikus šiuos papildomus skaičiavimus nustatyta, kad vartotojų atsijungimas šiek tiek pagerina namo gyventojų situaciją centrinių šilumos tinklų atžvilgiu.... o zona, į kurią patenka namas, turi teisę atsijungti nuo centrinių šilumos tinklų, ir toks atsijungimas atitinka Palangos miesto šilumos ūkio specialųjį planą“, – rašo teisėjai teismo nutartyje. Ji negali būti skundžiama.
„Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas“, – konstatavo teisėjai.

„Litesko“ argumentai neįtikino
Teisme „Litesko“ atstovai ginčijo, kad įmonė vykdo centralizuotos šilumos energijos tiekimo veiklą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotą Šilumos tiekimo licenciją, pagal kurią UAB „Litesko“ yra vienintelis centralizuotos šilumos energijos gamintojas ir tiekėjas Palangos mieste.
„Dėl šių faktinių aplinkybių UAB „Litesko“ turi reikalavimo pagrįstumą teisės aktų nustatyta tvarka siekti, kad statybos leidimų išdavimo procesą organizuoti užtikrintų „Litesko“, kaip bendrovės vykdančios centralizuotą šilumos tiekimą Palangoje, įstatymais ginamų teisių ir interesų apsaugą“, – argumentavo šilumininkai.
„Litesko“ teigė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pritarusi daugiabučio namo, Vytauto g. 122 šildymo inžinerinių sistemų pertvarkymo projektui, pasielgė neteisėtai, nes, šilumos tiekėjo nuomone, projektas, neatitinka Palangos miesto šilumos ūkio specialiojo plano.
„Vadovaujantis teritorinį planavimą bei šilumos ūkį reglamentuojančiais teisės aktais,
šilumos energija atitinkamiems centrinio šildymo zonos objektams turi būti tiekiama iš centralizuotos šilumos... Pabrėžtina, jog nepatikrinus ir nenustačius, jog projekte numatyti darbai pažeidžia Palangos miesto šilumos ūkio specialiajame plane nustatytas CŠT zonas, Statybos leidimą išdavusi institucija neatliko tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 punkte nustatytos pareigos – patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus...“ – rašė skunde Klaipėdos apygardos administraciniam teismui „Litesko“ teisininkai, bet teismo tokie argumentai neįtikino.

Svarbus sprendimas visoms namų bendrijoms
„Tai yra labai svarbus sprendimas miesto savivaldybei ir namo bendrijos gyventojams, nes Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nusprendus, kad savivaldybė neteisėtai išdavė statybos leidimą, būtų reiškę, kad bendrija neteisėtai atsijungė nuo centralizuotų miesto šilumos tinklų. Vadinasi, „Litesko“ būtų įgijęs teisę reikalauti, kad namas vėl būtų prijungtas prie centralizuoto šildymo“, – sakė Palangos savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas.
Vytauto g. 122 esančio daugiabučio gyventojai yra pirmieji kurorte ir vieni pirmųjų šalyje atsisakę centralizuotų „Litesko“ paslaugų.
Atsijungus nuo šilumos monopolininko, gyventojų sąskaitos už šilumą sumažėjo beveik perpus.
Kitose savivaldybėse nuo šilumos įmonės tinklų pavyko atsijungti atskiriems butams, bet ne visiems namo gyventojams.
Tiesa, iš 12 Palangos daugiabučių butų vieno buto gyventoja nesutiko atsijungti nuo „Litesko“. Tačiau teismas nurodė, kad vienos gyventojos prieštaravimas negali kliudyti visos bendrijos siekiui.
 
Džiaugiasi pertvarkę šildymo sistemą
Su Vytauto g. 122 namo bendrijos atstovu Vytautu Ajausku vakar „Palangos tiltui“ susisiekti nepavyko.
Metų pradžioje jis buvo sakęs, kad visi namo gyventojai džiaugiasi nusikratę centralizuotos šilumos tiekėjo.
„Mano butas yra dvejų kambarių. Kai šilumą tiekė „Litesko“, žiemos mėnesiais šildymo sąskaitos per mėnesį siekdavo 600-700 litų, o spalį – 350 litų. Pertvarkius šilumos sistemą į dujinę, šią žiemą sąskaita už du mėnesius tesiekė 350 litų“, – teigė palangiškis.
Bendrijai pereiti prie dujinio šildymo kainavo 40 tūkstančių litų, kiekvienai šeimai – apie 5 tūkstančius litų.
„Man didžiausia pergalė yra ne prieš „Litesko“, o prieš pertvarkai besipriešinusių namo gyventojų konservatyvų mąstymą. Daugiausiai vyresnio amžiaus gyventojai bijojo imtis iniciatyvos ir laukė, kad valdžia pažabos „Litesko“. Dabar visi tapome pavyzdžiu ne tik kitoms Palangos bendrijoms, bet ir šalies daugiabučių bendrijoms. Neatsiginu skambinančiųjų, prašančių pasidalinti mūsų kovos prieš „Litesko“ praktika“, – yra sakęs V. Ajauskas.
Po teismo sprendimo dėl Vytauto g. 122 gyventojų sprendimo patiems šildytis sukruto ir artimiausi kaimynai – Vytauto g. 124 daugiabučio gyventojai.
„Ir mes labai džiaugiamės, kad paskutiniai keturi butai iš dešimties name esančių butų šiais metais atsijungė nuo „Litesko“. Aš atsijungiau nuo 2009-ųjų, ėmiau šildyti butą elektra. Bendros sąskaitos sumažėjo dvigubai. Visi namo gyventojai džiaugiasi atsikratę „Litesko“, – vakar „Palangos tiltui“ sakė Vytauto g. 124 gyventoja Irena Alminienė.
Jos žiniomis, ir Vytauto g. 120-ojo namo gyventojai, įkūrę namo bendriją, ketina atsijungti nuo „Litesko“ artimiausiu metu.
 
Palangiškių šiluma –viena brangiausių
„Man asmeniškai džiugu, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apgynė Vytauto g.122 gyventojų sprendimą atsijungti nuo „Litesko“ centralizuotų šildymo tinklų ir patvirtino, kad savivaldybė nenusižengė įstatymams, išduodama namo bendrijai šilumos tinklų rekonstrukcijai reikalingus dokumentus“, – „Palangos tiltui“ sakė meras Šarūnas Vaitkus.
Būtent jo iniciatyva buvo pradėti klibinti „Litesko“ pamatai Palangoje, kuri įeina į šalies savivaldybių dešimtuką, kurios moka daugiausiai už šilumą – pernai 30,48 ct/kWh.
Š. Vaitkaus iniciatyva, savivaldybės naujoji Taryba skyrė lėšas atlikti „Litesko“ auditui.
2011-ųjų metų pabaigoje buvo atrinkta teisinė bendrovė, kuriai bus patikėti audito darbai.
Ji 2012-ųjų pavasarį paskelbė audito išvadas, kurios nėra palankios „Litesko“.
Remdamasi jomis, savivaldybė paprašė šilumos įmonės pateikti kai kuriuos paaiškinimus ir atsakyti į klausimus, bet „Litesko“ paprašė jai pateikti visą audito medžiagą.
Savivaldybė tai atsisakė padaryti.
„Tikiu, kad vėlyvą rudenį kartu su „Litesko“ atstovais susėsime prie derybų stalo. Tikrai nenorime konfliktuoti su šilumos įmone – visus nesutarimus tikimės išspręsti derybų metu. Klausimų sprendimą palengvintų ir tam tikros „Litesko“ nuolaidos. Pavyzdžiui, mažesnė šilumos kaina“, – sakė Š. Vaitkus.
Jam pradėjus vadovauti kurortui, miesto savivaldybė pateikė paraiškas Aplinkos apsaugos ir Ūkio ministerijai biokuro katilinėms Šventojoje ir Palangoje statyti.
Pagal abi paraiškas Palangai buvo skirtas finansavimas biokuro katilinių statybai.
Tai irgi skatina visus klausimus su „Litesko“ spręsti derybų keliu.
„Litesko“ šilumą tiekia 8 šalies savivaldybėms.