Siekiant mažesnės šilumos kainos, gyventojai privalo atlikti „namų darbus“

Jau beveik šimtadienį nuo miesto šilumos ūkio perėmimo mininti savivaldybės įmonė UAB „Palangos šilumos tinklai“ energingai ruošiasi didžiausiam išbandymui: naujajam šildymo sezonui. Jau kitą savaitę bus pradėta testuoti naujoji biokuro katilinė, įmonės specialistai baigia likviduoti lokalizuotus testuojant gedimus šilumos trasose ir ragina daugiabučius administruojančias privačias įmones atlikti įstatymų numatytas pareigas. Bene svarbiausia, „Palangos šilumos tinklai” ragina palangiškius būti sąmoningais ir patiems „atlikti namų darbus“, kad, anot įmonės direktoriaus Artūro Mažrimo, „šiluma nenueitų vėjais“.

Kiekvienas privalo vykdyti savo pareigas
„Šiandien kalbame apie pasiruošimą šildymo sezonui. Tai labai atsakingas ir svarbus etapas, tačiau noriu atkreipti skaitytojų dėmesį į tai, kad ruošiantis šildymo sezonui, „namų darbų“ turime visi. Mūsų įmonės reikalas tinkamai pasiruošti šilumos bei karšto vandens gamybai ir tiekimui, o daugiabučius namus prižiūrinčių įmonių reikalas yra tinkamai parengti statinį šaltajam metų laikotarpiui, nes nuo daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūros priklauso ir šilumos suvartojimas gyventojų butuose“, – sakė A. Mažrimas.
Įmonės direktoriaus pavaduotojas technikos reikalams Tomas Auryla pastebėjo, kad „visuose įmonės padaliniuose“ rūpesčių, perėmus miesto šilumos ūkį iš „Litesko“, yra nemažai, bet nuotaikos – optimistinės.
„Šildymo sezonui esame tinkamai pasiruošę, bet rūpesčių kelia senos šilumos trasos. Jos Palangoje beveik nėra modernizuotos“, – atkreipė dėmesį T. Auryla.
Vasarą šilumos įmonė išbandė šilumos trasas jose dirbtinai pakeldama slėgį – linkusias trūkinėti jų vietas įmonės specialistai lokalizavo ir likvidavo pagal galimybes pastebėtus trūkumus prieš šildymo sezoną.
„Svarbiausia, kad žiemą neįvyktų didesnių bėdų trasose. Žiūrint į ateitį, „Palangos šilumos tinklams“ teks mąstyti apie investicijas į miesto šilumos trasas – jas modernizuoti“, – pabrėžė A. Mažrimas.
Kurorto šilumos trasos driekiasi apie 20 kilometrų. Bandymų metu slėgis trasose buvo padidintas apie tris kartus.

Motinos gamtos netikėta išdaiga
Miesto šilumos įmonei išbandymą pateikė ir motina gamta: audra su žaibo iškrova liepos pradžioje padarė nemažai bėdų veikiančiai biokuro katilinei – trenkęs į pagrindinę katilinę, sugadino biokuro katilo valdymo skydą.
„Po žaibo išlydžio specialistams teko skubiai taisyti iš rikiuotės išvestą įrangą ir perrašyti programas. Džiaugiamės, kad gedimą pavyko pataisyti, o patirtą žalą kompensuos draudimo bendrovė. Prieš perimdami visą turtą pasielgėme akylai apdrausdami jį“, – pastebėjo T. Auryla.
Kalbant apie daugiabučių šiluminius mazgus, UAB „Palangos šilumos tinklai“ komercijos skyriaus viršininkas Jonas Pleškys atkreipė dėmesį į tai, kad jie yra visiškai atnaujinti renovuotuose daugiabučiuose namuose.
„Palangos tilto“ paprašytas įvertinti pasirengimą šildymo sezonui dešimtbalėje sistemoje, J. Pleškys sakė: „Vertinu stipriems aštuoniems“.
Anot jo, labai svarbu, kad daugiabučių namų privatūs administratoriai Palangoje – UAB „Palangos butų ūkis“ ir UAB „Mano būstas“ – atsilieptų į „Palangos šilumos tinklų“ raginimą pranešti apie jų prižiūrimuose namuose esančių šilumos mazgų būklę ir apie atliktus juose priežiūros darbus.
„Iki rugsėjo 15 dienos jie privalo mums, šilumos tiekėjui, pateikti tokių namų šilumos mazgų parengties aktus. Deja, kol kas nesame gavę nė vieno jų. Tai neatrodo labai atsakinga“, – sakė J. Pleškys.
A. Mažrimas primena, kad Šilumos tiekimo ir ir vartojimo taisyklių 138 punktas numato, kad daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai ruošdamiesi šildymo sezonui, privalo atlikti šiose taisyklėse reglamentuotus darbus bei pastato savininko ar valdytojo pagrįstus nurodymus ir nustatyta tvarka parengti bei pasirašyti pastato parengties naujam šildymo sezonui aktą. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas prieš šildymo sezono pradžią, bet ne vėliau nei iki einamųjų metų rusėjo 15 dienos valdytojui privalo pateikti dokumentus apie atliktus darbus (įskaitant darbus pagal valdytojo pagrįstus nurodymus), šių taisyklių pagrindu užpildytą ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo pasirašytą pastato parengties šildymo sezonui aktą.

Būtina renovuoti ir šilumos mazgus
Pakrypus kalbai apie renovacijos naudą mažinant išlaidas namo šildymui, T. Auryla atkreipė dėmesį, kad, rengiant namo renovacijos investicinius projektus, yra labai svarbu įvertinti ir šilumos mazgų rekonstrukcijos galimybes.
„Gyventojams derėtų žinoti, kad tikintis pigesnės šilumos po renovacijos, renovuoti šilumos mazgus vykdant renovaciją taip pat yra būtina“, – pabrėžė T. Auryla.
UAB „Palangos šilumos tinklai“ komercijos skyriaus viršininko pavaduotojas Robertas Požerskas pastebėjo, kad neretai gyventojai pastabas dėl bute šildymo sezonu esančios, jų manymu, netinkamos temperatūros nukreipia šilumos tinklų įmonei.
„Natūralu, kad visi klausimai yra adresuojami mums, bet gyventojams derėtų žinoti, kad kambario temperatūra priklauso nuo daug priežasčių. Labai daug priklauso nuo pačių namų administratorių. Jeigu jų požiūris netinkamas, šilumos kiekis, kurį mes tiekiame, nepasieks netinkamai prižiūrimų daugiabučių namų, – patikino R. Požerskas. – Jeigu, pavyzdžiui, laiptinėje yra nesandarus langelis, dalis šilumos bus nereikalingai išeikvota, o palaikyti name reikalingai temperatūrai bendro vartojimo patalpose reikės daugiau šilumos. Tai, be abejo, atsispindės ir sąskaitose už šilumą. Labai daug kas priklauso nuo pačių gyventojų sąmoningumo, kad jie patys būtų reiklesni namų tvarkytojams“.

Namo termovizinė nuotrauka – ne prabanga, o būtinybė
Anot specialisto, gyventojams nederėtų vien tik pasikliauti renovuotojais, bet ir patiems parodyti iniciatyvą sužinant gyvenamo namo šiluminę būklę. „Tam yra daromos termovizinės nuotraukos“, – sakė R. Požerskas.
Termovizinės nuotraukos detaliai išaiškina esmines namo problemas, atsako, ką verta tvarkyti tučtuojau, o kas gali palaukti ir nėra būtina keisti dėl šilumos praradimų. Tokios nuotraukos parodo, kur yra prasta izoliacija langų ir durų dėjimo vietose, taip pat namo kampuose.
„Prieš darantis kapitalinius remontus, vertėtų gyventojams išleisti kelis šimtus eurų, kad apie tai sužinotų“, – sakė šilumos tinklų specialistai.
Termovizinių nuotraukų „Palangos šilumos tinklai“ neatlieka. „Jas reikėtų užsakyti įmonėse, kurios nustatinėja statinių techninę būklę“, – sakė A. Mažrimas.
Anot jo, net ir sandariausiame name visiškai šilumos išsaugoti nėra galimybės. „Ji per sienas, langus, duris, stogą, rūsio perdangą ir vėdinimo sistemą judės link tos vietos, kurioje temperatūra bus žemesnė. Įmanoma yra išmatuoti kiek į butą pateko šilumos šildymui, tačiau sudėtinga nuolatos sekti, kiek per kurią sieną šilumos buvo apsikeista su kaimynais. Be to, skirtingų butų sąlygos yra skirtingos ir jų šilumos nuostoliai yra skirtingi“, – pabrėžė „Palangos šilumos tinklų“ direktorius.

Reikia rūpintis ir bendrojo naudojimo patalpomis
Centralizuotai tiekiama šiluma daugiabučiams gyvenamiesiems namams ir kitiems pastatams yra apskaitoma įvadiniais šilumos apskaitos prietaisais, įrengtais pastatų įvaduose. Naujai statomuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose montuojamos kolektorinės vidaus šildymo sistemos, kurios suteikia galimybę kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui įrengti šilumos apskaitos prietaisus, reguliuoti šilumos kiekį, taip pat leidžia ištikus avarijai ar per remontą išjungti bet kurio vieno buto šildymo sistemą.
„Tačiau bendroms šio daugiabučio namo patalpoms (rūsiai, palėpės ir kitos pagalbinės patalpos) šildyti suvartota šiluma apskaitoma pagal įvadinį namo skaitiklį, ir bendras kiekvieno buto suvartotas šilumos kiekis šildymui susideda iš jo buto ir bendrų patalpų šilumos kiekių sumos. Todėl natūralu, kad besiruošdami naujam šildymo sezonui gyventojai turėtų pasirūpinti ne tik savo gyvenamųjų patalpų, bet ir bendro naudojimo patalpų sandarumu arba to nebijodami pareikalauti iš gyvenamuosius namus administruojančių bendrovių“, – pabrėžė A. Mažrimas.
„Jeigu prieš šildymo sezoną kiekvieno daugiabučio namo gyventojai peržiūrėtų stogo dangą, sienų būklę, ventiliacinius liukus ir apie pastebėtus defektus informuotų namo administratorius bei reikalautų iš jų atsakomybės, bėdų šildymo sezoną būtų gerokai mažiau“, – pritarė R. Požerskas.

Siekiamybė, kad kaina būtų stabili ir mažesnė
Pakrypus pokalbiui apie šilumos kainą ateinantį šildymo sezoną Palangoje, A. Mažrimas sakė, kad „Palangos šilumos tinklai“ sieks, kad kaina gyventojams būtų stabili ir, kiek įmanoma, mažesnė, nors, anot jo, ne viskas įmonės valioje.
„Esame sudarę biokuro tiekimo sutartis su biokuro birža „Baltpool“. Būtent nuo joje esančių kainų ir priklausys, už kiek mes pirksime biokurą. Mes net nematome, kokią kainą ji siūlo“, – paaiškino A. Mažrimas.
Jis pabrėžė, kad labai svarbu, jog ir miestelėnai „atliktų namų darbus“ – užsandarintų bendrojo naudojimo patalpas – prieš šildymo sezoną.
„Bet biokuro kaina nėra vienintelis, nors yra ir svarbus, faktorius, nulemsiantis šilumos kainą. Visi mes norime kuo mažiau mokėti už šilumą ir tai natūralu. Aš, kaip vartotojas, noriu to paties, tačiau turime suprasti, kad kuo daugiau šilumos sunaudosime, tuo daugiau mokėsime, o kad taip neįvyktų, visi laiku turime atlikti anksčiau išvardintus „namų darbus“. Aš labai noriu ir tikiu, kad visi kartu mes pasieksime bendro rezultato – šilumos kaina Palangoje mažės palyginti su ankstesniais metais“, – pabrėžė „Palangos šilumos tinklai“ direktorius A. Mažrimas.
Iš privatininko „Litesko“ perėmusiems nuomotą miesto šilumos ūkį „Palangos šilumos tinklams“ jau pavyko pasiekti, kad karšto vandens kaina mieste sumažėtų net 30 procentų.