Taryba palaimino Palangiškio kortelę, investicijas į šilumos ūkį

Vakar įvykusiame miesto savivaldybės Tarybos posėdyje dalyvavo 18 miesto politikų. Dėl pateisinamų priežasčių nedalyvavo konservatoriai Saulius Simė, Tomas Žulkus ir Mindaugas Skritulskas.
Buvusi socialdemokratė Elena Kuznecova stebėjosi, kodėl „vienas žmogus“ be konkurso, anot politikės, „per kelias savaites“ tapo savivaldybės Architektūros skyriaus vedėju.
Administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė sakė, kad „žmogus, apie kurį kalbama“, priimtas laikinai, be to, jis turi teisininko išsilavinimą.
„Įdomu, kodėl tokio skyriaus vedėjui reikia teisininko išsilavinimo, o ne architekto išsilavinimo?“ – replikavo E. Kuznecova.
Politikas iš „galiorkos“ priminė visiems praėjusios savaitės straipsnį viename Klaipėdos dienrašty apie „auksinį“ sklypą Kęstučio g. 33 ir klausė: „Kodėl minėtu adresu sklypas formuojamas ne aukciono būdu, o jį prijungiant? Ar nėra čia korupcinių apraiškų?“
„Auksinis kąsnis. Taip būtų galima pavadinti Kęstučio gatvėje netoli jūros Palangoje esantį valstybinės žemės sklypą, kuris itin domina greta esančio apleisto prekybos paviljono savininkus“, rašė kolega Klaipėdos dienraštyje.
Dienraščio duomenimis, šiuo metu yra rengiamas detalusis planas, pagal kurį šalia šio statinio planuojama teritorija turėtų tapti dešimteriopai didesnė nei reikėtų esamam pastatui.
Atsakydamas meras Šarūnas Vaitkus sakė, kad „galima sukurti įvairių tekstų, tokių neteisingų kaip Klaipėdos dienrašty taip pat“.
„Mes žiniasklaidai esame pateikę paaiškinimus, bet žiniasklaidai ne visada jie yra įdomūs“, – sakė meras.
Jis paaiškino, kad statinys yra registruotas, o žemės sklypas apie jį tėra formuojamas. „Minimalus, įstatymo leistas sklypas gali būti suformuotas šiais metais, kitų dokumentų savivaldybė nėra gavusi – jokių prašymų, jokių planų. Yra leista rengti detalųjį sklypo planą. Žinia, detalius planus rengia privatūs asmenys“, – pabrėžė meras.
Anot miesto vadovo, kai bus prašymas tvirtinti detalųjį planą, tik tuomet savo žodį tars savivaldybės Taryba. Taryba pritarė sveikos gyvensenos priemonių įgyvendinimo Palangoje planui. Taip pat sprendimo projektui dėl riedučių ir riedlenčių parko įrengimo mieste.
Meras Š. Vaitkus pristatė klausimą dėl Palangiškio kortelės. Ji numato lengvatų palangiškiams naudojantis maitinimo įmonių paslaugomis, gaunant kitas paslaugas.
E. Kuznecova sakė, kad jai „susidaro įspūdis“, jog iki šiol su miesto įmonėmis ir įstaigomis dėl lengvatų paslaugoms palangiškiams net nebuvo kalbėta.
Meras sakė, kad tokios kortelės jau veikia šalyje, pavyzdžiui, Birštone ir Alytuje, o dėl lengvatų jų turėtojams bus kalbamasi su Palangos viešbučių ir restoranų asociacija.
„O automobilių parkavimui bus nuolaidų?“ – klausė aktyviai Tarybos posėdžiuose dalyvaujanti politikė.
„Išsiaiškinsime išnagrinėję visus teisės aktus. Dar ne į visus aktus atsakyta“, – sakė Š. Vaitkus.
Tarybos narys E. Židanavičius teiravosi, ar „ne per daug“ duomenų bus klausiama gyventojo, kuris panorės gauti Palangos gyventojo kortelę.
„Projekto sprendimas yra suderintas su teisininkais, – sakė Š. Vaitkus. – Mes domėjomės rengdami sprendimą, kaip tokios kortelės veikia ir kitose savivaldybėse“.
Liberalsąjūdtietis Eugenijus Simutis klausė, ar kortelės mokestis – vienas euras – nebus per mažas padengti visiems kortelės administravimo kaštams.
„Nebus, paskaičiavome“, – trumpai atsakė meras.
E. Židanavičius primygtinai siūlė sugriežtinti asmens duomenų, gautų išduodant kortelę, naudojimą rinkodaros tikslams.
„Turi būti grafa, kad asmuo sutinka, jog jo asmeniniai duomenys būtų naudojami“, – reikalavo politikas.
Dėl jo pasiūlymo dėl grafos leisti naudoti kortelės duomenis rinkodaros tikslams politikai nesutarė – balsuoti ar nebalsuoti dėl tokio pasiūlymo.
E. Simutis pastebėjo, kad „be galo smagu“, jog tokia kortelė atsiras ir Palangoje.
„Liberalsąjūdiečiai seniai kelė tokį klausimą. Tik nerimą kelia, kad paruošiamasis darbas įvedant kortelę galėjo būti didesnis. Būtų gerai pamatyti ir sąrašą įmonių, kurios prisidės prie tokios kortelės“, – sakė politikas.
Jis pateikė pasiūlymą, kad kortelė būtų išduodama ir Palangos miesto garbės piliečiams. Taryba palaikė tokį pasiūlymą.
„O ar mes nenuskriausime savo jaunuomenės, jeigu tik nepilnamečiams išduosime?“ – klausė E. Kuznecova. „Iki galo paskaitykite. Išduosime nuo septynerių metų, jei tėvai panorės“, – replikavo meras Š. Vaitkus.
Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas pristatė sprendimo projektą dėl Nevyriausybinių organizacijų tarybos dviejų metų kadencijai sudarymo. Politikai balsavo už.
Taryba balsavo, kad meras Š. Vaitkus prisijungtų prie tarptautinės organizacijos „Merai už taiką“.
Miesto išrinktieji balsavo už salės nuomos lengvatą miesto balandininkų klubui, kuriam vadovauja Reinoldas Liaudanskas – lapkričio 18-19 d. Sporto centre įvyks balandžių paroda.
Pristatant klausimą dėl Sporto centro teikiamų paslaugų aprašo, E. Simutis klausė, kodėl naudojimosi kitu nei autobusu transportu įkainiai yra „ženkliai“ didesni.
„Taip yra paskaičiavęs Sporto centras“, – trumpai atsakė pranešėja.
Miesto liberalsąjūdiečių pirmininkas taip pat teiravosi, kodėl 15-20 procentų išaugo žemės mokestis.
„Tai buvo pereinamasis laikotarpis – žemės vertė kas ketverius-penkerius metus nuolat išauga“, – atsakė sprendimo projektą pristačiusi Biudžeto skyriaus vedėja Regina Garadauskienė.
Politikų dėmesio sulaukė sprendimo projektas dėl įmonės UAB „Palangos šilumos tinklai“ investicijų.
Bendra numatomų investicijų suma yra du milijonai 737 tūkstančiai eurų. Įmonė numato skolintis vieną milijoną 650 tūkstančių eurų.
„Prašysime prisidėti ir Europos Sąjungos, kol tai galime daryti, – sakė direktorė Giedrė Juršėnė. – Europinės lėšos sudarytų virš milijono eurų“.
E. Kuznecova jos klausė apie šilumos trasas, atjungtas Malūnų gatvėje.
„Ekonomikos komiteto posėdyje išgirdau, kad UAB „Litesko“ (šis privatininkas anksčiau valdė miesto šilumos ūkį) jas pardavė. Kadangi jos – savivaldybės turtas, tai mano klausimas yra, ar mes dabar turime naują paslaugos tiekėją toms trasoms. Pats jų pardavimo faktas yra labai įdomus, – samprotavo buvusi socialdemokratė. – Kaip iš tikrųjų su jomis yra?“
G. Juršėnė pastebėjo, kad toks paklausimas „niekaip nėra susijęs“ su jos pristatomu klausimu, investicijomis į miesto šilumos tinklus.
„Ne, naujo tiekėjo neturime. Tos trasos – neliečiamos, mes renovuojame trasas senamiesty pagrinde. Dalis jūsų minimų trasų yra parduotos, dalis – ne“, – sakė direktorė.
Čia įsiterpė meras Š. Vaitkus: „Jeigu yra kažkokios abejonės kam nors, darysime, kad jų niekas neturėtų. Mes jus, direktore, protokoliniu nutarimu įpareigojame atsakyti į klausimą. Visuomenė turi viską žinoti. Taryba nieko nepardavė“.
Miesto socialdemokratų lyderis Danas Paluckas teiravosi, ar įmonė yra pajėgi pati įgyvendinti tokį, anot jo, „didelį“ investicinį projektą.
„Be abejo, esame, – išgirdo. – Piniginiai srautai – gerai. Skolų neturime – yra tik skola už naująjį biokuro katilą ir mes ją sėkmingai atiduodame“.
E. Židanavičius domėjosi, kaip investicija darys įtaką šilumos kainai mieste.
„Mūsų paskaičiavimais, kaina gali didėti labai nežymiai, apie 1,6 procento“, – sakė direktorė.
Miesto vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas visiems Tarybos nariams priminė, kad 19 kilometrų mieste besidriekiančių šilumos vamzdžių būklė yra „labai bloga“.
„Per visus metus niekas nebuvo renovuota. Mes iš esmės šildome pliką žemę – šilumos nuostoliai sudaro apie 25 procentus. Tai – baisūs skaičiai. Kai trasos bus renovuotos, mes įmonės nuostolius – o ir šilumos kainą – žymiai sumažinsime. Žiūrėkime į perspektyvą“, – kvietė vicemeras.
Jis vylėsi, kad Palanga spės „įšokti“ į „nuvažiuojantį traukinį“ ir gauti europinių lėšų.
„Visai netrukus, anksčiau ar vėliau „užsisukus europiniam kraneliui“, turėsime patys galvoti, kaip gyventi, iš kur imti pinigų investicijoms“, – sakė R. A. Mikalkėnas.