Kuršiškosios Palangos atspindžiai: kokią kurorto vizitinę kortelę matome dabar
Didžiausias kurortas Lietuvoje, grafų Tiškevičių istorinis perlas, tarpukario aukštuomenės vasarvietė, Gintaro muziejaus vieta. Tokią Palangos vizitinę kortelę matome dabar.
Tačiau ši gyvenvietė turi ir kur kas rečiau akcentuojamą, beveik nereklamuojamą vikingais laikytų kuršių šleifą. Būtent šios genties pilies ant vadinamojo Birutės kalno paminėjimas leido šiam kurortui šiemet nešioti 770 metų jubiliejaus karūną.
O kokia buvo Palanga, kai joje gyveno kuršiai? Apie tai - pokalbis su archeologu, Klaipėdos universiteto rektoriumi emeritu prof. hab. dr. Vladu Žulkumi.
Jūs esate vienas iš mokslininkų, kurie kelia versiją, jog Palangos vardas pirmą kartą užrašytas ne 1253 m. balandžio 4 d., o anksčiau - 1161 m. Kokiais šaltiniais remiatės ir kokios buvo XII a. paminėjimo aplinkybės?
1431 m. Kuršo vyskupo ir Rygos kapitulos ginčo dėl pirmosios Kurše vyskupystės įkūrimo dokumentuose randame žinią, jog 1161 m. birželio 15 d. danai, vadovaujami karaliaus Abelio, atvykę su daugybe kovotojų ir gausybe laivų, puolė ir užėmė Palangos pilį, o netrukus, birželio 24 d., nugalėjo ir visą kuršių kariuomenę. Kur vyko šis mūšis, nenurodoma.
Netrukus po to buvo įkurta Kuršo vyskupystė, kurios pirmu vyskupu tapo Ernemordus. Akivaizdu, jog 1431 m. buvo operuojama mums nežinomu, iki šių dienų neišlikusiu dokumentu, kuriame buvo detaliai aprašyti 1161 m. birželio mėn. įvykiai ir pirmą kartą paminėta Palanga.
Ji tuo metu tikrai buvo reikšmingas kuršių centras. Archeologinių tyrimų duomenys teigia, jog senovės Palangos gyvenvietė, buvusi apie to meto pilį, dabartinį Birutės kalną, gausiausiai buvo apgyventa XII a.
Palangą dabar mes matome kaip abipus Ronžės upės išsidėsčiusį miestą-kurortą. O kaip galėjo atrodyti šis apgyvendintas pajūrio ruožas prieš 1000 metų? Teko skaityti, jog net būta uosto...
Vikingų laikais Palangoje, kairiajame Ronžės upelio krante, prie pat jūros, yra buvęs net keturių kuršių gyvenviečių kompleksas ir kapinynas, išsidėstę beveik 2 kv. km plote. Pajūryje X-XII a., gal dar ir XIII a. I pusėje, apie Birutės kalną buvusios gyvenvietės sudarė ne mažesnį nei 7 ha kompleksą.
Be Birutės kalno su įtvirtinta papėdės gyvenviete, jį sudarė Žemaičių kalnelio gyvenvietė, dar ir gyvenvietė, buvusi dabartinio Gintaro muziejaus kalvoje. Šios gyvenvietės gausiausiai buvo apgyventos XII a. Ronžės upės vingyje buvo atrasta dar viena XI a. I pusėje įtvirtinta gyvenvietė. Apie 1150 m. visose dabar žinomose Palangos gyvenvietėse galėjo gyventi apie 800, o gal ir daugiau žmonių.
Vikingų laikų Palangos uostai dar nerasti, bet jų galėjo ir nebūti, nes tais laikais prekinių burinių laivų grimzlė neviršydavo vieno metro. Palangoje laivai galėjo būti ištraukiami į krantą įlankėlėje prie pat Birutės kalno arba galėjo įplaukti į kitą gyvenvietę tuo metu vandeningesniu Ronžės upeliu.
Nusikelkime į vikingų laikus: kaip vystėsi Palanga VIII-XI a., kai Baltijos jūroje kuršiai konkuravo su skandinavų vikingais, kurie steigė tarptautinės reikšmės prekybos centrus. Ar Palanga pateko į jų tinklą?
Palanga vikingų laikais vystėsi dėl prekybinių ryšių su skandinavais ir plėtojosi kaip ir kiti Baltijos pajūrio prekybos centrai. Palangiškių gyvenimo ekonominis pagrindas buvo prekyba gintaru ir įvežtinėmis žaliavomis.
Palyginti su kitomis Vakarų Lietuvos to meto gyvenvietėmis, palangiškiai (sprendžiant iš kapų) buvo gana turtingi. Be to, gyvenvietėse prie Birutės kalno rasta dirbinių, kurie galėtų būti priskirti vikingų laikų „miestietiškai kultūrai“. Kitur Lietuvoje jų beveik nėra.
X-XII a. Palangoje randame beveik visus ankstyviesiems miestams būdingus bruožus: neagrarinės ekonomikos požymius, ganėtinai diferencijuotą ūkio struktūrą, aiškų ir gana didelį ūkinį užnugarį, kelias nevienodos ekonominės orientacijos gyvenvietes, vidaus ir tolimąją prekybą, tikėtinai daugiaetninę gyventojų sudėtį, įtvirtinimus apie gyvenvietes, svarbią religinių, o gal ir visuomeninių susirinkimų vietą, daugiau ar mažiau tikėtinas ankstyvųjų krikščionybės misijų pastangas.
Kuršiai nevengė plėšikauti priekrantės vandenyse, surengdavo žygius ir į skandinavų pakrantes, nugalėdavo ir jūrų mūšiuose, tačiau tie žygiai nebuvo taip organizuoti ir tokie reikšmingi kaip skandinavų vikingų rytinėse Baltijos pakrantėse.
Žinoma, jog pirmieji žiesti puodai rasti būtent Palangoje. Ar galima svarstyti, jog per šią kuršių gyvenvietę, prekybos centrą į žemyną, kitas teritorijas plito naujausios technologijos?
Žiestosios keramikos fragmentų buvo rasta Palangos Birutės kalno gyvenvietės X a. vid. sluoksnyje. Ankstyviausi žiestosios keramikos indai į Palangą, kaip ir į kitas vakarinių baltų žemes, pateko prekybos keliais. Pajūrio prekybos centruose ir atsirado ankstyvoji žiestoji keramika.
Plonasienė žiestoji keramika buityje nebuvo pranašesnė už tradicinę lipdytąją. Jos pranašumas buvo tobulesnės indų formos, netradicinis dekoras ir kartais neįprasta šukės spalva.
Žiestosios keramikos išplitimą reikėtų vertinti kaip stalo kultūros užuomazgas, kurios pirmiausia pasireiškė tarp aukštesnio socialinio sluoksnio atstovų. Vikingų laikais Lietuvos teritorijoje jau buvo didesnes ar mažesnes teritorijas valdžiusios „diduomenės“. Būtent jų poreikius tenkinant amatų centruose ir prie pilių galėjo plėtotis puodininkystė.
Birutės kalnas daugumai asocijuojasi su alkviete ir vaidilute Birute, tačiau tai - nominalus piliakalnis, kurį jūs tyrinėjote. Kokius esminius šių archeologinių tyrimų rezultatus išskirtumėte, jei apsiribotumėme jo gyvavimo laikotarpiu iki XIII a. pabaigos?
Birutės kalno aikštelė buvo tyrinėta 1976 m. ir 1983 m. Deja, seniausi kultūriniai sluoksniai buvo suardyti vėlesnių kalno pertvarkos darbų metu. Atskiri radiniai parodė, jog kalnas, greičiausiai kaip piliakalnis, buvo naudojamas jau I tūkst. po Kr. viduryje. Vikingų laikais kalno aikštelė yra buvusi įtvirtinta iki 3 m aukščio smėlio pylimais su medinėmis tvoromis.
Jau nuo X a. apie nedidelę Birutės kalno papėdės gyvenvietę buvo statomi įtvirtinimai. Ši gyvenvietė XI a. antrojoje pusėje buvo išdeginta kažkokių atėjūnų, vėliau ji vėl atsistatė. Tas pats galėjo būti ir su pilimi, stovėjusia ant Birutės kalno.
Ar yra žinoma, koks buvo Palangos pilies likimas? Ar būta kovų su Livonijos ordinu? Ar tvirtovė sunyko, o gal buvo sudeginta?
Birutės kalno aikštelės vakariniame krašte buvo rastos nesuardytos sudegusių medinių konstrukcijų liekanos ir apdegusio molio sluoksniai. Radiniai leido rekonstruoti Birutės kalno XIII a. gynybinės sienos fragmentą. Šie įtvirtinimai yra siejami su Palangos žemaičių ir kuršių kovomis su Livonijos ordinu.
Ką apie Palangos kuršius gali papasakoti dabartinės Palangos teritorijoje rasti ir ištirti kapinynai? Įkapės?
Palangos VIII-XIII a. kapinyne buvo ištirta beveik 400 kapų. Tyrimai ne tik papildė mūsų žinias apie to meto kuršių laidojimo papročius, aprangą ir ginkluotę. Nustatyta, jog Palangos kapinyne turtingieji žmonės buvo laidoti atskirai nuo vargingųjų. Ginkluotų vyrų „karių“ kapų buvo daugiau „turtingųjų“ zonoje ir tarp kapų su „pirklių“ atributais.
Kuršių bendruomenė XV-XVI a. pr. dar išlaikė daugelį jų protėviams būdingų tradicijų. Beveik visuose Žemaičių kalnelyje rastuose kapuose (ištirta per 50 kapų) buvo rasta įvairių aprangos detalių, o kai kuriuose ir specialiai įdėtos įkapės. Laidojimo būdas, įdėti ginklai, papuošalai, monetos rodo dar gyvavus pagoniškas tradicijas.
Pabaigai: ar tikite, kad kunigaikštienė Birutė galėjo būti palaidota ant Palangos piliakalnio? Gal neatsitiktinai jėzuitai jo viršūnėje pastatė koplyčią, kuri galbūt ženklina LDK Vytauto mamos kapą?
Birutės kalno aikštelėje apie koplytėlę buvo atkasti trys kapai ir trys kapų duobės. Kiek jų dar ten liko, nežinoma. Rasti dviejų vyrų XVIII a. kapai ir vienos mergaitės kapas. Šis kapas su pagonišku papročiu įdėtomis papildomomis įkapėmis buvo datuotas XVII a. Tą mergaitės kapą galima būtų sieti su buvusios pagoniškos šventyklos tradicija, nors tuo metu kalno aikštelės viduryje jau stovėjo šv. Jurgiui skirta koplyčia. Gal dėl tų kapų Birutės kalno viršūnėje ir gimė legenda apie čia esantį Birutės kapą.
Denisas Nikitenka, VE.LT
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Kuršiškosios Palangos atspindžiai: kokią kurorto vizitinę kortelę matome dabar
2023 11 21 | Rubrika: Miestas
Didžiausias kurortas Lietuvoje, grafų Tiškevičių istorinis perlas, tarpukario aukštuomenės vasarvietė, Gintaro muziejaus vieta. Tokią Palangos vizitinę kortelę matome dabar.
Kūrybinė iniciatyva „Palangės atspindžiai miesto istorijoje“
2023 03 16 | Rubrika: Miestas
2023 metais Palangos miestas švenčia 770 metų jubiliejų. Šiai sukakčiai paminėti Palangos lopšelio-darželio „Gintarėlis“ pedagogai organizavo kūrybinę iniciatyvą „Palangės atspindžiai miesto istorijoje“.
Kuršių gyvenimo atspindžiai – fotografijų parodoje
2022 03 18 | Rubrika: Miestas
Nekantraudami norime Jus pakviesti į Palangos viešosios bibliotekos parodų salėje atidarytą fotografo A. Gurkšnio parodą „Kuršių genties atspindžiai: IX–XXI a.“
Šiandien, kovo 11-ąją minime mūsų Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Stebėdami įvykius Ukrainoje, matome, kokia trapi gali būti laisvė, todėl tokiu įtemptu laiku kaip niekad svarbu ją saugoti ir branginti.
Palangos poliklinika pritrūko psichiatrų, o dirbantys skundžiasi: „Su koronavirusu matome nerimo, depresijų ir net psichozių bangą“
Linas JEGELEVIČIUS, 2021 03 08 | Rubrika: Miestas
Psichiatrui Olegui Dutovui palikus Palangos miesto polikliniką, jos vadovybė suka galvą: „Kaip jį pakeisti?“ PT žiniomis, O. Dutovas paliko kurorto polikliniką dėl geriau apmokamo darbo uostamiestyje. Kalbama, kad žinomas specialistas raukėsi ir dėl vis didėjančio darbo krūvio. Palangoje, Klaipėdoje ir Kretingoje dirbantys psichiatrai neslėpė kalbėdami su „Palangos...
Stogo konstrukcijos: kokią galimybę pasirinkti?
"Palangos tilto" redakcija, 2019 11 05 | Rubrika: Verslas pinigai
Šiandien stogo konstrukcijų pasirinkimas yra pakankamai platus, todėl turime galimybę rinktis iš įvairių stogų tipų. Kiekvienas galimas pasirinkimas turi savų privalumų bei trūkumų, tad neretai keliamas klausimas, koks sprendimas galėtų būti pačiu palankiausiu. Taigi, kokiomis savybėmis pasižymi įvairios stogo konstrukcijos ?
„Laiko atspindžiai“ – dailininko Vytauto Kuso septyniasdešimtmetį vainikuojantis parodų ciklas
"Palangos tilto" informacija, 2019 08 16 | Rubrika: Kultūra
Palangiškį dailininką Vytautą Kusą kurorto bendruomenė pažįsta kaip nuluptą. Jis – žinomas dailininkas, šunų muziejaus įkūrėjas, miniatiūrų galerijos autorius, poetas, išgarsėjęs ne tik savo kūrybos originalumu, bet ir rekordais, o jų dailininkas yra pasiekęs ne vieną. Menas, kūryba – šio žmogaus gyvenimo būdas. Tad septyniasdešimtąjį savo...
„Gamantos“ galerijoje – „7 atspindžiai“
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 05 05 | Rubrika: Kultūra
Paskutiniąją balandžio savaitę Palangoje, viešbutyje „Gamanta“ susibūrę į tapybos simpoziumą kūrė septyni Lietuvos dailininkai, plenere sukurtuosius darbus pristatę antradienį, balandžio 29 dieną, „Gamantos“ galerijoje atidarytoje parodoje „7 atspindžiai“.
Parodoje – Palangos vandentiekio ir kurorto istorijos atspindžiai
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 09 12 | Rubrika: Kultūra
Vandentiekis – ne vien vamzdžių sistema, kuria mūsų namus pasiekia geriamas vanduo. Tai – ir viso miesto, ir įmonės bei joje dirbančių žmonių istorija, kurią vaizdžiai pasakoja antradienį kurorto viešojoje bibliotekoje pristatyta istorinių brėžinių ir portretų kolekcijos paroda „Palangos miesto vandens tiekimui – 105 metai“.
„Birutės parko atspindžiai“ nebyliai nukels į kurorto praeitį 1
„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 06 27 | Rubrika: Kultūra
Visą vasarą Palangos Birutės parkas nebyliai pieš kurorto istoriją – parko lankytojai netikėtai bus nukeliami į 19 a. pabaigą bei galės pasigrožėti vienoje iš gražiausių Palangos vietų laisvalaikį leidžiančiais grafų Tiškevičių šeimos nariais bei atostogaujančiais jų svečiais.