Seimas reaguoja į Tapino tyrimą: imasi naikinti tarybų narių kanceliarines išmokas

Ketvirtadienį posėdžiavęs Seimas balsų dauguma pritarė siūlymui tarybų nariams mokėti atlyginimą ir naikinti galimybę gauti kanceliarines išmokas. Dėl pataisų Seimas balsuos dar du kartus, svarstymui taikoma skubos tvarka.

Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama keisti tarybų narių apmokėjimo modelį, registravo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai.

Pataisomis siūloma tarybų nariams kas mėnesį mokėti atlyginimą, kuris siektų 20 proc. tos savivaldybės mero algos.

Taigi, tarybų nariai, priklausomai nuo savivaldybės dydžio, gautų apie 600–750 eurų „į rankas“.

Opozicijos lyderis, komitetų ir komisijų pirmininkai, ir pastarųjų pavaduotojai prie atlyginimo gautų priedą.

Atlyginimas tarybų nariams būtų mažinamas, jeigu jie praleidinėtų tarybos, komitetų, komisijų, savivaldybės kolegijos posėdžius, kuriuose turi dalyvauti.

Išmokų kanceliarinėms išlaidoms kompensuoti siūloma atsisakyti, tačiau palikti teisę tarybų nariams gauti iš savivaldybės administracijos darbo vietą posėdžiui, technines priemones ir pagalbą funkcijoms vykdyti.

„Šios garantijos turėtų pakakti, kad tarybos narys būtų aprūpintas jo veiklai reikalingais ištekliais – kompiuterine technika, telefonu ir pan., jeigu to pageidauja.

Nuostata nereiškia, kad savivaldybės administracija turi nupirkti visą techniką kiekvienam nariui (net ir to neprašančiam), atvirkščiai – yra numatyta tik tarybos nario teisė būti aprūpintam darbo priemonėmis“, – dėstoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Mano, kad projektą dar yra kur tobulinti

Ketvirtadienį Seimo posėdžio metu kalbėjusi Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė apie pataisų turinį atsiliepė teigiamai.

„Matyt, įstatymo projektas yra labai gera iliustracija, kaip galima ir reikėtų spręsti krizes, kuomet jos iškyla tose srityse, kur Seimas pajėgus įsiterpti. Projektas, manyčiau, pakankamai gerai apgalvotas ir toli gražu nepanašėja į tuos skambius pareiškimus, kad viską trenksime ir organizuosime priešlaikinius rinkimus. Tikrai džiaugiuosi, kad Seimo pirmininkė turėjo racionalumo grūdą priimti sprendimus ir kartu suvienyti vėlgi Seimo narius bendram darbui“, – sakė ji.

Politikės kolega Mišrioje Seimo narių grupėje Petras Gražulis buvo skeptiškas. Jo nuomone, dabar teikiamas įstatymo projektas nesprendžia visų problemų.

„Taip, atlyginimas nustatomas, tačiau už patirtas kanceliarines išlaidas... Pats tarybos narys lėšų negaus, bet tuos klausimus spręs pati taryba. Ir vėl atsiranda, kada neapibrėžta suma, už kokią sumą galima padengti kanceliarines išlaidas. O gal pagalvos, kad tarybos nariui reikia ir automobilio, gal taryba nuspręs, kad reikia nupirkti lengvus automobilius – įvairiausių piktnaudžiavimų gali atsirasti.

Aš manau, kad svarstymo, priėmimo stadijose turėtų dar stropiau pasižiūrėti komitetas ir ieškoti, kad būtų toks įstatymas, kad piktnaudžiavimui nebūtų jokių galimybių“, – komentavo parlamentaras.

Ketvirtadienį už Seime pateiktas Vietos savivaldos įstatymo pataisas balsavo 95 tautos atstovai, susilaikė 7, prieš balsavusių nebuvo. Kaip balsavo kiekvienas parlamentaras, galite patikrinti čia.

Įsigaliotų liepos 1-ąją

Jeigu Seimas pritars, nauja tarybų narių apmokėjimo tvarka įsigalios šių metų liepos 1-ąją.

Keisti tarybų narių atlyginimų ir išmokų skyrimo tvarką Seimo nariai užsimojo po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas pradėjo viešinti galimo piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis savivaldoje atvejus, tyrimų ėmėsi teisėsauga.

Šiuo metu Lietuvoje savivaldybių tarybų nariai turi teisę tiek į atlyginimą, tiek į išmokas, susijusias su pareigų atlikimu.

Pagal įstatymą, tarybos nario atlyginimas privalo būti apskaičiuojamas ne mažesniu negu 0,5 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžiu ir ne didesniu negu 1 VMDU dydžiu. Opozicijos lyderis, komitetų ir komisijų pirmininkai bei jų pavaduotojai gauna priedus.

Konkrečius atlyginimus už tarybos nario faktiškai išdirbtą laiką pasitvirtina pačios savivaldybės.

Pačios savivaldybės taip pat sprendžia ir dėl išmokų, susijusių su pareigų atlikimu, dydžio, kompensuotinų išlaidų tipų.

Įstatyme nėra įtvirtintas nei maksimalus leistinas išmokos dydis, nei baigtinis sąrašas išlaidų, kurioms kompensuoti gali būti skiriama išmoka.

Šiuo metu priklausomai nuo savivaldybės išmokos kanceliarinėms reikmėms skiriasi iki 10 kartų.

Reaguodami į vadinamąjį „čekiukų skandalą“, didžiausią frakciją Seime turintys konservatoriai pasiūlė keisti ne tik tarybų narių apmokėjimo modelį, bet ir skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, – priešingu atveju atsistatydins Vyriausybė.

DELFI

Indrė Jurčenkaitė