Rinkliavos sėkmė priklauso nuo palangiškių

Nors ir lietinga, bet ganėtinai šilta liepa į Palangą priviliojo tiek poilsiautojų, kiek mes norėtumėm matyti kiekvieną vasaros mėnesį.

Vien Mindaugo karūnavimo šventė bei praėjusi kaitri savaitė į mūsų kurortą suplūdusius svečius leido skaičiuoti šimtais tūkstančių. Skelbiama, kad tomis dienomis Palanga sulaukė pusės milijono atvykėlių. Nežinia, kaip dėl tų milijonų yra iš tikro, nes modernių technologijų amžiuje iki šiol dar neįstengiame bent apytiksliai suskaičiuoti Palangą aplankančių žmonių, todėl poilsiautojų skaičių tenka įvardinti iš palubės. Nors, tiesą pasakius, prieš keletą metų panašiai tiek poilsiautojų kartą buvo suskaičiuota visuose Palangos ir Šventosios paplūdimiuose.

Kaip ten bebūtų, vien tas faktas, kad per šių metų Mindaugines ir praėjusią savaitę kurorto viešbučiuose bei poilsio namuose nebuvo laisvų vietų, o privačius kambarius prie kelio siūlė vos keliolika žmonių, daro įspūdį.

Apie liepos mėnesį Palangą aplankiusių poilsiautojų skaičių tenka kalbėti todėl, kad šiemet jis labai svarbus mūsų miesto biudžetui. Nors miesto valdžia tvirtina, kad už prastą birželį gauta „pagalvės“ rinkliava buvo didesnė, nei tikėtasi, akivaizdu, kad Palangos vadovai šitaip tik bando paguosti save.

Vos 78 tūkstančiai nakvynių net ir vėsų birželį yra labai mažai. Per šį mėnesį 75 tūkst. nakvynių užfiksuota net Druskininkuose, kurie vasarą populiarumu su pajūriu negali lygintis nė iš tolo. Skaičiuojant, kad į Palangą atvykę poilsiautojai kurorte vidutiniškai praleido po 2-3 paras, galima spėti, kad birželio mėnesį mūsų miestą su nakvyne aplankė apie 30 tūkst. žmonių. Vidutiniškai vos pustrečio tūkstančio poilsiautojų per parą?

Kiek nakvojusių žmonių Palanga gali tikėtis per liepą? Galima drąsiai teigti, kad iš tų šimtais tūkstančių skaičiuojamų poilsiautojų mieste turėjo nakvoti bent po 50 tūkst. žmonių. Tuomet „pagalvės“ rinkliavos miestas vien per Mindaugo šventę ir praėjusią savaitę turėjo pririnkti apie 350 tūkst. litų.

Pridėjus likusias liepos dienas metų planas – pusė milijono litų – turėtų būti įvykdytas per vieną vasaros mėnesį. Ar Palangos vadovai to gali tikėtis?

Už birželį daugiausiai pajamų – beveik 59 tūkst. litų pervedė 107 juridiniai asmenys: viešbučiai, poilsio namai, sanatorijos, stovyklavietės. Akivaizdu, kad daugiau oficialių poilsiavimo objektų per liepą neatsirado. Kiek juridiniai asmenys yra pajėgūs priimti svečių vienu metu?

Skaičiuojama, kad Palangos miesto viešbučiuose, poilsio ir svečių namuose bei sanatorijose vienu metu telpa 4466. Kokį tūkstantį iš šio skaičiaus galime drąsiai nubraukti, nes panašiai tiek lovų vasaros mėnesiais sanatorijose užima su ligonių kasų pažymomis atvažiuojantys ir rinkliava neapmokestinami ligoniai. Dar apie 5 tūkst. žinybinių poilsinių turimų nakvynės vietų yra Šventojoje.

Taigi, jei iš viso kurorte turimos oficialios 8,5 tūkst. vietos buvo užimtos net visą mėnesį, savivaldybė iš juridinių asmenų maksimaliai gali tikėtis sulaukti 255 tūkst. litų. Iki pusės milijono trūkstamų nakvynių skaičius priklauso nuo poilsiautojus priimančių fizinių asmenų sąžinės.

Per birželį su verslo liudijimais poilsio paslaugas teikiantys 358 Palangos gyventojai iš poilsiautojų surinko apie 20 tūkst. litų. Toks skaičius verčia labai abejoti, ar fiziniai asmenys deklaravo bent penktadalį birželį pas juos nakvojusių poilsiautojų. Juk niekam nėra paslaptis, kad viešbučiuose ir poilsio namuose kambariai yra gerokai brangesni, nei privačiame sektoriuje. Todėl galima numanyti, kad savo poilsiui skiriamus pinigus taupantys kurorto svečiai pirmiausia nakvynės vietų stengiasi ieškoti privačiuose namuose bei butuose.

Daugiausiai rinkliavos pirmąjį vasaros mėnesį surinkęs vienas gyventojas į savivaldybės biudžetą pervedė 654 litus. Ar gali taip būti, kad tiek nakvynių suteikė vienas, kad ir erdvesnį namą turintis, žmogus, o visi likusieji poilsiautojus deklaravę fiziniai asmenys vidutiniškai – vos po 53?

Žinant, kad per liepą Palangą užplūdusių šimtų tūkstančių poilsiautojų didžiąją dalį savo namuose suguldė privatūs asmenys, galima spėti, kad jie už praėjusį mėnesį turėtų deklaruoti ne mažiau nakvynių, nei kurorto poilsio įmonės.

Vienai televizijos laidai pakelėje poilsiautojus gaudanti Palangos močiutė paatviravo per vasarą gaunanti 12 tūkst. litų pajamų. Jei poilsiautojams siūlomas būstas vidutiniškai kainavo po 80 litų dienai, išeitų, kad per porą vasaros mėnesių ji suteikė mažiausiai 150 nakvynių.

Tokių privačiai poilsiautojus priiminėjančių asmenų Palangoje – tūkstančiai. Valstybei sumokėjus už verslo liudijimą nuo jų priimtų poilsiautojų skaičiaus mokesčiai nedidėja. Atrodytų, negi sunku sąžiningai deklaruoti visus per vasarą apsistojusius žmones ir nuo jų paimtą papildomą litą pervesti savo miestui.

Juk poilsiautojai į Palangą važiuoja ir gyventojų kišenes pildo ne vien dėl jūros, bet ir dėl gražiai tvarkomo kurorto. Ar jis išliks toks pat gražus, jei palangiškiai nematys reikalo miesto iždo papildyti ir poilsiautojų pinigais?