Kvėpavimo sutrikimai kamuoja tiek vaikus, tiek suaugusius

Be maisto žmogus išgyventų savaites, be vandens – keletą dienų, tačiau be oro galėtume išbūti tik keletą minučių. Kvėpavimo sutrikimai, kamuojantys tiek vaikus, tiek suaugusius, turi įtakos tiek fizinei, tiek psichinei savijautai. Ir jeigu vaikai dažniausiai kenčia dėl padidėjusių adenoidų, kuriuos galima nesunkiai pašalinti, suaugusiesiems yra sunkiau. Kvėpavimo sutrikimai gali provokuoti miego sutrikimus, o pastarieji pablogina tiek širdies kraujagyslių, tiek galvos smegenų būklę.

Dažniausia diagnozė mažiesiems – padidėję adenoidai
Visa organizmo veikla priklauso nuo kvėpavimo: visi organizme vykstantys apykaitos procesai vyksta deguonies, kurį įkvepiame, pagalba. Nekokybiškas kvėpavimas veikia ne tik fizinę savijautą, bet ir žmogaus psichinę būseną – deguonies trūkumas gali sąlygoti tokių būsenų kaip apatija, pasyvumas, nerimas atsiradimą. Visa tai aktualu ir suaugusiems, ir vaikams.
Dažnai mamos atveda savo vaikus pas specialistus otorinolaringologus sakydamos, kad jų vaikas kalba „per nosį“, kvėpuoja per burną, kankina dažnos slogos, blogai miega, knarkia. Iš pradžių jos galvoja, kad tai paprasčiausia sloga ar peršalimas, tačiau simptomai niekaip nedingsta ir vaiko savijauta negerėja. Po išsamios apžiūros endoskopu gydytojai dažnai įvardija diagnozę – padidėję adenoidai.
Adenoidai – tai limfoidinio audinio sankaupa nosiaryklėje. Limfoidinis audinys atlieka apsauginio barjero funkciją nuo įkvepiamų išorinių veiksnių, tačiau, dėl įvairių priežasčių, gali atsirasti šio audinio hipertrofija (peraugimas), dažniausiai pasitaikantis 3-10 m. vaikams. Adenoidai šalinami chirurginiu būdu – atliekama adenoidektomija (adenoidų pašalinimas).
Kartu su adenoidų šalinimu mažiesiems pacientams kartais reikia atlikti ir padidėjusių ar infekcijos židiniu esančių gomurio tonzilių pašalinimo operaciją – tonzilektomiją.

Knarkimas – rimta problema
„Beveik taip pat, kaip mamos atveda savo vaikus, taip ir žmonos skatina savo vyrus kreiptis į specialistus. Nereikėtų manyti, kad jos tai daro tik dėl to, jog neišsimiega šalia mylimojo „knarkaliaus“ (nors tai taip pat pakankamai rimta priežastis), tačiau vyro organizme po knarkimu taip pat slepiasi daug problemų ir galimų ligų“, – sako Kauno Estetinės chirurgijos centro gydytojas otorinolaringologas, medicinos mokslų daktaras Tomas Balsevičius, besispecializuojantis knarkimo gydyme, pasakojantis apie savo pacientus, kurių didžiąją dalį sudaro vyrai.
„Blogas miegas, dėmesio koncentracijos stoka, mieguistumas dienos metu, viršsvoris – ir jau galima įtarti obstrukcinės miego apnėjos sindromą (OMAS). Po išsamios viršutinių kvėpavimo takų apžiūros ir miego tyrimo miego laboratorijoje galima matyti, kokios priežastys sukelia knarkimą – kurioje kvėpavimo takų srityje užkertamas kelias laisvam oro pratekėjimui kvėpavimo metu. Dažniausiai probleminėmis sritimis išlieka minkštasis gomurys bei liežuvio šaknis“, – dėsto patyręs gydytojas.
Knarkimą galima gydyti chirurgiškai – norint sumažinti minkštojo gomurio ar liežuvio šaknies tūrį daroma radiodažnuminė termoabiliacija, minkštojo gomurio ir liežuvėlio korekcija atliekama uvulopalatoplastikos ar uvulopalatofaringoplastikos metu.
Be to, viena iš knarkimo priežasčių gali būti ir iškrypusi nosies pertvara, kuri gali iškrypti netolygiai formuojantis skeletui arba įvykus traumai. Pastaruoju atveju, jeigu trauma sudėtingesnė, vien pertvaros korekcijos nepakanka – dažnai tenka tiesinti nosies kaulą, formuoti taisyklingą nosies galiuką.

Tyrimus atlieka pacientui miegant
Kvėpavimo sutrikimai, tarp kurių – ir knarkimas, dažnai sukelia ir miego sutrikimus. Išsiderinęs miego ritmas pereina į nemigą, ši gali iššaukti ar pagilinti kitas ligas.
Miego sutrikimų tyrimai ir gydymas atliekami Palangoje įsikūrusiame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto Kardiovaskulinės reabilitacijos skyriuje esančiame Miego medicinos centre.
Klinikinės fiziologijos ir reabilitacijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas, medicinos mokslų habilituotas daktaras, profesorius Giedrius Varoneckas sakė, jog polisomnografinės aparatūros ir kompiuterizuotos širdies ritmo ir kraujotakos analizės sistemos pagalba nustatoma miego struktūra, kvėpavimo, širdies veiklos ir kitų funkcijų sutrikimai miegant, diagnozuojami miego sutrikimai.
Paciento kardiovaskulinė sistema tiriama jam miegant. Šie tyrimai atliekami be videokameros, o tik naktį dirbančiais trimis kompiuteriais, kurie fiksuoja 10 parametrų. Kai ligonis juda, kiekvienas jo kūno judesys fiksuojamas. Akių judesiai taip pat fiksuojami jutikliais. Nors jautresniems ligoniams ir sunkiau išsimiegoti naktį, tačiau atvykus ir išvykstant šį tyrimą stengiamasi atlikti.
Tuo pačiu vertinami EKG pokyčiai, širdies ritmo ir autonominio reguliavimo ypatumai pagal spektrinę analizę, smūginio ir minutinio kraujo tūrių pokyčiai, nustatomas ryšys su širdies veiklos sutrikimais. Taip pat įvertinamas kardiovaskulinės sistemos funkcijos atsigavimas po nakties miego.

Knarkiantiems derėtų išsitirti
Visa, kas minėta, ypač svarbu nustatyti tiems, kurie knarkia miegodami ir kuriems nakties miego metu trinka kvėpavimas, taip pat sergantiems obstrukcine, centrine ar mišria apnėja – kai ligonis nekvėpuoja ilgiau kaip 10 sekundžių, – ar hipopnėja, kai ligonis kvėpuodamas mažiau įkvėpia oro ir organizmas gauna mažiau deguonies.
Pasak prof. G. Varonecko, jo praktikoje būta ligonio, kuris per aštuonias miego valandas dvi valandas nekvėpuodavo. Tuomet jį kamuodavo dažni širdies perplakimai. Siekiant ištirti širdies  ritmo sutrikimų miegant priežastis ir pritaikyti tinkamą gydymą, pacientui buvo uždedama pastovaus oro spaudimo kaukė. Vos tik ligonis nustoja kvėpuoti, automatiškai įsijungia aparatas, per kaukę įpūsdamas jam orą. Taip tiekiamas deguonis priversdavo pacientą kvėpuoti ir organizmas gaudavo užtektinai deguonies. Tuomet širdies veiklos sutrikimai visai pranyko, nevartojant jokių medikamentų.
Miego – kartu ir kvėpavimo – sutrikimų tyrimai parodė, kad kai kuriems ligoniams miegant buvęs prieširdžių virpėjimas gali savaime praeiti.

Miegas gali sutrikti ne tik dėl sutrikusio kvėpavimo
Europos miego tyrėjų draugijos narys, Miego medicinos centro vadovas gydytojas Andrius Alonderis yra pasakojęs, jog atliekant miego tyrimus ant žmogaus kūno dedami elektrodai, kuriais registruojami kvėpavimo judesiai, kūno padėtis, smegenų veikla, akių judėjimas, širdies veikla, kraujo prisotinimas deguonimi – pagrindiniai parametrai, nusakantys miego procesą. Šie tyrimai nėra kompensuojami iš Ligonių kasų, tad pacientui nakčiai kainuoja virš 300 litų.
„Žmogus, norintis ištirti savo miegą, atvyksta iš vakaro, apsipranta palatoje, o einant ilsėtis prijungiamas prie įrangos, kuri padeda įvertinti miego sutrikimus“, – pasakojo gydytojas.
Paklaustas, kuriems žmonėms būtina atlikti miego tyrimus, A. Alonderis taip pat akcentavo, jog knarkiantieji turėtų tai padaryti: „Turintiems kvėpavimo sutrikimų miego metu, knarkiantiems (miego apnėja), pablogėja tiek širdies kraujagyslių, tiek galvos smegenų būklė. Be to, nemiga sukelia psichoemocinių sutrikimų, depresiją, nerimą“.
Klinikoje patiriantiems kvėpavimo sutrikimų miego metu taikomas specialus gydymas nuolatinio slėgio palaikymo kvėpavimo takuose aparatu. Kiti ligoniai, kurių nemiga susijusi su nerimu, depresija, siunčiami pas psichiatrus.