Prof. dr. Jolanta Zabarskaitė: „Mokydamiesi užsienio kalbos neturime bijoti klysti“

Tie, kas yra mokęsi užsienio kalbos, dažnai mini, kad buvo nuobodu, sunku, per daug „negyva“, ir galiausiai savo patirtį užbaigia fraze: „Neturiu kalboms talento“. Šį mitą paneigia profesorė Jolanta Zabarskaitė, kuri teigia, kad užsienio kalbos reikėtų mokytis visai kitaip.  Profesorė kartu su komanda parengė kognityvinės kalbos metodika paremtą lietuvių kalbos mokymosi medžiagą užsieniečiams. Ją jau išbando Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU), organizuojantis lietuvių kalbos kursus nuo Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą pasitraukusiems ukrainiečiams. Apie tai, kuo ypatingas kognityvinis kalbos mokymosi metodas, kalbamės su profesore.

– Kodėl mokytis užsienio kalbos dažnai taip sunku?

– Pagrindinė problema, kodėl užsienio kalbos mokymasis neteikia malonumo – asmeninio santykio su nauja kalba trūkumas. Dažnai naujos kalbos mokomės neatsakę į klausimą, kokiu tikslu tai darome. Tradiciškai užsienio kalbos mokomasi nuo gramatikos ir taisyklių. Nesakau, kad mokantis naujos kalbos, gramatika nereikalinga, svarbu, kokiame etape jos mokomasi. Mokymas per gramatiką kelia riziką, kad besimokantysis pirmiausia galvos apie taisyklių taikymą ir klaidų vengimą, o ne apie minties išreiškimą. Tokiu atveju kalbos vartojimas tampa ribotas, naudojamos šabloninės „plokščios“ frazės. Kognityvinėje kalbos mokymosi metodikoje klaidos yra natūrali mokymosi proceso dalis, kurių nereikia bijoti. Svarbu sukaupti kuo daugiau žodžių, išmokti juos jungti ir aktyviai naudoti. 

– Kuo ypatingas kognityvinis kalbos mokymosi metodas?

– Mokantis naują kalbą pagal kognityvinį kalbos metodą, labai svarbi vidinė motyvacija ir įsivardijimas, ko norime išmokti ir kodėl. Metodas remiasi kognityvine psichologija ir kognityvinės kalbotyros procesų, kaip smegenyse veikia kalba, tyrimais. Jo tikslas – efektyvus informacijos įsisavinimas, apdorojimas ir išlaikymas smegenyse. Beje, kognityvinis kalbos mokymosi metodas „nusižiūrėtas“ iš kai kurių generatyvinio dirbtinio intelekto kūrimo patirčių. Turime suprasti, kaip smegenys mąsto ir prisimena informaciją. Informaciją (naują kalbą) turėtume pateikti naudodamiesi efektyviomis priemonėmis: vizualizacijomis, per semantinių ir žinių ryšių suvokimą ir kt. Tai leistų geriau suprasti ir greičiau prisiminti naujus kalbos elementus. Čia svarbus ir žaidybiškumo elementas – mums turi būti įdomu – taip stimuliuojame smegenis. Metodas taip pat pabrėžia mokymąsi kontekste – kalbos mokomasi per realias situacijas – tai padeda geriau suprasti, kad kalba reikalinga realiame gyvenime. 

Mano minėtas kognityvinio mokymosi metodo pavyzdys, dirbtinis intelektas, nesimoko taisyklių ir nežino gramatikos. Generatyvinis DI tiesiog suvartoja didelius kalbos kiekius ir per juos atpažįsta kalbos struktūrą. Tai reiškia, kad jis pats klasifikuoja pasaulio ryšius, nesinaudodamas „nuleistomis“ klasifikacijomis. Taip kalbos mokosi ir maži vaikai, kurie naujoje kalbinėje aplinkoje intuityviai „įjungia“ kognityvinį mokymosi metodą ir prakalba greitai, nes jiems kalbos reikia kaip bendravimo priemonės. Vėliau, kai vaikai sukaupia pakankamą žodžių bazę, verta pradėti juos mokyti tam tikros tvarkos – gramatikos. 

– Kokia turėtų būti užsienio kalbos mokymų pradžia?

– Mokymų pradžia turėtų būti džiaugsminga. Reikėtų atsipalaiduoti – tai naudinga mūsų smegenims. Puiku, jei kartu galime suvalgyti pyrago, pasišnekučiuoti. Svarbu išsiaiškinti, kodėl mums reikia naujos kalbos ir kur ją naudosime. Vėliau, žinoma, smegenys turi imtis rimto darbo, nes jos tingios ir linkusios išsisukti, bet kognityvinė metodika tam ir skirta – padėti efektyviai mokytis.

– Kaip kilo idėja pradėti kurti kognityvinio kalbos mokymo metodiką?

– Man visada buvo įdomi kalba. Nuo 2013 metų KSU dirbu su Integruotos komunikacijos programos studentais, tad per tą laiką turėjau daug galimybių išbandyti įvairias kalbos mokymo metodikas. Visą laiką ieškojau geriausių darbo su studentais metodų, kurie leistų jiems efektyviai vartoti kalbą.

Idėja parengti kognityvinę mokymo metodiką subrendo karantino metu. Rašiau knygą apie kognityvinę semantiką ir gavau kvietimą padėti Vašingtone (JAV) veikiančiai lituanistinei mokyklai. Pradėjau dirbti su paauglėmis, kurių motyvacija mokytis lietuvių kalbos buvo gana žema, tačiau pakeitus mokymosi metodiką, rezultatai ženkliai pagerėjo. Netrukus atsirado ir kitų projektų, kurie leido toliau tobulinti kognityvinio mokymosi metodiką. Per šį laikotarpį sukaupiau daug patirties, kaip nereikia mokyti užsienio kalbos.

Dirbu ne viena –  mano mokytojas, prof. habil. dr. Sergejus Temčinas, yra pasaulinio pripažinimo sulaukęs kalbininkas, padėjęs daugybei žmonių išmokti užsienio kalbų. Su juo dirbame komandoje. Ukrainiečiams, kurie mokosi KSU lietuvių kalbos kursuose, tikrai pasisekė. Mokymai kitokie – stengiamės ne tik išbandyti naują metodiką, bet ir kuo greičiau „prakalbinti“ kursų dalyvius.

– Ar ši kalbos mokymosi metodika adaptyvi  ir ar ji bus prieinama ir kitoms institucijoms?

– Kognityvinė kalbos dėstymo metodika visiškai adaptyvi, tai kalbos dėstymo principas. Naujos lietuvių kalbos mokymo medžiagos pagal kognityvinę mokymosi metodiką parengimas yra KSU įgyvendinamo projekto, finansuojamo2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšomis, dalis. Esame parengę A1, A2, B1, B2 kalbos lygių kursų medžiagą. Taip pat bus parengtas metodikos aprašas. Tikiu, kad tai taps inspiracija mokytojams, dėstytojams į užsienio kalbos mokymą pažiūrėti kūrybiškai. Supratę pagrindinius kognityvinės kalbos mokymo principus, galime patys juos nesunkiai taikyti. 

Užsienio kalbos pamokas galime praturtinti kognityviais metodais, tokiais kaip „Asmeninio tobulėjimo žodynas“, „Kalbinis dvynys“ ir kitomis įdomiomis bei efektyviomis veiklomis. 

– DI jau siūlo užsienio kalbos vertėjus, kurie gali sinchronu versti mūsų kalbą bendraujant. DI galimybės tik didės. Ar šiandien vis dar verta mokytis naujų užsienio kalbų?

– Naujų kalbų mokytis tikrai verta, nepaisant DI siūlomų susikalbėjimo, vertimų galimybių. Kabos mokymasis stimuliuoja smegenis, atveria naujas kultūras. To atlikti DI negali, jis yra tik priemonė, padedanti susikalbėti, suprasti kitus darbinėje aplinkoje, keliaujant. Gilus, tęstinis kalbos mokymasis – įdomi veikla, kuri gali būti ne mažiau įtraukianti nei geras romanas ar serialas. Mokėdamas užsienio kalbą, žmogus atranda naują pasaulį ir kultūrą. Tik gerai įvaldę kalbą, galime iš tikrųjų pažinti kitus gyvenimo būdus. Atsivėrus naujai kultūrai, atsiveria ir naujos patirtys. Tai turtas, kurį galime įgyti tik per darbą, tačiau rezultatas tikrai vertas pastangų. 

Lietuvių kalbos kursai Kazimiero Simonavičiaus universitete vykdomi pagal projektą: „Lietuvių kalbos mokymai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasitraukusiems Ukrainos pabėgėliams“.

Projektas finansuojamas 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšomis.