Lietuviškos kalbos galia

Pradžiuginti žmones, net ir šiais sudėtingais laikais, būna lengva, ypač, kai atrandamas būdas, kaip tai padaryti. Būtent su tokia misija ir nuvyko V.Jurgučio pagrindinės mokyklos teatro studijos jaunieji aktoriai į Karaliaučiaus kraštą, nudžiugindami ten gyvenančius ir pasiilgusius lietuviškos kalbos žmones. Optimizmą skleidžiantys vaikai nestokojo gerų emocijų, atvėrė savo širdis naujoms draugystėms, o svarbiausia – įvertino savo gimtosios kalbos galią.

Vieni kitiems

Lapkričio 14-15 dienomis Karaliaučiaus srityje svečiavęsi Dramos sambūrio „M“ – 3-oji karta aktoriai parsivežė daug malonių įspūdžių, kuriuos dar ilgai nešiosis atmintyje ir širdyse. Gavę pakankamą gerumo „dozę“ ir tokią pačią atvežę jų laukusiems gyventojams, vyriausiosios teatro mokytojos Almos Pronckūnienės mokiniai šio krašto lietuviams pristatė programą, skirtą Lietuvai bei patys susipažino su lietuvių kultūriniu paveldu Karaliaučiaus srityje. Pamatę, kokią įtaką gali padaryti lietuviškos dainos ir eilėraščiai, jaunieji aktoriai kitaip pažvelgė į jiems savaime suprantamą dalyką – kalbą.

Brangios dovanos

„Patekome lyg į kitą pasaulį“, - tvirtino visi dalyviai, prisimindami šio krašto architektūrinius paminklus, didžiausią įspūdį vaikams palikusį bunkerį. Nesitikėję parsivežti tokių gilių prisiminimų, moksleiviai iki šiol išgyvena kiekvieną malonią akimirką ir mielai jomis dalinasi. Kruopščiai rinkę lietuviškąsias knygas, kurias vežė įvairaus amžiaus vaikams, atrado būdą ten taip branginamą žodį palikti net jiems ir išvykus.

Kalbos sukelta nostalgija

Atitrūkę nuo lietuviškos aplinkos Karaliaučiuje gyvenantys lietuviai stengiasi savo vaikus ir anūkus išmokyti jiems tokios brangios kalbos, kad neišnyktų ir nuolat ausį „glostytų“ pažįstamos kalbos garsai. „Išgirdusi lietuvių kalbą viena moteris net apsiverkė“, - prisiminimais pasidalijo veiklieji aktoriai. O sunkiai, tačiau didžiulėmis pastangomis tarti lietuviški žodžiai nepaliko nei vieno abejingo dalyvavusio kraštiečio. „Viena mergaitė, vos dviejų metų, taip gražiai deklamavo „Du gaidelius“, net širdį suspaudė“, - pasakojo aktyvusis moksleivis Antanas Mikalauskas. Atvykusius svečius pasveikino ir Liudviko Rėzos lietuvių kultūros draugijos sekmadieninės mokyklos mokinukai, kurių vadovė Laima Meščeriakova.

Sugrąžino kalbą

Nuolatinių nuotykių ieškotojai nepaliauja džiuginti savo buvimu ir veiklumu itin jautrių širdžių. „Įteigiau vaikams, kad nepamirštų, kokią svarbią misiją jie atlieka“, - kalbėjo A.Pronckūnienė. Tačiau nuvykus šiems nieko priminti nebereikėjo, vaikai suprato, kad jie atvežė didžiausią dovaną, kokią tik gali gauti žmogus – sugrąžino, nors ir trumpam, mylimą kalbą. Apgailestaudami, kad viešnagė buvo trumpa, visgi pasistengė iš jos pasisemti kuo daugiau įspūdžių. Palikę prisiminimą apie savo apsilankymą, užrašę nuoširdžius linkėjimus, netrukus tikisi sulaukti svečių ir Lietuvoje. Užmezgę nuoširdžią draugystę vaikai rado bendrą kalbą ir suprato, kaip stipriai veikia gimtinėje likusios „šaknys“.

Sausio mėnesį ketindami pristatyti filmą apie Karaliaučiaus krašto lietuvius, vaikai planuoja susitikti ir su naujai atrastais draugais. Įsimintiniausias viešnagės akimirkas užfiksavę palangiškiai pridės dar vieną filmą prie savo gausios kolekcijos.

Pajutę malonų pasitenkinimą dėl patirtų nuotykių, moksleiviai nesigaili nei vienos praleistos akimirkos. Pakeliavę po jiems nepažįstamą aplinką, grįžo kupini naujų žinių ir užaugę dėl atliktų gerų darbų.