Po „Islamo valstybės“ teroristų grasinimų sustiprintas ir Palangos renginių saugumas

Teroristinės „Islamo valstybės“ pareiškimas praėjusią savaitę, kad jos priešų sąraše yra ir Lietuva, ne vieną gerokai išgąsdino, nors valstybės Saugumo departamentas ramina, kad jokių ženklų, kad islamistai planuotų kokius nors teroro aktus Lietuvoje, nėra. Vis tik kalbintos Palangos tarnybos pripažįsta, kad, atsiradus pavojui, būtų tinkamai atsiliepta. Dar daugiau: kurorte yra net dešimt kolektyvinės apsaugos statinių, kitaip tariant slėptuvių, į kurias palangiškiai būtų nukreipiami Palangai gresiant pavojui ar įvykus itin didelei nelaimei.

Papildomų saugumo nurodymų nesulaukta
Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Alvydas Katkauskas tikina, jog kylančios grėsmės dėl „Islamo valstybės“ grasinimų ir pastarųjų įvykių miestas nesulaukė ir panikuoti nederėtų, nes pagrįsto pavojaus nėra: „Dirbame įprasta tvarka ir papildomų pajėgų netelkiame“.
A. Katkauskas ramino miesto gyventojus, jog masinių renginių metu bet kokiu atveju visada saugumas ir taip būna padidintas, ir tam skiriamas didelis dėmesys. Kokių nors papildomų nurodymų dėl sustiprinto saugumo artėjančių renginių – Kalėdų eglės įžiebimo, Koncertų salės atidarymo – komisariatas dar nėra sulaukęs, tačiau A. Katkauskas tikina, jog jei tokių ir bus, į tai tikrai nebus žvelgiama pro pirštus ir įspėjimai dėl papildomo saugumo siūlomo sustiprinimo nebus ignoruojami.

Palangos priešgaisrinė tarnyba – budėjimo režime
Kaip teigė „Palangos tiltui“ Palangos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Vidmantas Jarulis, ugniagesių ir gelbėtojų komanda galimiems pavojams ruošiasi stipriau nei įprastai. „Darbuotojams sustabdytos atostogos, taip pat atšauktos suplanuotas darbuotojų išleidimas atostogų. Visa rezervinė technika, kurią turime, tinkamai paruošta ir pastatyta į darbinę rikiuotę. Sukomplektuotos šimtaprocentinės budėjimo pamainos“, – sakė viršininkas.
Visi darbuotojai, V. Jarulio teigimu, įspėti, kad jei kils bent menkiausia grėsmė ir reikės papildomų pajėgų, bus iškviesti iš namų ir tuo metu poilsiaujantys: „Dirbame sustiprintu budėjimo režimu“.
Anot jo, PGT aktyviau nei įprastai bendradarbiauja su policija, pasienio pareigūnais. Kol kas, PGT duomenimis, jokių išskirtinių incidentų neužfiksuota, tad dirbama įprasta tvarka.

Numatytos slėptuvės grėsmių atveju
Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyr. specialistė Aistė Kairytė, atsakinga už civilinės saugos organizavimą, ragina gyventojus nepasiduoti teroristų skleidžiamam psichologiniam spaudimui ir tvirtina, jog daroma viskas, kad gyventojai jaustųsi saugūs ir būtų apsaugoti nuo visų nelaimių, ne tik šiuo metu eskaluojamomis teroristinių išpuolių temomis.
„Bendra parengtis šiuo metu dėl pastarųjų teroristinių įvykių sustiprinta nėra, tačiau yra numatyti kolektyvinės saugos statiniai, kuriuose kilus bet kokiai grėsmei būtų galima slėptis“, – patikino A. Kairytė. Kaip pasakojo gyventojų saugumu besirūpinanti specialistė, slėptuvės priklauso nuo įvykio ir nuo rizikos galimybės: „Jei, tarkim, kas nors nutiktų Būtingės naftos terminalui – užsidegtų, kiltų grėsmė ne tik ten dirbantiems, bet ir aplink gyvenantiems, gyventojai būtų iš ten evakuojami į artimiausias numatytas saugumo vietas. Pačiame Palangos mieste nutikus grėsmingam įvykiui, gyventojai būtų taip pat saugiai evakuojami į artimiausius kolektyvinės apsaugos statinius“.
Kaip ir kiekviename mieste, Palangoje įdiegta ir gyventojų perspėjimo sistema, kuri aktyvuojama išskirtiniais atvejais: Palangos mieste 4 yra centralizuotos ir 2 Būtingės terminalo sirenos, kuriomis gyventojai perspėjami apie ekstremalias situacijas.
Savivaldybė gyventojus turi galimybę perspėti ir trumposiomis SMS žinutėmis.

Gyventojų evakavimas
Paklausus, ką gyventojams privalu žinoti nelaimės atveju, specialistė paaiškino, kad visos slėptuvės priklauso nuo įvykio ir rizikos grėsmės. Galimiems pavojams ir ekstremalioms situacijoms priskiriama: uraganai, gaisrai, naftos produktų išsiliejimas, pavojingas radinys, pavojingos užkrečiamos ligos, pramoninės avarijos pavojinguose rajonuose ir pan.
Civilinės saugos specialistė detaliai informavo, kaip vyksta evakuacijos procesas nelaimės atveju, kuomet dėl gresiančios ar susidariusios ekstremalios situacijos įvykio tam tikrose teritorijose pavojinga gyventi ir dirbti: „Šiais metais Palangos miesto savivaldybė išleido lankstinuką „Palangos miesto savivaldybės kolektyvinės apsaugos statiniai (KAS)“, kuriame nurodytas žemėlapis su 10 kolektyvinės apsaugos statinių sąrašu. Visi sąraše esantys statiniai sužymėti specialiuoju ženklu – mėlynas trikampis oranžinio fono kvadrate, apibrėžtas mėlynos spalvos rėmeliu“.
Į minėtuosius KAS įtraukti viešosios paskirties statiniai, kuriuose būtų užtikrinamas vanduo, šiluma, elektra, maistas ir kitos išgyvenimui būtinos reikmės.
Specialistė įspėja, kad gyventojai, gavę pranešimą apie iškilusią grėsmę, neturintys saugios vietos pasislėpti, turėtų eiti į artimiausius nuo jų namų ar buvimo vietos kolektyvinės apsaugos statinius: „Tai visos miesto mokyklos, sporto centras, kultūros centrai. Patariama neimti daug daiktų – asmens dokumentus ir reikalingus vaistus. Jei yra mažamečių vaikų – maisto jiems“.

Už gyventojų saugumą atsakinga ne tik miesto savivaldybė
A. Kairytės duomenimis, dėl susidariusios ekstremalios situacijos evakuoti gyventojus, sprendimą savivaldybės viduje priima administracijos direktorius, o vėliau procesą perima būtent tokiems atvejams suformuota Gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija. Gyventojų evakavimą nelaimės atveju užtikrintų ir jų pervežimas. Tokiems atvejams yra sudarytos sutartys su UAB „Vlasava“. Kad būtų pasirūpinta tinkamomis evakuotų žmonių gyvenimo sąlygomis, sudarytos sutartys ir su UAB „Palangos komunalinis ūkis“, UAB „Palangos vandenys“. Taip pat siekiant užtikrinti gyventojų informacijos teikimą, sudaryta sutartis su VšĮ „Advilio reklamos miestas“. Būtų bendradarbiaujama ir su kaimyninėmis savivaldybėmis dėl tarpusavio pagalbos.

Saugumas masinių renginių metu
Anot jos, visų renginių, numatytų iki gruodžio 1 dienos, saugumas yra sustiprintas valstybiniu lygmeniu visoje Lietuvoje. „Mes teikiame numatytų renginių sąrašą Klaipėdos tarnyboms, o pastarieji informuoja visas kitas tarnybas, ar reikalingas sustiprintas režimas ar ne“, – apie komunikavimą saugumo klausimais pasakojo specialistė.
Neatmetama galimybė, kad po gruodžio 1 dienos, kuomet Palangoje vyks didesni renginiai, saugumo pajėgos taip pat bus stiprinamos. „Aktyviai bendraujame su kitomis gelbėjimo ir saugumo tarnybomis, keičiamės visa turima informacija, kad kaip įmanoma efektyviau būtų užtikrintas gyventojų saugumas“, – dėstė A. Kairytė.

Ekstremali padėtis medikams – kasdienybė
VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės (KJL) Palangos departamento vadovas Remigijus Kirstukas, praėjusią savaitę išklausęs privalomą ir kasmet medikams organizuojamą civilinės saugos seminarą, teigia, jog miesto ligoninė maža, tad ir pasirengusi nedidelėms nelaimėms: „Jei tai būtų elementari situacija, ligoninė tikrai pasiruošusi – yra kasmet ar prireikus ir dažniau koreguojami pagrindiniai saugos planai, kuriuose nurodyta, kas už ką atsakingas, kaip privalo vykti skubios pagalbos suteikimas, bendrasis ligonių išrašymas ir kiek gydymo įstaiga gali priimti naujų, ekstrinės situacijos ir pan. Tokiose situacijose mes mobilizuojamės ir nedidelį srautą galime priimti“.
Kitokia situacija būtų įvykus didelei nelaimei, pavyzdžiui, anot R. Kirstuko, nukritus lėktuvui Palangos oro uoste su 200 keleivių. Tuomet prie bendrų pajėgų prisijungtų Klaipėda: „Kadangi esame bendroje erdvėje, greitoji medicininė pagalba visu pajėgumu tokiu atveju plūstų į Palangą ir teiktų skubią pagalbą: ligoniai su lengvesniais sužeidimais būtų prižiūrimi vietoje, sunkesni pervežami į kitas gydymo įstaigas“.
Mintis apie tokias galimas nelaimes ligoninės vadovas veja į šalį ir primena, jog medikai visada pasirengę ekstremalioms situacijoms ir su rizika jiems tenka susidurti kone kasdien.

Ugdymo įstaigos pasirengusios
Mokykla, kaip ugdymo įstaiga, mokinius supažindina su civiline žmogaus sauga ir kaip elgtis nelaimės atveju jau nuo pradinių klasių. Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorė Laimutė Benetienė teigia, kad mokyklose iškabinti evakuacijos planai tikrai nėra dėl grožio: „Mokiniams per pamokas, klasių valandėlių metu aiškinama, kaip planus perskaityti ir kaip elgtis, kokių priemonių imtis nutikus nelaimei“. Mokyklos sporto salė numatyta kaip viena iš evakuacinių patalpų, kurioje mokiniai galėtų jaustis saugiau. O sustiprinto saugumo kol kas mokyklose dar nėra tekę imtis.
Palangos lopšelio-darželio „Nykštukas“ vadovė Biruta Mazrimienė mano, jog pastarieji teroro aktų įvykiai, anot jos, pernelyg Lietuvoje išpūstas reikalas: „Prieš porą savaičių turėjome tėvų susirinkimą – nė vienas tėvelis neišsakė nuomonės, jog reikėtų kaip nors papildomai stiprinti saugumą. Asmeniškai aš pati jaučiuosi labai saugiai, manau, kad įstaigos vaikai – taip pat. Palangoje vaikštančių musulmonų, uždengtais veidais ar apsimetėlių nematau, tad įsitikinusi, jog ir baimintis nėra dėl ko“.
Darželio vadovė mananti, kad šeimoje tėveliai su savo vaikais turėtų kalbėtis apie pastaruosius įvykius Europoje, tačiau reikėtų apie juos kalbėtis neprarandant sveiko ir kritiško proto: „Kartais vaikai taip prigąsdinami, jog bijo net į gatvę išeiti. Tad reikėtų tokiomis temomis kalbėti labai atsargiai“.
Lopšelis-darželis „Nykštukas“ yra turėjęs net evakuacines pratybas, kurių metu buvo aiškinamasi kaip elgtis realioje situacijoje, buvo įjungiamos garsinės sirenos. Vaikų darželių auklėtojos, anot B. Mazrimienės, yra supažindintos su bendra saugos tvarka ir reikalavimais, numatyta, kaip reikėtų elgtis, tarkim, gaisro atveju: „Koridoriuose yra iškabinti planai, pro kur kuri grupė turėtų išeiti, visur kabo nukreipiamieji ženklai“. Papildomų mokymų ar pratybų tokio tipo ugdymo įstaigoje, kurioje ugdomi mažamečiai, reikia imtis, kaip teigia įstaigos vadovė, labai atsargiai. Mažamečiai informaciją priima labai jautriai ir asmeniškai, juos labai lengva išgąsdinti, tad reikia elgtis ypač atsargiai, kad vaikai nebūtų nepagrįstai įbauginti.