Pirmąjį teismą prapylusi Palanga liko teisi visuomenės akyse

Visoje Lietuvoje išgarsintame kare dėl paplūdimių tualetų – pirmasis savivaldybės mūšis pralaimėtas. Palangos valdžios skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos administracinis teismas nusprendė, kad šią vasarą paplūdimiuose konteinerinius tualetus savivaldybė pastatė neteisėtai.
Teismas tokius tualetus įvardino statiniais ir savivaldybės gelžbetoniniu turėjęs būti argumentas, kad konteineriai negali būti statiniais, nes juos galima atvežti ir išvežti, nesuveikė.
Anot teismo, nors ir gamykloje surinkti konteineriniai tualetai paplūdimiuose negalėtų veikti pagal savo paskirtį, jei jie nebūtų prijungti prie stacionarios vandentiekio ir nuotekų linijų. Atvežus į vietą prie konteinerių pritvirtinamos metalinės konstrukcijos, kurios dengiamos ažūrine mediena. Prie įėjimų į pačius tualetus montuojami mediniai takai.
Visa tai jau kvepia statybiniais darbais, kurie yra vienas iš statinio požymių. Juolab, kad išvežant tualetus iš paplūdimio pajungtas komunikacijas reikia išmontuoti, o papildomas konstrukcijas – nuardyti. Kitaip tariant, be vietoje atliekamų papildomų montavimo darbų konteinerinio tualeto pakėlęs neišveši.
Be to, kad ir pasenusiame Aplinkos ministerijos patvirtintame Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos planetokie tualetai nenumatyti. Nėra jų net ir Palangos savivaldybės priimtame miesto centrinės dalies detaliajame plane, kurį koreguoti galėjo pati kurorto taryba.
Kaip ten bebūtų, teisme pasverti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos argumentai buvo sunkesni. Galima ginčytis iki pažaliavimo, kad į paplūdimį atvežamas konteineris yra kilnojamas daiktas, nes jis nėra surenkamas vietoje. Kad tokie, prie komunikacijų prijungti konteineriniai tualetai stovi Neringoje, o gyvenamaisiais konteineriais yra nusėtos statybvietės pačiame Vilniaus centre.
Teisme, kur vertinami tik teisiniai argumentai, tokie pasiaiškinimai neveikia. Tai labiau panašu į mokykloje dvejetą gavusio vaiko pasiteisinimą mamai, kad blogais pažymiais buvo įvertinta ir visa jo klasė.
Tačiau skųsti teismui statybos inspekcijos privalomą nurodymą iki sausio pradžios nugriauti tualetus savivaldybei buvo neišvengiama. Nepaisant to, kad konteineriniai tualetai dar rugsėjį iš paplūdimių išvežti.
Nors, gali pasirodyti, kad tolesnis teisinis ginčas jau yra beprasmis, skųsti reikia ir pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą. Tam, kad šiuos tualetus į paplūdimius būtų galima atvežti ir kitą vasarą. Kol Palangos savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ginčas nebus galutinai išspręstas Vyriausiajame administraciniame teisme, dėl tųpačių priežasčių tualetų nebus galima iš naujo reikalauti nukelti.
Žinant didžiulį apeliacinės teismo instancijos užimtumą, savivaldybės skundas gali būti nagrinėjamas tik kitą rudenį. Iki to laiko Aplinkos ministerija turėtų spėti parengti ir Paplūdimių rekreacijos plano korektūras, kurios poilsiautojų patogumui pliažuose numatytų šiuolaikiškas higienos sąlygas.
Kita vertus, dar neaišku kaip Vyriausiajame administraciniame teisme gali pasibaigti ginčas dėl šiandien vis labiau populiarėjančių įvairios paskirties konteinerių. Jei prijungus prie elektros, stacionaraus vandentiekio, nuotekų, juos iš tiesų galima vadinti nesudėtingais statiniais, kuriems reikalingas statybos leidimas, statybos sektoriuje gali kilti šioks toks chaosas.
Tokiu atveju išeitų, kad statybvietėje statomi laikini gyvenamieji nameliai turėtų būti numatyti sklypo detaliuose planuose. Jie papildomai išnaudotų statiniui skirtą užstatymo plotą. Statinį reiktų registruoti Nekilnojamojo turto registre, jis komisijos turėtų būti pripažintas tinkamu naudoti.
Norint tokį statiniu virtusį konteinerinį tualetą vasarai pastatyti paplūdimyje, jam reiktų skirti žemės sklypą, suteikti adresą, prieš kiekvieną vasarą gauti Vyriausybės pritarimą. Pakvimpa dideliu absurdu, lyg jo mūsų šalyje dar trūktų.
Aišku, jei Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija iš tiesų vadovautųsi sveiku protu, o ne užgautomis ambicijomis ir dažnai senstelėjusio bei paskui gyvenimo pokyčius vis nespėjančio įstatymo raide, tualetų atveju savivaldybei galėjo duoti protingą terminą susitvarkyti teisės aktus, kad visų kurorto svečių sveikinama naujovė neprieštarautų teisiniams formalumams.
Ir valstybės institucija su savo kad ir pagrįstomis pretenzijomis nebūtų apsijuokusi visuomenės akyse. Nepaisant to, kad iš pirmosios instancijos teismo posėdžio ir išėjo iškelta galva.
Aišku, tegul ir paskubomis bei neparuoštą, bet žmonių pritarimo sulaukusią naujovę inspekcijai apskundę „budrūs“ piliečiai šauks, kad prieš įstatymą yra visi lygūs ir savivaldybei jo privalu laikytis lygiai taip pat, kaip ir gyvenamąjį namą statančiam bet kuriam piliečiui. Biurokratinę tvarką pažeidusiam privačiam statytojui ar komercinį objektą nelabai teisėtai pradėjusiai įmonei juk neduodama laiko, kol bus pataisyti teisės aktai.
Tačiau šalia juridinės reikalo pusės yra ir moralinis aspektas. Viena yra privatus interesas su pažeidimais statant gyvenamąjį namą ar greitesnė verslo įmonės ekonominė nauda be reikiamų leidimų pradėjus komercinio objekto statybą, ir visai kas kita, kai formalių reikalavimų nepaisoma darant kažką naudingo visai visuomenei. Kokiu nors pasipelnymu iš nemokamų tualetų Palangos savivaldybės niekas negalėtų apkaltinti, o patogumas poilsiautojams – neabejotinas.
Kita vertus, taisyti būtina bet kurį statytoją smaugiantį pasenusį, nelogišką ir formalųįstatymo reikalavimą. Tai ir turėtų daryti mūsų išrinkti Seimo nariai, kurie tuos įstatymus priiminėja.