Teismas: Palanga teisi, neįsileidusi olandų atrakcionų į J.Basanavičiaus gatvę

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012-09-27
Peržiūrėta
2851
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kurorto Savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai atsisakė derinti atrakcionų parko projektą adresu J.Basanavičiaus g. 43.
Kurorto Savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai atsisakė derinti atrakcionų parko projektą adresu J.Basanavičiaus g. 43.

Palanga turi proga pasidžiaugti: rugsėjo 24-ąją Klaipėdos apygardos administracinis teismas paskelbė sprendimą, kuriuo konstatavo, jog kurorto Savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai atsisakė derinti atrakcionų parko projektą adresu J.Basanavičiaus g. 43. Atrakcionų parką čia norėjo įkurdinti liūdnai pagarsėjusi bendrovė „Leander LTU“.

Kaltino diskriminacija
Priminsime, jog UAB „Leander LTU“ prašė teismą panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 gegužės15 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta derinti atrakcionų parko projektą, ir įpareigoti Savivaldybę išduoti leidimą teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais žemės sklype J. Basanavičiaus g. 43, Palangoje.
„Leander LTU“ nurodė, kad nuomos sutarties pagrindu valdo Kauno kunigų seminarijai nuosavybės teise priklausantį minėtąjį žemės sklypą ir kad Palangos miesto savivaldybės administracijai 2012 m. balandžio 26-ąją pateikė prašymą išduoti leidimą teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais žemės sklype su parengtu projektu bei kitais būtinais dokumentais, tačiau Savivaldybė atsisakė leidimą išduoti. Skundas grįstas tuo, jog Palangos miesto savivaldybės taryba nepatvirtino tvarkos, pagal kurią išduodami leidimai teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais, todėl neaiškūs kriterijai ir teisės aktai, kurių pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas.
Bendrovė teigė, jog leidimai žemės sklype vykdyti atrakcionų veiklą buvo išduodami nuo 2004-ųjų iki 2010 metų, todėl ji turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį leidimą gauti ir 2012 m. Taip pat teigta, kad Savivaldybės argumentas, jog esanti žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinė teritorija, nesuteikia teisės vykdyti komercinės veiklos, yra nepagrįstas, mat tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma, siekiant reglamentuoti statybos žemės sklypuose galimybes. Akcentuota, kad atrakcionų, kaip linksmintis jais pramogaujant skirtų įrenginių veikla, pagal savo pobūdį priskirtina rekreacinei veiklai, nežiūrint į tai, ar iš tos veiklos gaunama pajamų, ar ne. Pabrėžta, jog Palangos miesto savivaldybės taryba 2011-ųjų birželį nustatė atrakcionų įrengimo vietas Palangos viešosiose vietose, kurių žemės sklypai taip pat nėra komercinės paskirties, todėl skirtingas teisės aktų taikymas esąs diskriminacinis.

Savivaldybė tikino esanti teisi
Atsakydama į skundą Palangos miesto savivaldybės administracija nurodė, jog skundas nepagrįstas ir prašė teismo jo netenkinti. Motyvai: leidimų teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais išdavimo tvarką reglamentuoja Prekybos viešosiose vietose taisyklės, kurorto Tarybos patvirtintos šių metų kovą, kuriose leidimų teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais išdavimo tvarka išsamiai detalizuota. Nurodė, kad žemės sklype statyti atrakcionų negalima ir dėl to, kad žemės sklypas yra nekilnojamosios kultūros vertybės Palangos miesto istorinės dalies teritorijoje, todėl vykdant atrakcionų veiklą būtų pažeistas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Nurodė, kad kituose žemės sklypuose, kuriuos bendrovė skunde įvardina kaip pažeidimų pavyzdžius, atrakcionų veikla nėra vykdoma, o dėl kitų subjektų vykdomos atrakcionų veiklos uždraudimo ginčai nagrinėjami teismuose.
Taip pat Savivaldybės administracija pabrėžė, kad skundžiamo sprendimo priedas yra Nacionalinės žemės tarnybos 2011-ųjų liepos 8 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad žemė naudojama ne pagal nustatytą žemės naudojimo būdą.
Teismui taip pat priminta, jog dėl „Leander LTU“ atrakcionų veiklos, kai pernai devyni vaikai daugiau nei valandą žemyn galva kabėjo sugedus atrakcionui„Move it”, nukentėję asmenys pareiškė ieškinius Palangos miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, nes Savivaldybė leidusi atrakcionams veikti žemės sklypuose, kuriuose atrakcionų veikla negalima.

Trečiųjų asmenų nuomonės išsiskyrė
Byloje trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis dalyvavo žemės sklypo J.Basanavičiaus g. 43 savininkė Kauno kunigų seminarija bei Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys.
Sklypo savininkė nurodė su bendrovės skundu sutinkanti. Ji teigė, kad atrakcionai priskirtini rekreacinei infrastruktūrai ir įrangai, atrakcionų parko veikla patenka į rekreacinės veiklos sąvokos turinį, o Savivaldybės argumentai dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo esą visiškai neapibrėžti ir nekonkretūs. Savivaldybės sprendimai esą nenuoseklūs ir prieštaringi, juolab kad neva nėra atrakcionų parkų veiklos leidimų išdavimo tvarka, o tai sąlygoja piktnaudžiavimo galimybę. Taip pat pabrėžta, kad 2010 m. Savivaldybė išdavė statybos leidimą, kuriame numatyta atrakcionų parko veikla, ir kad ši aplinkybė patvirtina jos veiksmų nepagrįstumą ir neteisėtumą.
Tuo tarpu KPD Klaipėdos teritorinis padalinys nurodė, kad su „Leander LTU“ argumentais nesutinka ir mano, kad reikalavimai nepagrįsti. Priminė Savivaldybės administracijos minėtąjį Nacionalinės žemės tarnybos aktą, kuriame nustatyta, kad ginčo žemė naudojama ne pagal nustatytą žemės naudojimo būdą ir kad dėl šių aplinkybių Savivaldybė teisėtai ir teisingai atsisakė išduoti leidimą atrakcionų veiklai. Pabrėžė, kad bendrovė skunde cituodama kai kuriuos įsakymus neteisingai taiko jų normas. Argumentavo, jog „Leander LTU“ nenurodė nei vieno teisės akto, kuriame aiškiai būtų nurodyta, kad atrakcionų įrengimas atitiktų rekreacinės teritorijos žemės naudojimo būdą. Teigė, kad argumentai, susiję su atrakcionų įrengimo vietomis kitose Palangos miesto dalyse, teisiniam ginčo įvertinimui nėra reikšmingi, nes nėra bylos nagrinėjimo dalykas.
Taip pat nurodė: žemės sklypas patenka į kultūros vertybės – Palangos miesto istorinės dalies teritoriją. Argumentuoja, jog įrengus atrakcionus, būtų pažeistos valstybės saugomos kultūros vertybės – Palangos istorinės miesto dalies – vertingosios savybės, ir tai prieštarautų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo daliai, reglamentuojančiai, jog viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes.

Teismas pripažino teisia Savivaldybę
Išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Leander LTU“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta derinti atrakcionų parko projektą adresu J.Basanavičiaus g. 43, Palanga, panaikinimo ir įpareigojimo Palangos miesto savivaldybę išduoti leidimą teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais – atrakcionais, Klaipėdos apygardos administracinis teismas rugsėjo 24 d. šioje byloje paskelbė sprendimą.
Teismas konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai atsisakė derinti atrakcionų parko projektą adresu J.Basanavičiaus g. 43, Palanga.
Sprendime teismas nurodė, kad atrakcionų parką siekiama įrengti žemės sklype, kuris yra kultūros vertybės teritorijoje. Įvertinus siekiamo įrengti atrakcionų parko apšvietimą, atrakcionų kiekį, užimamą plotą, galimą atrakcionų aukštį, teritorijos teisinį režimą, jis savo apimtimi ir išraiška nustelbtų ir trukdytų apžvelgti greta esantį kultūros paveldo objektą, pažeistų valstybės saugomas kultūros vertybes – teritorijos užstatymo visumą, panoramą ir siluetą.
Taip pat teismas sprendime akcentavo, kad atrakcionų parkas šiame žemės sklype negali būti įrengtas ir dėl to, kad šio žemės sklypo naudojimo pobūdis – rekreacinė teritorija, kurioje nenumatoma atrakcionų parko veikla.

Žada skųsti
Šis teismo sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
„Žinoma, mes pasinaudosime savo teise apskųsti sprendimą, nes jis mūsų netenkina“, – sakė UAB „Leander LTU“ atstovė advokatė Jelena Pališaitienė.
Pasak advokatės, jos atstovaujama bendrovė nesutinka su pagrindiniu sprendimo argumentu – jog atrakcionų parkas šiame žemės sklype negali būti įrengtas dėl to, kad šio žemės sklypo naudojimo pobūdis – rekreacinė teritorija, kurioje nenumatoma atrakcionų parko veikla.
„Tokių veiklų tokios pat paskirties sklypuose Palangoje yra labai daug“, – pakartojo advokatė skunde Klaipėdos apygardos administraciniam teismui išdėstytą motyvą.

Palanga teisi
„Aš labai džiaugiuosi, kad teismas priėmė tokį sprendimą, kad Palanga su Nacionaline žemės tarnyba ir KPD įrodė, jog šiais metais pasielgta teisingai, o prieš tai leidimai būdavo išduoti neteisėtai, – sakė kurorto meras Šarūnas Vaitkus. – Galų gale, juk miestas yra šeimininkas ir sprendžia, kokia veikla kurioje jo vietoje galima ir leistina. Negali būti Palangos centre balagano, juk net sovietmečiu atrakcionai būdavo toliau nuo miesto centro“.
Meras priminė, jog miestas savo pozicijos dėl atrakcionų laikosi nuo 2011-ųjų metų.
„Pernai, kai įvyko nelaimė, mes, ačiū Dievui, nebuvo davę leidimo „Leander LTU“ įkurdinti atrakcionų parko. Jeigu Savivaldybė būtų tokį leidimą davusi, dabar turėtų rimtų nuostolių, nes, greičiausiai, būtų tekę atlyginti žalą nukentėjusiems vaikams“, – kalbėjo meras.
Miesto vadovas dar kartą pabrėžė, jog verslininkai veržiasi užsiimti komercine veikla ten, kur tai draudžia įstatymai ir kiti teisės aktai: rekreacinės paskirties teritorijoje. Tad jis tikisi, jog ir aukštesnės instancijos teismas palaikys Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą.

Jūsų komentaras:

2012-09-30 13:46 (IP: 62.212.205.145)
o as manau kad viskas cia gerai, juk olandai turejo puikia galimybe stoveti palangoje tik ne miesto centre nors ir kitose vietose, taciau ta galimybe nepasinaudojo, patys kalti, cia jau matyt ju paciu ispindejimas :) beto tegul parodo bent viena salies miesta kuriame leistu stoveti centre, abejoju... :) tad nera cia ko draskytis

.... 2012-09-30 13:19 (IP: 62.212.205.145)
mldc tas meras atkreipkite demesi tai vienyntelis meras kuris per 20 metu nepriklausomybes kazka nuveike, pagarba mere.

Tiskus 2012-09-30 12:53 (IP: 62.212.205.145)
tai aisku cia teisinga antraste :)

Palangiskis 2012-09-27 21:35 (rf / IP: 78.61.214.75)
Kažkas Palangoje nerealaus darosi. Gatvės remontuojamos, pastatai dygsta, aplinka tvarkoma, o ir pagaliau visus bispridielcikus i vieta stato. Jauciasi, kad mieste yra seimininkas.

Taip pat skaitykite

Antradienį Klaipėdos apygardos teisme pradėta nagrinėti prekybos žmonėmis byla. Joje kaltinimai pateikti 3 Čekijos piliečiams, atrakcionų savininkams, išnaudojusiems 2019 m. Palangoje grupę Lenkijos ir Čekijos darbininkų.


Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) spalio 6 dieną neskundžiama nutartimi panaikino šių metų gegužės 8 dienos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą, kad Aleksandras Jokūbauskas, buvęs Palangos miesto savivaldybės tarybos narys, atstovaudamas fiziniam asmeniui kaip advokatas, pažeidė iki 2019 metų pabaigos galiojusio Viešųjų ir privačių interesų derinimo...


Pagalbos šauksmas iš Palangos atrakcionų: jaučiasi lyg vergai

"Palangos tilto" informacija, 2019 08 30 | Rubrika: Miestas

Palangos policija pradėjo tyrimą dėl kurorte veikiančiuose atrakcionuose galimai išnaudojamų Čekijos piliečių, rašo lrytas.lt Policija gavo duomenų, jog Palangoje, Šventosios gatvėje veikiančių atrakcionų savininkas iš Čekijos netinkamai elgiasi su savo darbuotojais – taip pat Čekijos piliečiais.


Žengtas dar vienas žingsnis mažinant kurorto sezoniškumą. Praėjusią vasarą J. Basanavičiaus gatvėje, kur anksčiau veikė olandų atrakcionai, buvo įsikūręs didžiausias Lietuvoje batutų parkas, o dabar šioje teritorijoje verda statybos darbai – iškils modernus, visai šeimai skirtas pramogų kompleksas, kuris lauks lankytojų ištisus metus.


Apskundęs Palangos miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo pripažinta, kad miesto savivaldybė jį teisėtai atleido iš UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktoriaus pareigų, Rimantas Gliožeris, buvęs direktorius, liko it musę kandęs ir Klaipėdos apygardos teisme.


Palangoje stringa už dviejų ir daugiau žmonių nesunkų sužalojimą dėl neatsargumo teisiamo Olandijos piliečio Petruso Leanderio baudžiamosios bylos nagrinėjimas, nes nepavyksta surasti olandų kalbos vertėjo. 42 metų P. Leanderis yra atrakcionų, kuriuose daugiau kaip prieš dvejus metus beveik valandai žemyn galva buvo pakibę vaikai, savininkas.


Kovo 3-iąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padėjo galutinį tašką byloje, kurioje liūdnai pagarsėjusi UAB „Leander Lietuva“ skundė Palangos miesto savivaldybę, neišdavusią leidimo jų veiklai. Aukščiausios instancijos teismas paliko galioti rugsėjo 24-ąją Klaipėdos apygardos administracinis teismo sprendimą, kuriuo konstatuota, jog kurorto...


Palanga turi proga pasidžiaugti: rugsėjo 24-ąją Klaipėdos apygardos administracinis teismas paskelbė sprendimą, kuriuo konstatavo, jog kurorto Savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai atsisakė derinti atrakcionų parko projektą adresu J.Basanavičiaus g. 43. Atrakcionų parką čia norėjo įkurdinti liūdnai pagarsėjusi bendrovė „Leander LTU“.


Palangiškis Jonas Valužis sako, kad šimtams kurorto ir visos šalies vaikų per devynis metus suteikė begalę džiaugsmo žaidimų atrakcionuose Vytauto gatvėje, dešimtims palangiškių – ir darbo vietą, o į savivaldybės biudžetą įbyrėjo ne vienas tūkstantis litų įvairių mokesčių, surinktų vykdant atrakcionų veiklą. Vyrą piktina, kad jis yra lyginamas su...


Olandai, vadovaujantys atrakcionų parkui J. Basanavičaus gatvėje, yra speičiami į kampą - vakar Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą, kol bus priimtas teismo sprendimas, taikyti iki tol laikinąsias apsaugos priemones -  sustabdyti atrakcionų veiklą. Tokiu būdu teismas patenkino Meilės al. 5 dalį sklypo olandams nuomojančios bankrutuojančios bendrovės „Kurorto statyba“...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius