Pasaulinė švyturių diena – proga išbandyti save: kopta į jubiliejinį švyturį

Šeštadienį, Pasaulinę švyturių dieną, buvo paminėtas Šventosios švyturio 70-metis. Šia proga buvo suteikta galimybė patiems drąsiausiems užkopti į 40 metrų aukštį. O tokių būta nemažai, net eilė driekėsi prie jubiliejų mininčio švyturio. Pasaulinės švyturių dienos organizatorius Aidas Jurkštas, rengęs penktąją tokią šventę, patikino, kad išties lietuviai yra drąsūs.

Penktoji šventė
Šventosios švyturio jubiliejaus šventė prasidėjo šeštadienio vidurdienį. Nerimo kėlė būtent tuo pat metu ėmęs pilti lietus, tačiau tai nei kiek neišgąsdino būrio drąsuolių. Netruko nusidriekti ilga eilė žmonių, kantriai laukiančių, kada gi bus jų metas užkopti į aukštą švyturį ir pasigrožėti įspūdinga atsiveriančia panorama iš viršaus.
Užkopę ir nusileidę kantriausieji tvirtino, kad buvo verta laukti. Vaizdai, atsivėrę užlipus į 40 metrų aukštį, pribloškė. Neatbaidė šia atrakcija pasinaudoti nei nusidriekusi eilė, nei aukščio baimė. Kai kurie pripažino, jog baimės būta, tačiau noras įveikti ją buvo didesnis, tad drąsiai kopė aukštyn, siekdami tikslo – pamatyti nuostabaus reginio.
Kaip papasakojo šventės organizatorius A. Jurkštas, kuriam Pasaulinę švyturių dieną rengti padėjo ir Palangos kultūros ir jaunimo centras, ši diena minima jau penktus metus, Šventojoje šventė vyko antrą kartą. Kasmet stengiamasi sukurti naują atrakciją žmonėms, nebijantiems aštrių pojūčių, visgi švyturiai yra aukšti, suteikus galimybę kartą metuose į vieną kurį užkopti, baimė – nemenka, bet noras išbandyti save – didesnis.
„Kasmet apie šią šventę gandas sklinda iš lūpų į lūpas, vis daugiau žmonių sužino, pasinaudoja galimybe pamatyti, koks gi vaizdas atsiveria iš viršaus. Į švyturį paprastai neužkopsi, jis nebūna atviras“, – šypsojosi A. Jurkštas.
O tai, kad baisu lipti švyturio aukštybėmis, patvirtino ir pašnekovas. „Šventosios švyturys yra gan atvirų konstrukcijų, nėra jokių sienų, maždaug 30 metrų aukštyje – ypač baisu, nes atrodo, jog lipi tarsi laiptais dangun. Bet svarbiausia ir yra įveikti savo baimę“, – sakė Pasaulinės švyturių dienos iniciatorius.

Lietuviai – bebaimiai
Pasiteiravus, kiek pačiam švyturių tyrinėtojui yra tekę lipti švyturiais, jis tik nusijuokė. „Ai, tai aš per savo patirtį ne į vieną ir ne kartą įlipęs, man tai jau kaip ir įprasta. Nors Šventosios švyturys šiuo atžvilgiu man nelabai patinka, jis gan atviras, be jokių sienų, o esama tokių švyturių, kuriais lipant jautiesi lyg namie, uždaras. Šiuo atveju lipi ir turi lipti tinkamai, kitaip gali antro šanso ir nebūti“, – pasakojo Aidas.
Ir nors visko gali būti, visgi jau penktus metus organizuojama šventė vyksta sklandžiai. „Galiu pasakyti, kad mūsų žmonės yra labai drąsūs, lipa tiek ir vyresni, tiek ir jaunesni, net su vaikais, kartais net į glėbį pasiėmę. Jeigu žmogui taip atrodo tinkama, jo reikalas. Kartą tik teko girdėti apie atvejį, nors pats nebuvau jo liudininkas, jog pakilus į didesnį aukštį, žmogų ištiko panikos priepuolis, jis nebegalėjo pats nusileisti. Teko padėti kitiems. Uždėjus ant galvos megztinį ir lipant atbuline eiga, žmogui pavyko nulipti. Esu matęs, jog kai kurie žmonės palipa iki pirmos aikštelės ir lipa žemyn, supranta, jog nesugebės aukščiau užlipti. Tai yra protinga, nebūtina savęs versti, jeigu aukščio baimė yra didesnė“, – pasakojo A. Jurkštas.
Paprašius prisiminti, kokia buvo pirmoji organizuota Pasaulinė švyturių diena, pašnekovas papasakojo, jog tądien buvo baisi liūtis. Renginyje dalyvavo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, kurio buvo paprašyta nuo Klaipėdos švyturio pagroti, o apačioje pritarė Palangos orkestras. „Man tuomet buvo taip baisu, ir prieš V. Grubliauską norėjosi skradžiai žemės prasmegti, pylė kaip reikiant. Tada buvo labai baisu, dabar jau baimė išnyko. O pernai Nidoj turėjome anšlagą, kai jau ėmė temti, turėjome atsiprašyti žmonių, jog jau užtenka, o būtų ėję ir per naktį, ir kitą dieną“, – šypsojosi A. Jurkštas.

Daug pramogų
Šventosios švyturio jubiliejaus proga į dangų buvo paleista 70 balandžių, skambinta varpu. Vyko operos solisto Mindaugo Rojaus koncertas.
Buvo galima sudalyvauti edukacinėje veikloje „Laiškas švyturiui“, pasigrožėti Aido Jurkšto dailės paroda „Tik švyturiai“. Netrūko ir kitų pramogų.
Šventosios švyturys išsiskiria dėl dominuojančios ryškiai raudonos spalvos ir keturbriaunės metalinės konstrukcijos. Tai vienas aukščiausių tokio tipo statinių Lietuvoje.
Šventosios švyturys nuo 1957 m. nenuilsdamas atsakingai tarnauja jūreiviams – ir praplaukiantiems, ir ieškantiems kranto. Jo skleidžiama šviesa sklinda apie 17 jūrmylių (per 30 kilometrų) į jūrą. Nors pats švyturys nuo jūros kranto atitolęs apie 700 metrų, jo skleidžiama šviesa ryškiai tvieskia į jūrą, jo pagrindinės lempos galingumas – 1 kilovatas. Lempos mechanizmą sudaro šešios tokio galingumo lempos – perdegus vienai, automatiškai ją pakeičia kita. Jei dingtų elektra, švyturys šviestų naudodamas dyzelinį kurą. Sistema veikia taipogi automatiškai. Tačiau visą šią techniką turi prižiūrėti profesionalai.
Pasaulinė švyturių diena Lietuvoje paminėta penktą kartą, Šventojoje – antrą. Patekti į švyturius ir jų teritorijas lankytojai gali tik šių švenčių metu. Ta proga švyturius aplanko iki 1,5 tūkst. lankytojų.
„Kartą per metus visi turi progą aplankyti vieną ar kitą švyturį“, – tvirtino vienas iš renginio organizatorių A.Jurkštas. Šventosios švyturio jubiliejaus šventę jis organizavo kartu su Palangos kultūros ir jaunimo centru.