Palangiškio iniciatyva šiemet kopta į Klaipėdos švyturį

Palangiškis farologas Aidas Jurkštas kartą metuose suteikia galimybę įlipti į vieną ar kitą pajūrio švyturį. Šiemet, minint Pasaulinę švyturių dieną, praėjusį šeštadienį norintieji galėjo apžiūrėti apylinkes, įkopę į Klaipėdos švyturį. Pernai žmonėms buvo atidarytas Šventosios švyturys.
Galimybe pasinaudoję ir aukščio nepabūgę žmonės negalėjo likti abejingi, žvelgdami iš 40 metrų aukščio. Tad nulipę laukiantiems eilėje pasakojo, jog tikrai verta užlipti ir pasigrožėti.
Palangiškis A. Jurkštas, kuris yra išleidęs knygą „Lietuvos švyturių istorija“, uoliai siekia vieno tikslo – kad švyturiai būtų turizmo objektais, todėl kartais svyra rankos, kai nesugebama padaryti tokių sprendimų. Tačiau jo dėka nors kartą metuose švyturiai išties sulaukia daug lankytojų, kurie trokšta pasižvalgyti į apylinkes iš aukšto. Pasaulinę švyturių dieną prie švyturių nusidriekia ilgos eilės ir laukiantieji dėl to nei kiek nesipiktina, priešingai, su nekantrumu laukia įspūdžio.
Šiame tarptautiniame renginyje pernai dalyvavo 453 švyturiai 47-iose valstybėse visame pasaulyje.Renginio tikslas – informuoti visuomenę apie švyturius, atkreipti dėmesį į jų išsaugojimą, jūrinės Kultūros sklaidą. Šventė kildinama iš JAV Kongreso 1789 m. priimto įstatymo „Dėl švyturių priežiūros ir išlaikymo“, kurį pasirašė pirmasis JAV Prezidentas Džordžas Vašingtonas.
Kaip teigiama A. Jurkšto surinktoje medžiagoje, Kuršių marių ir Danės upės sankirtoje įsikūręs Memelis XV-XVIIIa. tapo svarbiu prekybiniu uostu.Uosto navigaciniai įrenginiai tapo būtini.
1684m. K. Hartknocho (Ch.Hartknoch) raižinyje, kelią į Danės uostą rodė pirmasis, primityvus švyturys – paprastas, ant medinės karties pakabintas anglinis žibintas, vadintas „akmens anglies sūpuoklėmis“. Naudos iš jo buvo nedaug – dieną jo nereikėjo, o naktį jo beveik nesimatė.
Siekdama ištaisyti padėtį, Mėmelio miesto taryba 1788m. nusprendė šiaurinėje sąsiaurio pusėje, „100 rykščių nuo jūros kranto“ (1 rykštė – 3,72 metro) pastatyti 25 metrų aukščio švyturį. Pasirinktas dar 1778m. uosto statybos inspektoriaus Johano Lilientalio (S. J. Lilienthal) paruoštas projektas.
Švyturio statyba pradėta 1792m. ant supustytos 9,6 m aukščio smėlio aukštumos. Kad bokštas nenugriūtų, po pamatais buvo sukalti mediniai poliai, ant jų paklotas (iš rastų sunertas) karkasas, ant kurio sumūrytas statinys. Dėl didelio lėšų stygiaus vietoj planuotų 25 m pastatė tik 17,2 m aukščio mūrinį bokštą.Memelio švyturys įžiebtas 1796m. rugsėjo 1 dieną ir buvo pirmasis šiaurės-rytų Baltijos pakrantėje.
Uostamiesčio reikšmė savo epogėjų pasiekė 1807 m., kai Memelis tapo laikinąja Prūsijos sostine, tuo pačiu pelnydamas ir Karališkojo jūrų ir prekybos miesto titulą.
1819m. Memelio švyturys ženkliai rekonstruotas, paaukštintas 24 pėdom. Iki tol priestate buvę laiptai įrengti pačiame bokšte. Viršutinėje įstiklintoje dalyje įtaisytas naujas, modernus žibintas, pagamintas Anglijoje.
1874m. bokštas pradėtas dažyti šachmatų tvarka, raudonais ir baltais kvadratais, dėl to buvo vadinamas Raudonuoju švyturiu. Čia ne tik nuolat degė šviesa, bet buvo įrengta ir daugiau optinių signalų. Pavyzdžiui, kai laivams plaukti į uostą būdavo pavojinga, iškeldavo raudoną vėliava, o kai saugu – geltoną. Naktį vėliavos būdavo apšviečiamos. Nuo 1913m. švyturyje pradėjo veikti impulsiniai šviesos signalai.

„Palangos tilto“ inf.