Palangos centre paryčiais tyliai griuvo sovietų palikimas: paaiškėjo, kiek tai kainavo

Palanga pagaliau atsikratė sovietinės ideologijos simbolio – pačiame kurorto centre Antrojo pasaulinio karo pabaigoje žuvusiųjų sovietų karių palaidojimo vietoje buvusio paminklo – obelisko su sovietų simbolika.

Tai buvo labiausiai matomas sovietinis paminklas Lietuvoje, nes į Palangą poilsiautojai atvažiuoja iš visos Lietuvos ir užsienio. O žuvusiųjų sovietų karių memorialui vieta buvo parinkta pačiame kurorto centre priešais bažnyčią.

Paminklas buvo nugriautas po to, kai ketvirtadienį Kultūros paveldo departamente buvo patvirtintas Palangos savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimas ir paminklo vertingosios savybės buvo išbrauktos iš valstybės saugomų kultūros vertybių registro. 

Obelisko griovimo darbai buvo pradėti 5 valandą ryto. Miesto komunalinio ūkio darbuotojai memorialo teritoriją aptvėrė nepermatoma statybine tvora, o pasamdyta technika galingomis žirklėmis, kuriomis griaunami pastatai, obeliską „sukarpė“ dalimis. 

Kaip papasakojo darbininkai, keleto metrų aukščio gelžbetoninis paminklo viršutinė dalis pasidavė lengvai. Kiek sunkiau buvo įveikta storesnė paminklo apačia. Po to obelisko pamatai buvo išdaužyti pneumatiniu plaktuku.

Iš memorialo teritorijos dingo obelisko postamentas su mažosios architektūros elementais ir žuvusiųjų karių pavardėmis. Buvo panaikinta ir amžinosios ugnies vieta.

Beje, paaiškėjo, kad aukuras nebuvo prijungtas prie dujotiekio. Vamzdis nuo aukuro buvo pravestas už akmeninės memorialo tvoros, ir ten švenčių metu būdavo pajungiamas suskystintų dujų balionas.

Obeliskas su postamentu buvo išardytas per dvi valandas. Jau 9 valandą ryto panaikinto postamento ir aukuro vieta buvo užklota trinkelėmis, o buvę gėlynai – žaliuojančia veja. Obelisko vietoje likusi pusės metro dauba buvo užpilama juodžemiu, o ši vietą bus užsėta žole. 

Obeliską pakeitė kukli lentelė su užrašu: „Antrojo pasaulinio karo metu žuvusiųjų palaidojimo vieta“. 

Pasak šaltinių, griovimo darbai kainavo apie 10 tūkst. eurų.

Paminklo ir postamento vietoje pusės metro gylyje jokių palaikų pėdsakų aptikta nebuvo, tačiau tai dar nereiškia, kad jų čia iš viso nėra.

Senieji palangiškiai abejoja, kad memorialo vietoje kažkas yra palaidota. Anot jų, 1948 metais čia buvo perlaidoti 7 kareivių palaikai atvežti iš statomo aerodromo.

Tačiau po 4 metų memorialas buvo pradėtas statyti labiau į vakarus buvusio sudegusio namo sklype, o palaidoti kareiviai likę obelisko užnugaryje. 

Tai būtų galima nustatyti georadaro tyrimais, kurie nereikalauja žemės kasinėjimo. Palangos meras Šarūnas Vaitkus archeologinius tyrimus šioje vietoje žada tik pradėjus viso skvero rekonstrukcijos projektavimą.

Palangos mero Š.Vaitkaus komentaras:

„Šiandien Palanga atveria naują istorijos puslapį – šį rytą Palanga pabunda ir keliasi jau be sovietinės ideologijos simbolių kūjo ir pjautuvo. Obeliskas su sovietine simbolika jau nebedisonuoja su mūsų bažnyčia, su greta esančiu paminklu generolui Jonui Žemaičiui – Vytautui.

Obeliskas nukeltas !!!

Simboliška, jog Palangos centre jis buvo pastatytas 1952 metais, o visiems laikams iškeldintas 2022-aisiais. 

Šį rytą obelisko ir postamento vietoje jau triūsia darbininkai. Iki vakaro visa aplinka bus preciziškai sutvarkyta – čia bus paklotos trinkelės bei užsodinta veja. O jau dabar čia įkurdinta pilko granito paminklinė lentelė su užrašu LIETUVIŲ kalba, pažyminčia, kad šioje vietoje palaidoti kariai, žuvę Antrojo pasaulinio karo metu.

Viskas padaryta teisiškai ir taip, kaip privalu elgtis gerbiant savo šalies įstatymus. Dėl obelisko vertingųjų savybių panaikinimo pirmiausia pasisakė vietos Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo taryba. Atsižvelgdama į jos nuomonę, vakar Kultūros paveldo departamentas panaikino šio kūju ir pjautuvu „pasipuošusio“ paminklo vertingąsias savybes ir išbraukė iš valstybės saugomų kultūros vertybių registro.

Tuomet, kaip numatė balandžio 28 d. miesto Tarybos sprendimas, mes ėmėmės visų nukeldinimo darbų ir šį rytą juos užbaigėme.

Kaip jau minėjau anksčiau, mes nesame barbarai ir elgiamės taip, kad patys save gerbtume. Todėl atsižvelgiame į 1949 m. Ženevos konvenciją, numatančią, kad tokie kapai, kapinės ir kitos laidojimo vietos turi būti pažymėtos, duomenys apie palaidotus asmenis saugomi. Šią konvenciją ratifikavo ir Lietuva. Būtent todėl palaidojimo vieta paženklinta atminimo lenta ir tebelieka saugoma valstybės. 

Mūsų valstybė ir mes nekovojame su kapavietėmis ir prieš daugiau kaip 70 metų žuvusiųjų kaulais. Vykdant aikštės rekonstrukciją, bus išsamiai ištirta, kas šioje vietoje yra po žeme, o tada jau bus sprendžiama dėl galimai tolimesnių veiksmų. 

Noriu padėkoti mūsų bendruomenei už palaikymą ir tai, kad suprantate, kad viskam ateina savo laikas. Toks laikas atėjo dabar jau buvusiam obeliskui“.

Alvydas Ziabkus

lrytas.lt