Pajūrio verslininkai įvertino vasaros pradžią: kainų augimas 20 proc. dar nepasiekė

Po vėsokos gegužės atėjęs saulėtas birželis pradžiugino Palangos verslininkus. Tiesa, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė teigia, kad jų kainos visoje Lietuvoje fiksuojamos 20 proc. infliacijos dar nepasiekė. Tuo metu apgyvendinimo paslaugų portalo „PrieJūros.lt“ vadovas Laurynas Šertvyčius sako, kad šiemet po ilgo laiko pirmą kartą yra atvejų, kai tiekėjai kainas mažina.

„Joninės buvo aktyvios, o po jų jaučiamas šioks toks atoslūgis. Mano nuomone, jis tęsis iki Mindauginių, o paskui vėl bus svečių pajūryje. 

Realiai situacija tokia, kokia buvo daugybę metų prieš pandemiją. Pagrindinis sezonas prasidėdavo po Mindauginių. Tik pastarieji metai buvo atnešę pokyčių. Tiesa, ir šiemet buvo išankstinių rezervacijų mažiau“, – „Delfi“ pasakojo L. Šertvyčius.

Panašiai dėstė ir I. Valaitienė: „Liepa ir rugpjūtis yra pagrindiniai vasaros mėnesiai, tai vasaros pikas. Tuo metu gegužė šiemet buvo šalta, nakvynių Palangoje buvo mažiau. Tačiau birželis atrodė visai neblogai. 

Iš tikrųjų, turėjome ir saulėtų orų, ir laisvadienių, kai turistų srautas Palangos kurorte buvo didžiulis. Kol kas džiaugiamės“.

Daugiau didėti neturėtų

Statistikos departamento duomenimis, išankstinis metinės (2022 m. birželį, palyginti su 2021 m. birželiu) infliacijos įvertis sudaro 20,5 proc. 

I. Valaitienė sakė, kad Palangos viešbučiuose ir restoranuose kainų augimas tokio dydžio nepasiekė. 

„Lyginant su praėjusia vasara, apgyvendinimas pabrango 10–15 proc. Panašiai ir restoranuose – nuo 10 iki 12 proc. kainos didėjo.

Manau, kad neturėtų daugiau didėti, nes infliacija tokia didelė jau ne pirmą mėnesį. Ne iškart staiga 20 proc. pasiekė, jau nuo kovo apie tai girdime. 

Verslas reaguoja į situaciją šalyje, analizuoja, mato, yra santykiai su tiekėjais. Kainos po truputį augo, o vasarą jos visada yra didesnės. Nieko labai išskirtinio, tiesiog verslas gal ne iškart galėjo perkelti vartotojui visą patiriamų kaštų augimą“, – aiškino ji.

Kalbant apie užsienio turistus, pasak pašnekovės, jų srautas dar jokiu būdu negrįžo į situaciją, kuri buvo prieš pandemiją. 

„Tikrai skaičiai taip greitai nesugrįžta, reikės laiko. Vasaros pabaigoje galėsime fiksuoti, pasižiūrėti, kiek ir kokia užsienio rinka sudarė procentų. 

Atsigavimas jaučiamas – taip, bet konkrečius skaičius pamatysime šiek tiek vėliau“, – sakė ji.

Yra kainas mažinančių 

L. Šertvyčius pasakojo, kad šiemet apgyvendinimo kainų augimas buvo mažesnis nei pernai ar užpernai. 

„Kuršių Nerijoje jos išlieka aukščiausios, kaip ir visais laikais. Palangoje, Šventojoje kainos kilo prieš vasarą, o pastaruoju metu mūsų darbuotojai stebi, kad nuomotojai – paslaugų tiekėjai skambina ir prašo netgi sumažinti kainas.

Tikrai tai vyksta. Taip, ne po 50 proc. mažėja, bet po 10, 20 ar 30 eurų – priklausomai nuo bendros kainos. Masinio mažinimo nėra, bet šiemet po ilgo laiko pirmą kartą yra atvejų (ne vienas ir ne du), kai tiekėjai mažina kainas, taip taikosi prie rinkos.

Ar jos nekils, jei bus gera vasara, bus daugiau žmonių – negaliu pasakyti. Matyt, vėl suveiks rinkos pasiūlos ir paklauso dėsniai“, – svarstė jis. 

Pašnekovas pridūrė, kad Lietuvos pajūryje yra vietų įvairioms kainomis. 

„Tarkim, naujos statybos butas Palangoje, pusantro kambario, su per pastaruosius 5 metus darytu remontu, nenunešiotas, nepasenęs – paieškojus, ne tiesiog pirštu duriant, nakvynė jame iki Joninių vidutiniškai kainavo apie 40–60 eurų.

Po Joninių kainos kyla, bus 60–80 eurų. 

Kalbant tik apie Palangą, galima rasti ir už 250–300 eurų nakvynių. Tai nereiškia, kad juos labai lengvai išnuomoja. Kartais savininkas mano, kad tiek turi kainuoti ir viskas. Ar tai rinkoje veikianti kaina – kitas klausimas. 

Žinoma, yra ir tokių, kuriuos išnuomoja, nes jie yra ypatingose vietose, kopose, su terasa ant stogo ir t. t.

Pigiausi yra kambariai. Kai kur su bendrais patogumais, kiti turi atskirus. Kaina yra nuo 30–40 eurų. Šventojoje iki Mindauginių galima ir pigiau rasti. Aišku, tai bus tie sovietiniai nameliai likę. Nesugriuvę, bet kokybė suprantama, kokia bus“, – sakė jis.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, šalies gyventojų kelionių su nakvyne skaičius po Lietuvą 2022 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2021 metų ketvirčiu, padidėjo 35 proc. ir sudarė 595,8 tūkst. kelionių. 

2022 m. sausio–kovo mėn. po Lietuvą keliavę gyventojai išleido 64 mln. eurų, kelionė vidutiniškai truko 1,98 nakvynės. Per vieną asmeninę kelionę šalies gyventojai vidutiniškai išleido 107 eurus, per verslo kelionę – 110 eurų. 

Asmeninės kelionės, tai – kelionės laisvalaikio, poilsio, atostogų, giminių ir draugų lankymo, apsipirkimo, poilsio nuosavo būsto lankymo ir kitais tikslais.

50 proc. vietinių turistų nakvojo viešbučiuose, svečių namuose arba moteliuose, pas gimines ir draugus – 25, nuomojamame būste – 13 proc., sanatorijose ir sveikatinimo įstaigose – 7, poilsio nuosavame būste – 4 proc., kitur – 1 proc.

Populiariausia transporto priemonė buvo lengvasis automobilis – juo keliavo 83 proc. šalies gyventojų. Autobusu keliavo 12 proc. turistų, traukiniu – 3 proc., kita transporto priemone – 2 proc. 

Tuo metu į užsienį 2022 metų pirmąjį ketvirtį keliavo 199,8 tūkst. šalies gyventojų, arba penkis kartus daugiau nei per tą patį 2021 metų laikotarpį, vidutinė kelionės užsienyje trukmė buvo 6,7 nakvynės. 

2022 m. sausio–kovo mėn. po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos išleido 124 mln. eurų, kelionėje užsienyje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 499 eurus.

Daugiausia keliauta į Jungtinę Karalystę (21,8 tūkst., arba 8,8 proc. visų kelionių), Lenkiją (20,3 tūkst., arba 8,2 proc.), Norvegiją (19,6 tūkst., arba 7,9 proc.), Latviją (18,8 tūkst., arba 7,6 proc.), Egiptą (18,2 tūkst., arba 7,3 proc.) ir Daniją (15,4 tūkst., arba 6,2 proc.).

DELFI