Numatyta, kaip pajūris bus saugomas nuo ekstremalių audrų ir lankytojų antplūdžio
Artimiausią dešimtmetį mūsų pajūris bus saugomas nuo audrų, kitų gamtinių procesų neigiamo poveikio kopagūbrį tvirtinant žabų tvorelėmis, šakų klojiniais, o krantą papildant smėliu. Gausėjančių poilsiautojų srautų daromos žalos bus siekiama išvengti plečiant ir atnaujinant takus, laiptus ir kitą rekreacinę infrastruktūrą, praneša Aplinkos ministerija.
Šios priemonės numatytos Pajūrio juostos tvarkymo programoje 2021–2030 m. laikotarpiui.
Krantotvarkos priemonės ir jų apimtys programoje skirstomos teritoriniu principu – išskiriami 4 kranto ruožai: Šventosios – Palangos kranto ruožas, Pajūrio regioninis parkas, Klaipėdos rekreacinė zona, Kuršių nerijos nacionalinis parkas.
Siekiant išsaugoti stabilų Baltijos jūros krantą ir apsauginį kopagūbrį, užtikrinti pajūrio ekosistemų teikiamas paslaugas šiuose kranto ruožuose, siūloma kopagūbrį tvirtinti žabų tvorelėmis bei pridengti vietas, nuo kurių labiausiai išpustomas smėlis, ir šlaitus šakų klojiniais. Tokiu būdu kopagūbryje stabdomas smėlio išpustymas kopagūbrio viršūnėje bei jo lėkštuose šlaituose, skatinama kopagūbrio regeneracija ir sudaromos sąlygos smėlio akumuliacijai.
Be to, programoje numatoma kasmet įrengti ar atnaujinti rekreacinę infrastruktūrą – takus, laiptus, taip užtikrinant kopagūbrio apsaugą nuo poilsiautojų keliamo neigiamo poveikio. Šventosios – Palangos kranto ruože ir Klaipėdos rekreacinėje zonoje siūlomos specifinės krantotvarkos priemonės, kurios apima Šventosios – Palangos kranto ruožo papildymą smėliu ir povandeninio pylimo-bangolaužio formavimą tarp šiaurinio Klaipėdos uosto molo ir I Melnragės paplūdimio centrinio įėjimo.
Taip pat buvo išskirti jautriausi kranto ruožai Lietuvos pajūryje, kurių tvarkymui bus teikiamas prioritetas. Tai Šventosios šiaurinė rekreacinė zona, kurioje reikia „sugaudyti“ kiek galima didesnius iš pietinės Šventosios uosto pusės vėjo, bangų ir srovių nešamo smėlio kiekius.
Kita – Palangos rekreacinė zona, joje reikia stengtis toliau kaupti kiek galima didesnes smėlio atsargas kopagūbryje, kadangi šiame ruože vėl gali įsivyrauti kranto ardos procesai. Tai lemia kraštovaizdis – kopagūbris suskaidytas daugybės griovų, per kurias smėlis iš paplūdimio nupustomas į užkopę.
Pajūrio regioninio parko šiaurinėje ir pietinėje rekreacinėse zonose kasmet didėja rekreacinė kranto apkrova, plečiasi urbanizuotos teritorijos, pradėjo funkcionuoti gausiai lankomas kempingas. Daug vienos dienos lankytojų sulaukiama iš gretimų rajonų, todėl jai taip pat reikia daugiau dėmesio.
Klaipėdos rekreacinė zona išskirta dėl to, kad vasarą į ją plūsta ypač daug poilsiautojų. Jau šiais metais joje numatytas povandeninio pylimo-bangolaužio formavimas. Dalį šio pylimo smėlio bangos išmes į krantą, o vėjas nuneš į kopagūbrį, taip susidarys palankios sąlygos kopagūbrio regeneracijai.
Dar viena jautri zona – Kuršių nerijos krantas. Apsilankančių Kuršių nerijoje poilsiautojų skaičius sparčiai auga. Apsauginis paplūdimio kopagūbris yra vienas iš pagrindinių šio unikalaus gamtos kampelio kraštovaizdžio elementų, kurio išsaugojimas yra tiesiogiai susijęs su visos vietovės išsaugojimu. Todėl jo priežiūrai skiriamas ypatingas dėmesys.
Programa parengta remiantis ankstesnių krantotvarkos programų rezultatų įvertinimu, tarptautine krantų tvarkymo patirtimi, strateginių krantotvarkos alternatyvų, antropogeninių veiksnių ir gamtinių procesų vertinimu.
Krantų tvarkymo strategijoje prioritetas suteiktas buveinių ir natūralių krantinių procesų apsaugai. Remiantis Helsinkio konvencijos rekomendacijomis, įgyvendinant krantotvarkos priemones, pirmenybė teikiama natūralioms bei tam rajonui būdingoms medžiagoms, numatant krantotvarkos priemonių derinimą tarpusavyje. Be to, įgyvendinamas principas, kad krantotvarkos priemonių įdiegimas viename kranto ruože neturi pakenkti gretimo ruožo kranto juostos būklei.
Pajūrio juostos tvarkymo programoje kranto tvarkymo priemonės ir jų apimtys numatytos 2021 – 2025 m. laikotarpiui ir bus patvirtintos aplinkos ministro įsakymu. Tačiau, atsižvelgiant į galimus gamtinių procesų bei antropogeninės veiklos plėtros sąlygotus Lietuvos jūrinio kranto būklės pokyčius, programa 2021 – 2026 m. laikotarpiui gali būti tikslinama. Pavyzdžiui, tokiu atveju, jei didės ekstremalių audrų skaičius.
Pajūrio juostos tvarkymo programą 2021–2030 m. laikotarpiui parengė Aplinkos ministerija kartu su Gamtos paveldo fondu.
Parengta pagal JT informaciją
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Vaikų parkas jau laukia mažųjų lankytojų
2023 04 14 | Rubrika: Miestas
Vaikų parkas mažųjų lankytojų laukia kasdien nuo 9 val. iki 20 val.
Numatyta, kaip pajūris bus saugomas nuo ekstremalių audrų ir lankytojų antplūdžio
2022 05 31 | Rubrika: Miestas
Artimiausią dešimtmetį mūsų pajūris bus saugomas nuo audrų, kitų gamtinių procesų neigiamo poveikio kopagūbrį tvirtinant žabų tvorelėmis, šakų klojiniais, o krantą papildant smėliu.
Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai kone kas savaitę gauna pranešimų apie ne vietoje, tiesiog ant šaligatvio sukrautus šiukšlių maišus ar stambiagabarites atliekas. Kaskart, gavus tokią informaciją, skubama į vietą ir, prieš išvežant ne vietoje paliktas atliekas į tam skirtą vietą, pirmiausia jos patikrinamos – siekiama nustatyti, kas tokiu būdu...
Nors naujasis žurnalo „Lietuvos pajūris“ numeris rekordiškai storas, miela Palangos močiutė jo teirausis taip, kaip iki šiol: „Gal turite naują savo žurnaliuką?“
Linas JEGELEVIČIUS, 2021 07 15 | Rubrika: Miestas
Išėjo dar vienas nemokamo žurnalo „Lietuvos pajūris“ numeris. Jis man, jo leidėjui ir redaktoriui – toks ypatingas. Pradėtas tik gegužės pradžioje, turėjo išeiti toks „kovidinis“, „iš idėjos“ – plonytis, iki 82 puslapių, nors vasarinis numeris nuo pat žurnalo leidybos pradžios 2016 metais visada „persiropščia“ 100 puslapių. Matyt, nesu labai geras verslininkas: šįkart žurnalą...
Žurnalo „Lietuvos pajūris“ naujas numeris per pusę savaitės pasiekė daugiau kaip 100 taškų Palangoje. Jeigu dar žurnalo negavote, NEMOKAMĄ žurnalą galite NEMOKAMAI pasiimti miesto bibliotekoje, Savivaldybėje, Turizmo ir Informacijos cente ir, žinoma, žurnalo turinio partnerio, laikraščio „Palangos tiltas“ redakcijoje. Didžiuojuosi 108 psl. žurnalo...
Tradicinių amatų centras-galerija, įsikūręs S. Dariaus ir S. Girėno g. 27A, Palangoje, jau laukia lankytojų. Čia kiekvieną dieną nuo 10 val. iki 19 val. galima ne tik pasigrožėti eksponuojamais Lietuvos menininkų sukurtais stiklo, medžio, lino, keramikos, gintaro dirbiniais, tapybos darbais, įsigyti patikusį suvenyrą, bet ir sudalyvauti įdomiose edukacinėse veiklose.
Vyriausybės trečiadienį (gegužės 6 d.) patvirtintame ekonomikos skatinimo plane – šimtai tūkstančių eurų dvarų ir kitų lankytinų objektų remontams. Šiame plane 1,2 mln. eurų numatyta skirti Palangos kurhauzo medinės dalies atstatymui ir pritaikymui kultūrinei veiklai.
Karantino metu Palangos viešoji biblioteka nepamiršta savo lankytojų
2020 04 09 | Rubrika: Kultūra
Karantino metu Palangos viešoji biblioteka nepamiršta savo lankytojų ir parengė įvairių užsiėmimų, kuriems nebūtina išeiti iš namų. Taip ne tik saugome save ir kitus, bet taip pat stipriname ryšį tarp bibliotekos ir jos bendruomenės.
Sekmadienį, kovo 15 d., posėdžiavusi Palangos miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisija aptarė, kokių priemonių būtina imtis bei kaip organizuoti darbą nuo pirmadienio, kovo 16 d., kuomet šalyje bus įvestas karantinas. Posėdyje svarstyti klausimai dėl gyventojų judėjimo per sieną ir šalies viduje, dėl viešojo ir privataus sektoriaus veiklos, dėl švietimo...
Akis bado audrų neatlaikę medžiai
Rasa GEDVILAITĖ, 2018 02 01 | Rubrika: Skundų dėžutė
Šventojiškė į redakciją kreipėsi norėdama atkreipti dėmesį į jau kurį laiką išvirtusius ir netvarkomus medžius. Ji stebėjosi, kodėl niekas nepasirūpina išvežti net nuo vasaros audrų riogsančių medžių. To teiravomės Šventosios girininkijos girininko Egidijaus Japerto.
