Namų šeimininkės vadovauja aviacijai
Viena iš įsisenėjusių Lietuvos valstybės bėdų: po kiekvienų rinkimų keičiasi ne tik politinė valdžia ir ją aptarnaujantys politinio pasitikėjimo pareigūnai, bet ir valstybinių įmonių vadovai bei administratoriai, nors naujokai dažnai be reikiamos kompetencijos ir patirties. Viską lemia partinė priklausomybė ar net asmeniniai ryšiai su partijos lyderiais ar ministerijos vadovais. Tokia tipiška lietuviška istorija pasikartojo Palangos oro uoste, patvirtinanti, kad namų šeimininkės gali vadovauti ne tik valstybei, bet ir aviacijai. Nors lėktuvai Palangos oro uoste (POU) leidžiasi vos kelis kartus per dieną, jame ir toliau planuojamos milijoninės investicijos. Neatmetama galimybė, kad dėl tokios padėties vos po keleto metų ši valstybės įmonė taps pigiu kąsniu privačiam investuotojui. Tam sąlygas esą gali sudaryti ir dabartinės oro uosto vadovės, susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako globotinės, vykdoma veikla.
Mažėjantys keleivių srautai ir milijoninės investicijos infrastruktūrai gerinti. Taupymas darbuotojų sąskaita ir nuosekliai didėjantys vadovų atlyginimai. Tokia šiandien POU kasdienybė, stebinanti profesinių sąjungų ir Vakarų Lietuvos verslo atstovus, bet visiškai neužkliūnanti įmonę valdančiai Susisiekimo ministerijai (SM).
Galbūt todėl, kad POU, kaip ir Tarptautinio Vilniaus oro uosto, vadovais, prie SM vairo stojus Liberalų sąjūdžio komandai, buvo paskirti su aviacijos sritimi nieko bendra neturėję, bet politiniams vadovams itin lojalūs asmenys.
“Taip, praėjusiais metais paskirtų Vilniaus ir Palangos oro uostų vadovų veiklos rezultatai pateisina SM lūkesčius, nes šių metų įmonių rezultatai yra geresni nei pernykščiai: augo skrydžių ir keleivių skaičius”, - LŽ teigė susisiekimo viceministras R.Vaštakas.
Stebimas kritimas
Šiemet POU iki spalio pabaigos aptarnavo 88,5 tūkst. keleivių - 3 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais, nors anksčiau tikėtasi, kad iki metų galo keleivių padaugės iki 107 tūkstančių. Pernai oro uosto keleivių skaičius siekė 104 tūkst. Ir nors ši įmonė per 9 šių metų mėnesius gavo 124 tūkst. litų pelno (pernai - 86 tūkst. litų nuostolių), teigiama, kad jis gali akimoju ištirpti, jei šią žiemą stipriau snigs ir pustys, mat lėšų prireiks kilimo takų priežiūrai.
Šiemet iš POU skrydžiai vykdomi tik trimis kryptimis: į Kopenhagą, Oslą ir Rygą. Metų pradžioje paskelbta, kad į Palangą nebeskraidys Rusijos kompanija “UTair”, vadinasi, nebeliko skrydžių į Maskvą. Birželį oro kompanijos SAS bei “airBaltic” apsisprendė atšaukti po vieną popietinį reisą. Pastaruoju metu “airBaltic” lėktuvai pajūryje tupia tik keturis kartus per savaitę, nors anksčiau vykdydavo 12-15 skrydžių.
Šią savaitę POU vadovė Jolanta Jucevičiūtė LŽ pripažino, kad iki metų pabaigos 2009-ųjų lygio įmonė gali ir nebepasiekti. Pasak jos, naujų kompanijų į POU šįmet pritraukti nepavyko, nes bendrovės savo skrydžių kryptis planuoja gerokai iš anksto.
“Pokyčių tikimės kitais metais, prie to dabar intensyviai dirbama. Iki sausio pradžios turėtume žinoti, kokie nauji maršrutai gali atsirasti”, - sakė J.Jucevičiūtė.
Tiesa, aviacijos specialistai abejoja, ar šioms viltims lemta išsipildyti. Pasak jų, kad atsiras naujų krypčių net kitą vasaros sezoną - nelabai reali svajonė, nes skrydžių bendrovės reisus ima planuoti prieš dvejus metus, tad realaus pagerėjimo tikėtis geriausiu atveju būtų galima tik 2012 metais.
Padėtis prastėja
Optimizmu, kalbėdami apie POU veiklą, netrykšta ir Vakarų Lietuvos verslininkai, kuriems minimali skrydžių geografija reiškia vis krintantį regiono patrauklumą.
Kaip sakė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) generalinis direktorius Viktoras Krolis, padėtis POU jau keleri metai nesikeičia, o gal net prastėja. “Prieš kelerius metus viena kita oro kompanija dar atvažiuodavo, derėdavosi, o dabar mums apie tai arba nebesako, arba vizitų nebėra. Kaip matau, pakeisti padėtį - ne POU administracijos jėgoms. Be aiškaus Klaipėdos regiono savivaldybių arba net valstybės įsikišimo turbūt nieko ir nebeišeis”, - apgailestavo jis.
V.Krolio teigimu, neapsikęsdami Klaipėdos krašto verslininkai jau ima iniciatyvą į savo rankas, planuodami bendrą prisistatymą skrydžių bendrovėms ir intensyviai kviesdami jas susipažinti su patraukliais regiono objektais.
KPPAR vadovą stebina ir tai, kad POU, anksčiau žadėjęs Klaipėdos regioną pristatyti oro uosto informaciniuose stenduose, dabar juos užleido striptizų klubų reklamai. “Todėl sakau: naujoji POU vadovė tarsi imasi visko energingai, bet iš esmės vyrauja SM malonės laukimas. Nematyti pastangų bent jau susitvarkyti viduje”, - tvirtino jis.
Leidžia milijonus
Nors POU skrydžių geografija vis labiau traukiasi, naujoji įmonės administracija aktyviai imasi investicinių projektų. Šio rugpjūčio viduryje POU su vilniečių bendrove “Pireka” pasirašė oro uosto keleivių terminalo plėtros darbų sutartį už 10,94 mln. litų. Po kelių mėnesių, lapkričio viduryje, su ta pačia “Pireka” pasirašyta ir kita - POU degalų bazės modernizavimo sutartis. Šie darbai kainuos 8,7 mln. litų.
POU vadovė J.Jucevičiūtė teigia, kad milijoninės rekonstrukcijos vykdomos tikintis į Palangą pritraukti naujų maršrutų. “Tarptautinės aviakompanijos tai irgi vertina, ir pagal tai renkasi. O kadangi mes esame europiečiai, europinis lygis pas mus turi būti”, - aiškino ji.
Be šių rekonstrukcijų, POU rengiasi ir kitoms pertvarkoms. Viena jų - į savo rankas perimti POU teritorijoje papildomas paslaugas teikiančių privačių bendrovių verslą, nors kituose šalies oro uostuose šios funkcijos, priešingai, yra perduodamos.
Šiuo metu, LŽ duomenimis, POU yra padavęs į teismą įmonės teritorijoje veikiančią įmonę “Edgesta”, turinčią kavinę, taip pat teikiančią maisto tiekimo į orlaivius paslaugą. Esą su šia įmone ankstesni POU vadovai sutartį pasirašė neteisėtai, todėl bandoma ją anuliuoti. Dar anksčiau POU administracija buvo nusitaikiusi perimti bendrovės “Aviakuras”, tiekiančios aviacinius degalus, veiklą, bet šių planų bent kuriam laikui atsisakyta.
Saugumo sąskaita
Artimiausiu metu POU pradės siūlyti antžeminio aptarnavimo paslaugas bendrosios aviacijos orlaiviams. Iki šiol, nuo 2002-ųjų, šį verslą POU plėtoja privati bendrovė “Orlaivių aptarnavimo agentūra”.
POU generalinė direktorė J.Jucevičiūtė LŽ taip ir neatsakė, ar jos vadovaujama įmonė ketina prisiimti papildomų funkcijų. “Darbai vyksta puikiausiai, pagal įstatymą, sutartys su privačiomis bendrovėmis vykdomos puikiai ir iki galo. Galiu garsiai pareikšti, kad pas mus viskas vyksta pagal įstatymą ir jokių nukrypimų nėra, net jei kam nors ir labai norėtųsi”, - tvirtino ji.
Tuo metu susisiekimo viceministras R.Vaštakas neneigia, kad POU, “įvertinęs savo galimybes ir poreikius”, imsis siūlyti antžemines paslaugas. “Oro uosto vadovybė peržiūrėjo anksčiau pasirašytas sutartis, įvertino privačių įmonių, dirbančių oro uoste, paslaugų kainas ir kokybę. Kai kurių paslaugų kainos ir kokybė oro uosto ir privačių kompanijų netenkina, todėl šias funkcijas valstybė ketina perimti į savo rankas”, - aiškino jis LŽ.
Vis dėlto tai, ar POU iš tiesų įvertino savo galimybes, kelia rimtų abejonių. Ne paslaptis, kad šioje įmonėje darbuotojų trūksta jau dabar, o naujas funkcijas, regis, ketinama atlikti verčiantis su tais pačiais ištekliais. LŽ žiniomis, antžeminių paslaugų teikimo naštą ketinama užkrauti ant šiuo metu įmonės aviacinio saugumo ir kai kuriuose kituose sektoriuose dirbančių žmonių pečių.
Oro uostų veiklą kontroliuojanti Civilinės aviacijos administracija (CAA) dar vasarą atlikto audito metu nustatė, kad POU aviacinio saugumo darbuotojų skaičius yra nepakankamas. Tokia padėtis gresia skrydžių bei keleivių saugumui, taip pat gali užtraukti griežtas aviacijos sektorių kontroliuojančių tarptautinių institucijų sankcijas. Tiesa, CAA vadovas Kęstutis Auryla tvirtina, kad audito metu nustatyti trūkumai (kurie negali būti viešinami, nes priskiriami riboto naudojimo informacijai) “sprendžiami, ir gana operatyviai”.
Tuo tarpu POU vadovė J.Jucevičiūtė neslėpė, kad vasarą audito metu nustatytas trūkumas - per mažai aviacinio saugumo darbuotojų - neištaisytas ir dar kažin ar bus taisomas. “Nuo vasaros, kai buvo atliekamas auditas, naujų žmonių nepriėmėme, nes lėšos yra gana ribotos, ir mes nesame iš tų, kurie tų lėšų turi labai daug ir gali labai lengvai tai sau leisti. Bandome iš vidinių resursų išsiversti, bet gali ir nepavykti, gali tekti priimti papildomų darbuotojų”, - aiškino ji.
Buvęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius šioje situacijoje įžvelgia kitą niuansą. Kalbėdamas su LŽ apie padėtį POU, jis užsiminė, kad papildomų funkcijų prisiėmimas gali reikšti ir norą tiesiog sužlugdyti šiuo metu įmonės teritorijoje paslaugas teikiančią “Orlaivių aptarnavimo agentūrą”.
Mat dar prieš kelerius metus antžeminio orlaivių aptarnavimo verslą POU siekė pradėti kita bendrovė - šiuo metu Vilniaus oro uoste įsitvirtinusi “Baltic ground services”, priklausanti įmonių grupei “flyLAL Group Services”. Tad neatmetama galimybė, kad netrukus valstybės perimtas verslas vėl atsidurs privačios - tik jau “teisingos” - bendrovės rankose.
Pinigai – vadovybei
Pertvarkomis vadinamos permainos POU kelia rūpestį profesinėms sąjungoms, bandančioms bent kiek apginti įmonės darbuotojų interesus. “Dėl susiklosčiusios situacijos ir darbuotojų padėties ketinu raštu kreiptis į susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį. Gal tegu jis pasižiūri, ar tokią vadovę verta laikyti poste - nustekens oro uostą”, - LŽ teigė Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos “Solidarumas”, vienijančios ir POU darbuotojus, pirmininkė Birutė Barišauskienė.
Pasak profsąjungos lyderės, jie turi duomenų, kad darbuotojų POU trūksta, o aviacinio saugumo specialistams tenka aptarnauti 2-3 postus vienu metu.
Dar didesnių pretenzijų POU vadovybei išsakoma dėl kelis darbus vienu metu turinčių atlikti žmonių darbo užmokesčio. “Atėjus naujai vadovei, oro uosto darbuotojams dėl krizės metams buvo sumažintas darbo užmokestis. Bet dabar administracijai atlyginimai didėja, o darbininkams - ne”, - aiškino “Solidarumo” pirmininkė.
Iš tiesų tik paskirtos POU vadovės atlyginimas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 5,9 tūkst. litų ir toliau tik kilo. Trečiąjį šių metų ketvirtį jis sudarė 7,3 tūkst. litų. Tuo metu oro uoste dirbančių specialistų atlyginimų vidurkis nesiekia 2 tūkst. litų. POU vadovė J.Jucevičiūtė tikina, kad jos atlyginimas priklauso nuo įmonės rodiklių, kurie yra puikiai vykdomi. O štai darbuotojų atlyginimas nedidėja, “nes nėra resursų, iš ko turėtų didėti”.
Susisiekimo viceministras R.Vaštakas teigia, esą oro uosto vadovės atlyginimas priklauso nuo veiklos rezultatų - už įvykdytą kiekvieną veiklos kriterijų (pelningumą, likvidumą, pardavimų ir paslaugų apimtis bei skrydžių skaičių).
“Pastaruoju metu įmonė vykdo visus keturis kriterijus, todėl direktorė uždirba daugiau nei metų pradžioje, tačiau ne daugiau nei praėjusiais metais”, - tikina jis.
Paslapčių nesužinos
Buvęs susisiekimo ministras A.Butkevičius, LŽ pasiteiravus apie situaciją POU, rėžė tiesiai šviesiai. “Oro uosto rezultatai negerėja. Vadovauti POU paskirta tokia direktorė, kuri pati kažin ar žino, kokia jos siūloma oro uosto vizija ir jos pačios funkcijos tame poste. Kiek girdėjau, vadovei trūksta ir kompetencijos, ir žinių - paskyrimas draugystės principu. Dėl susiklosčiusios padėties senieji įmonės darbuotojai yra pasirengę palikti bendrovę, žvalgosi darbo”, - tvirtino eksministras.
Abejonių dėl J.Jucevičiūtės paskyrimo POU vadove girdėti nuo praėjusių metų pabaigos, kai iki tol nieko bendro su aviacija neturėjusi moteris SM organizuotame konkurse nurungė keturis patyrusius konkurentus, taip pat ir aviakompanijų vadovus.
Dar daugiau abejonių kurstė tai, kad kandidatės, jau tada vadintos potencialia nugalėtoja, biografija buvo vos ne įslaptinta. Kaip tuo metu tikino susisiekimo viceministras R.Vaštakas, taip elgtis priklauso laukiant atsakymo iš kandidatę tikrinančių specialiųjų tarnybų, mat pagal kompetenciją ji turės teisę susipažinti su įslaptinta informacija. Šiuo metu SM apie J.Jucevičiūtės galimybes žinoti valstybės paslaptis nebekalba.
“Ministerija J.Jucevičiūtei yra suteikusi leidimą dirbti su riboto naudojimo informacija. Valstybės paslapčiai priskiriamos informacijos oro uosto vadovė negauna”, - teigia R.Vaštakas.
Bičiulio draugė
Tik po įvykusio konkurso paaiškėjo, kad POU vadove skiriama mokslinės agronomės išsilavinimą turinti kandidatė, vėliau Klaipėdos universitete neakivaizdiniu būdu apsigynusi vadybos bakalauro darbą.
Nors per SM vykdytą konkursą kandidatams buvo formuojami gana griežti reikalavimai, taip pat - ne mažesnė kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtis, J.Jucevičiūtės skyrėjams neužkliuvo tai, kad pastaruosius dvejus su puse metų ji laiką leido prižiūrėdama dukrelę, o transporto įmonėje “Renautika”, kur sakėsi vadovavusi ekspedijavimo skyriui, prieš motinystės atostogas taip pat realiai darbavosi ne ilgiau kaip trejus metus.
Bent keli konkurse dalyvavę kandidatai LŽ patvirtino, kad J.Jucevičiūtės pateikti atsakymai į komisijos klausimus rodė ją labai gerai susipažinus su būsimo pokalbio medžiaga. Galbūt todėl pajūryje iki šiol netyla kalbos, kad ši kandidatė, viceministro R.Vaštako gero bičiulio - vienos Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo (pavardė redakcijai žinoma - aut.) - draugė, turėjo ir tebeturi tvirtą politiko užnugarį.
Abipusiai mainai
Turėti patikimus žmones oro uostų vadovų postuose, regis, suinteresuota ir SM vadovybė. Jau antri metai ši liberalsąjūdiečių vadovaujama ministerija deda aktyvias pastangas dėl oro uostų statuso pakeitimo, iš valstybės įmonių paverčiant jas akcinėmis bendrovėmis. Žinia, perėjimas iš akcinės bendrovės prie privatizuoti leidžiamos uždarosios akcinės bendrovės - itin trumpas, o saugiklių, užkertančių tam kelią, SM projektą šį rudenį tobulinti pareikalavęs Seimas kaip tik ir pasigedo.
Jeigu SM patobulintos pataisos vis dėlto sulauks parlamentarų pritarimo, oro uostų privatizavimui durys bus atvertos. Pagrindą šio, kol kas valstybinės svarbos, verslo pardavimui suteikia dvi sąlygos - kuo didesnis įmonės nustekenimas, kad ji šalies biudžetui taptų bereikalinga našta, ir į privatizuoti numatytų įmonių vadovų postus paskirti savi žmonės.
Informacinių technologijų, pašto ir aviacijos sektorių darbo koordinuoti atėjęs viceministras R.Vaštakas yra ilgametis tuo metu Liberalų sąjungai priklausiusio ministro E.Masiulio partijos bendražygis ir kraštietis. Jam vadovaujant Vilniaus oro uosto vadovu tapo su aviacija nieko bendra neturėjęs buvęs viešbučio “Klaipėda” direktorius Tomas Vaišvila, kiek vėliau POU vadovės postas atiteko žemės ūkio specialistei J.Jucevičiūtei.
Šiuo atveju tereikia sulaukti Seimo sprendimo - ir Klaipėdoje jau ne pirmas mėnuo sklandančios kalbos apie Palangos oro uosto, kol kas dar vadinamo Vakarų Lietuvos vartais į pasaulį, privatizavimą taps tikrove.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, asociacija „Klaipėdos regionas“ bei septynios savivaldybės, šios asociacijos narės, ketvirtadienį Palangoje pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl skrydžių skatinimo.
Mieli palangiškiai ir šventojiškiai, pasitikome vieną iš iškiliausių mūsų valstybei dienų – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Prieš 104 metus vasario 16 d. pasaulio žemėlapyje vėl išryškėjo Lietuvos kontūrai, ir tai kasmet skatina mus džiaugtis bei didžiuotis savo valstybe, jos praeitimi ir dabartimi.
Rugsėjo pradžioje rekonstrukcijai uždarytame Palangos oro uoste bus atnaujintas ne tik kilimo ir tūpimo takas, peronas ir riedėjimo takas – rekonstrukcijos metu diegiami tvarūs inžineriniai sprendimai, dėl kurių visi procesai taps draugiškesni aplinkai. Kartu su kitais Lietuvos oro uostų tinkle esančiais oro uostais Palangos oro vartai siekia ateityje tapti nulinės CO2 emisijos oro uostu.
Valdas Pakusas, Palangos miesto botanikos parko direktorius: „O kas gali užtikrinti, kad ir dabar kur nors parke nėra išbarstyti kieno nors pelenai?“
Linas JEGELEVIČIUS, 2021 03 17 | Rubrika: Miestas
Palangos miesto savivaldybė purtosi minties leisti jūroje ar Botanikos parke barstyti mirusio žmogaus kremuotų palaikų pelenus, tačiau Valdas Pakusas sakė „Palangos tiltui“: „„O kas gali užtikrinti, kad ir dabar kur nors parke nėra išbarstyti kieno nors pelenai?“ Skaitykite visą straipsnį penktadienį „Palangos tilte“.
Palangos oro uoste bei Klaipėdos jūrų uoste pasieniečiai sulaikė du Lietuvos piliečius, kurie buvo ieškomi dėl nusikaltimų
"Palangos tilto" informacija, 2019 11 28 | Rubrika: Miestas
Palangos oro uoste bei Klaipėdos jūrų uoste pasieniečiai sulaikė du Lietuvos piliečius, kurie buvo ieškomi dėl nusikaltimų. Trečiadienį, lapkričio 27 d., Palangos oro uoste VSAT pareigūnai atliko pasirinktinį kelių reisu Ryga – Palanga atskridusių keleivių patikrinimą. Tai yra Šengeno vidaus reisas, kuriuo keliaujančių asmenų nuolatinė kontrolė neatliekama, tačiau...
Būsimasis valstybės lyderis iš Palangos sėmėsi patirties Vyriausybėje
Rasa GEDVILAITĖ, 2017 08 31 | Rubrika: Miestas
Šiemet devintąjį kartą vyko projektas „Moksleiviai į Vyriausybę“, kurio metu atrinktiems mokiniams suteikiama galimybė sudalyvauti Vyriausybės posėdžiuose, pabendrauti su ministrais ir Premjeru Sauliumi Skverneliu - patiems pasijausti valstybės lyderiais. Tokiu galėjo jaustis ir palangiškis Senosios gimnazijos mokinys Edgaras Nausėda, praėjusią savaitę baigęs...
Penkiolika A. Mončio namų-muziejaus metų. Ką darom toliau?
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 09 15 | Rubrika: Kultūra
Praėjusį savaitgalį Antano Mončio namuose-muziejuje, jo pirmojo aukšto parodų salėje, kuri, kaip ir antrajame aukšte esanti ekspozicijų salė, anot įrašo Lietuvos kultūros vertybių registre, savo išplanavimu primena trinavę bažnyčią, tarp visus muziejaus veiklos metus, per juos vykusias parodas ir renginius primenančių plakatų, solidžių ir ne tokių solidžių...
Baudas už pastatų nepriežiūrą privalo mokėti ir bankrutuojančių įmonių turto administratoriai 1
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 07 11 | Rubrika: Miestas
Jeigu pastatas apleistas ir neprižiūrimas, Viešosios tvarkos skyriaus skirtas baudas privalo mokėti visi – ir bankrutavusių įmonių turtą administruojantys bankroto administratoriai. O konkrečiai – administruojančių įmonių vadovai. Tokia neskundžiamos nutarties, kurią birželio 21 d. priėmė Klaipėdos apygardos teismas, esmė.
„Negavus Kurhauzui lėšų iš valstybės, gali Palangai tekti svarstyti ir kredito galimybę“ 10
Linas JEGELEVIČIUS, Vilnius, 2013 03 21 | Rubrika: Miestas
Seime vyksta pavasario sesijos plenariniai posėdžiai. Seimo narys Pranas Žeimys, išrinktas Pajūrio rinkimų apygardoje, savo kabinete Seime mielai sutiko atsakyti į „Palangos tilto“ redaktoriaus klausimus. P. Žeimys, be kita ko, išsakė ir savo nuomonę dėl Palangos vicemero S. Simės skandalingo elgesio – savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo kelionėms į...
Namų šeimininkės vadovauja aviacijai
Jurga TVASKIENĖ, „Lietuvos žinios“, 2010 12 08 | Rubrika: Verslas pinigai
Viena iš įsisenėjusių Lietuvos valstybės bėdų: po kiekvienų rinkimų keičiasi ne tik politinė valdžia ir ją aptarnaujantys politinio pasitikėjimo pareigūnai, bet ir valstybinių įmonių vadovai bei administratoriai, nors naujokai dažnai be reikiamos kompetencijos ir patirties. Viską lemia partinė priklausomybė ar net asmeniniai ryšiai su partijos lyderiais ar ministerijos vadovais....