Būsimasis valstybės lyderis iš Palangos sėmėsi patirties Vyriausybėje

Šiemet devintąjį kartą vyko projektas „Moksleiviai į Vyriausybę“, kurio metu atrinktiems mokiniams suteikiama galimybė sudalyvauti Vyriausybės posėdžiuose, pabendrauti su ministrais ir Premjeru Sauliumi Skverneliu - patiems pasijausti valstybės lyderiais. Tokiu galėjo jaustis ir palangiškis Senosios gimnazijos mokinys Edgaras Nausėda, praėjusią savaitę baigęs dalyvauti šiame projekte.

Savaitei subūrė veiklius jaunuolius
„Kiekvienos valstybės raktas į sėkmę yra auganti karta. Jaunimo požiūris, indėlis, iniciatyvos nulems, kokia bus Lietuvos ateitis. Tęsdami šį projektą norime ne tik suteikti galimybę jaunuoliams iš arti pamatyti Vyriausybės darbą, bet ir išklausyti juos, sužinoti, kaip ir kokią valstybę jie nori kurti. Šių metų projekto tema susijusi su jaunimo emigracija. Suprantame, kad jauniems žmonėms yra smalsu išbandyti save ir plačiajame pasaulyje. Svarbiausia, kad jie žinotų, jog savo šalyje yra visada laukiami ir reikalingi“, – teigė Premjeras Saulius Skvernelis.
Tema „Išvykstu, kad sugrįžčiau“ įvardytame projekte moksleivių laukė įspūdžių kupini vizitai Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose ir kitose šalies institucijose.
Kaip ir kasmet, dalyvius atrinko speciali komisija, susidedanti iš Ministro Pirmininko komandos, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų bei moksleivius jungiančių organizacijų atstovų. Šiais metais į komisiją buvo pakviesta ir garsi šalies lengvaatletė, Europos čempionė Airinė Palšytė.

Aktyviai užsiima įvairia veikla
Edgaras papasakojo, jog komisijos vertinimo kriterijus galima išskirti į tris skirtingus segmentus: mokslo pasiekimai, visuomeninė veikla ir motyvacija dalyvauti projekte. Būtent visus šiuo kriterijus palangiškis atitiko.
Tai, kad vaikinas – aktyvus, nekilo abejonių, sužinojus, kiek daug veiklos jis turi. E. Nausėda papasakojo, jog jis aktyvus Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) narys, Sinek buvęs narys, dalyvauja SucessInsider, CMAP (Communitymulticulturalawarenessprogram) veikloje, NJP (Naujas Jaunimo Požiūris) pelno nesiekiančios organizacijos iniciatorius, Palangos senosios gimnazijos viceprezidentas, taip pat ir parlamento narys.
„Neperseniausiai pradėjau dalyvauti MEP (Mokomojo Europos Parlamento), NMA (Nacionalinės moksleivių akademijos) sesijose. Dabar jau galiu save vadinti ir projekto „Moksleiviai į Vyriausybę 2017“ dalyviu, susipažinau su Finansų ministerijos darbu“, – pasakojo aktyvus jaunuolis.
Kaip minėta, šiųmetinė projekto tema vadinosi „Išvykstu, kad sugrįžčiau“, paskatinusi panagrinėti emigracijos problemą.
Pasak Edgaro, jaunuoliams buvo skirtos trys užduotys: valdžios sprendimai, komunikacija ir žiniasklaida, visuomeniniai projektai ir akcijos. „Man teko nagrinėti antrąją temą – komunikaciją, žiniasklaidą“, – atskleidė Edgaras.

Vyraujanti nuomonė viešojoje erdvėje
Pasiteiravus, kokių išvadų prieita, nagrinėjant iškeltą temą, Edgaras papasakojo, jog į sąrašą pateko daugelis dalykų, vyraujančių viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, laida „Emigrantai“, skleidžianti informaciją apie tai, kaip gyvena užsienyje įsikūrę lietuviai, radijo laidos apie emigraciją, paplitusių „trolių“ dominavimas.
„Emigraciją skatinančios laidos formuoja žiniasklaidoje pristatomą „sėkmingų emigrantų“ paveikslą, kuris ne visada atspindi tikrąjį vaizdą. Pastebėjome ir tai, kad žiniasklaida veikiau vadovaujasi verslo, o ne vertybiniu pagrindu (siekiant daugiau populiarumo). O radijo laidose temos apie emigraciją yra plėtojamos epizodiškai, ne nuosekliai kuriamas naratyvas. Dar labai traukia dėmesį ir dominuojantys „troliai“ Lietuvos komentarų erdvėje, jie nukreipti prieš Lietuvos valstybinę veiklą“, – vardijo Edgaras.
Tad kas buvo pasiūlyta? „Lietuvos žiniasklaida turėtų sutarti dėl formuojamo įvaizdžio apie Lietuvą, vyriausybės vaidmuo turėtų būti patariamasis.Lietuvos valstybės vykdoma veikla turėtų būti formuojama teikiant pirmenybę pozityviai informacijai spaudoje (žiniasklaida turėtų mėginti sukurti tokį patį „piarą“, kaip yra Estijoje). Žiniasklaida turėtų skirti vietos eteryje objektyviai (dažnai neigiamai) informacijai apie procesus, vykstančius viešoje erdvėje tikslinėse emigracijos šalyse (pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Vokietija ir t. t.)“, – vardijo aktyvistas.

Aiškūs planai ateičiai
Pašnekovas neslepia, jog Lietuvoje jis pastebįs ir kitokių problemų, žinoma, prisidedančių ir prie to, jog jauni žmonės skuba palikti savo šalį, ieškodami geresnio, patogesnio gyvenimo. Pasiteiravus, kokias problemas jis įžvelgia, Edgaras atskleidė, jog viena iš opiausių problemų išlieka švietimo sistema ir galimybė po universiteto baigimo pradėti savo karjerą. „Tačiau šie du aspektai gali būti kontraversiški, nes tai priklauso nuo srities“, – įsitikinęs būsimasis valstybės lyderis.
Pasak jo, opiausios jaunimo bėdos yra informacijos sklaida, švietimo kokybė, žiniasklaidos negatyvus Lietuvos įvaizdžio formavimas ir informacijos kiekybės bei kokybės skirtumo santykis žiniasklaidoje ir kitose srityse.
Edgaras neslepia, jog jis nebijo iššūkių ir pasinaudoja galimybėmis patirti kažką naujo, dėl to jis sutiko dalyvauti ir šiame projekte.
„Kiekviena veikla tau padeda ne tik įgauti patirties, bet ir tobulėti kaip individui. Tai būtų mano akstinas, kuris skatina gyvenime niekados nesustoti ir toliau siekti sukaupti kuo daugiau žinių“, – sakė jis.
Žinoma, žvelgiant Edgarą, atrodo, jog jo ateitis nulemta – jis bus lyderiu, o paklaustas, kur save įsivaizduoja ateityje, jis atskleidžia, jog jau turi planų, kuriais nustebina.
„Artimiausioje ateityje nesu linkęs savęs įsivaizduoti kaip valstybės sektoriuje dirbančio žmogaus. Šiuo metu mokausi 12 klasėje, ateityje planuoju studijuoti ekonomiką. Tikriausiai iškyla esminis klausimas: Lietuva ar užsienis? Šiuo klausimo aspektu mano atsakymas yra užsienis, dėl mokymosi kokybės mano srityje, galimybės susipažinti su naujomis inovacijomis ir galbūt grįžus į Lietuvą jas pritaikyti Lietuvos rinkai, arba tiesiog žmonių gyvenimui pagerinti. Po studijų planuoju dirbti privačiame sektoriuje ir galbūt įgavęs didelį bagažą naudingos informacijos persiorientuoti į valstybės sektorių“, – savo planais pasidalijo Edgaras.

Intensyvi darbotvarkė
Visą savaitę Edgaras praleido Vyriausybėje, iš šių dienų jam labiausiai įsiminė pirmadienis ir antradienis.
„Pirmadienį turiningai praleidau popietę susitikimuose su finansų viceministrėmis L. Maskalioviene ir M. Tuskiene. Diskusijoje eskaluojamos temos lietė šalies fiskalinę politiką ir ES monetarinės politikos poveikį Lietuvos ekonometriniams rodikliams. Taip pat buvo paliestos ir regioninės politikos kryptys, socialinės atskirties mažinimo priemonės bei inovacijos, siekiant paskatinti tolimesnių investicijų pritraukimą“, – keletą detalių apžvelgė Edgaras.
Beje, jis atskleidė, jog tą pačia dieną teko pabuvoti probavimo rūmuose ir laikyti deimantus, kurių vertė 20 tūkst. eurų. Tai, neabejotinai, paliko įspūdį.
O antradienio rytas prasidėjo nuo diskusijos centrinėje projektų valdymo agentūroje apie jos struktūros ypatybes ir investicijų pasiskirstymą skirtingų sektorių projektuose. „Vėliau sekė prezentacija apie planuojamas iniciatyvas, skatinančias skaidrumą VMI. Dieną užbaigėme ES investicijų departamente, kur pagrinde buvo dalijamasi prezumpcijomis apie alokacinio efektyvumo pasiekimo būdus bei iššūkius, trukdančius užtikrinti vykdomų projektų sklandumą“, – kaip profesionalas dėstė E. Nausėda.
Vakare vyko bendra paskaita aktualia tema– kibernetinės grėsmės. Jos pranešėjas – krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerzas.
Žinoma, įspūdžiai nesibaigė ir kitomis dienomis. Trečiadienio rytas prasidėjo Lietuvos energijoje susitikimu su A. Juozapaičiu (Lietuvos energijos pristatymas, inovacijų fondo pristatymas)
Vėliau sekė susitikimai su K. Gudžiunaite (skaitmenizacijos programos pristatymu), D. Misiūnu ir I. Daugėlaite (diskusija su Lietuvos energijos valdybos nariais).
Per pietus sekė susitikimas su „Kurk Lietuvą“ atstovais. „Vakarą užbaigėme oranžiniais dviračiais ieškodami UNESCO teritorijos ribų ir tam tikrų pastatų. Po pasivažinėjimo susitikome su krepšininku Linu Kleiza“, – papasakojo Edgaras.
Ketvirtadienį būta Muitinės departamente, ten aptarti eksporto ir importo skirtumai, susipažinta su Vilniaus oro uostu ir visais veikiančiais procesais iš vidaus. Vėliau vėlgi grįžta į Finansų ministeriją, kur bendrauta su finansų ministru ne tik apie ekonomiką, bet ir kitus dalykus.
Paskutinę dieną Edgaras vyko į Kauną. Aplankyti Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus, viešojo saugumo tarnybos poligonas. Vakare projekto dalyviai susitiko su žurnaliste Rita Miliūte.
„Šeštadienį po projekto kartu su keletu žmonių sudalyvavome „Laisvės piknike“ ir eskalavome apie mokesčių reformas ir kitas aktualias temas“, – savaitės nuveiktus darbus apžvelgė palangiškis.
Edgaras pripažino, jog projekto metu sutiko tokių bendraminčių, kuriuos ir ateityje galės pavadinti draugais. O pasiteiravus, kokios naudos jam davė šis projektas, jis nedvejodamas atsakė: „Susipažinau su Finansų ministerijoje dirbančiais žmonėmis, geriau supratau skirtumus tarp teorijos ir praktikos, taip pat ir fundamentalias priežastis, kurios neleidžia priimti tam tikrų sprendimų“.
Savo kelią puikiai žinantis jaunuolis, neabejotina, daug nuveiks gyvenime. Tokie projektai gali tapti puikiu tramplinu į didžius darbus.