Močiučių Palangos neliks? Kurortas vis labiau traukia darbuotojus iš kitur

Palanga keičia formatą – kratosi močiučių Palangos įvaizdžio ir vis labiau traukia darbingo amžiaus žmones bei jaunas šeimas. Taip tvirtina „Palangos tilto“ kalbinti kurorte veikiančių įmonių vadovai, kurių vadovaujamuose kolektyvuose nemažą dalį užima kitų miestų gyventojai. Didžiausią šalies kurortą kaip patraukliausią darbdavį pasirenka ne tik Kretingos ar Klaipėdos miestų bei rajonų gyventojai, bet netgi vilniečiai palieka sostinę ir keliasi į pajūrį, kai tik suranda čia darbą. O tai padaryti, kaip teigia pašnekovai, nėra itin sunku.

Atvyksta net iš Vilniaus
„Pastaraisiais metais labai daug vilniečių atsikėlė gyventi į Palangą, įsigijo čia būstus, nes jauniems žmonėms Palangoje auginti vaikus yra žymiai geresnės sąlygos, – sako „Scheep pub“ direktorė Valentina Radikienė. – Ir mūsų kolektyve turėjome darbuotojų iš kitų miestų, bet šiai dienai jie jau registruoti Palangoje. Pavyzdžiui, pernai kovo mėnesį pas mus įsidarbino vilnietė barmenė-padavėja, bet jau įsikūrė Palangoje ir labai tuo džiaugiasi“.
V. Radikienė įsitikinusi, kad mūsų kurorte tikrai nesudėtinga rasti darbo, ir jis tikrai nebetinkamas vadintis senjorų miestu: „Šiuo metu jaučiu Palangos atgimimą – jau kokie metai. Matau, kad žmonės myli Palangą ir nori čia gyventi. Manau, kad žmonės tiesiog pavargo nuo didmiesčio. Pagaliau, gyvendami čia, jie bet kada gali nulėkti į Klaipėdą, į kokį nors uostamiesčio naktinį klubą. O darbą rasti Palangoje tikrai nesudėtinga, jeigu žmogus nori ir myli savo darbą. Ir nebūtinai vien tik aptarnavimo srityje. Pastaruoju metu visur pilna skelbimų, kad reikalingi darbuotojai“.

Pradėjo nuo sezoninio darbo
Prieš aštuonerius metus pradėjusi vasaromis dirbti greitojo maisto prekyboje, padavėja kretingiškė Daiva Girdenytė šiandien – viešbučio „Amberton Green“ registratūros vadovė. Čia ji dirba jau ketverius metus, pradėjusi nuo sezoninio darbo. „Dar nuo mokyklos laikų visada dirbau Palangoje, – sako laikraščio pašnekovė. – Kai buvau moksleivė, paskui – studentė, čia dirbdavau tik vasaromis. O dabar turiu ir nuolatinį darbą“.
Viešbutyje dirba dar keli kolegos, gyvenantys ne Palangoje. Vienas iš Klaipėdos, kitas – iš Kretingos rajono. „Manau, kad Palanga tikrai turi daugiau darbo vietų nei Kretinga, – mintimis dalijasi D. Girdenytė. – Visų pirma todėl, kad yra kurortinis miestas. Todėl yra labai įprasta, kad čia dirba daug kretingiškių. Pati į darbą atvykstu automobiliu per 15 minučių, ir tokia trumpa kelionė manęs tikrai nevargina“.

Darbuotojais dalinasi su Kretinga
Poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“ trečdalis darbuotojų – ne palangiškiai, kaip tvirtina direktorius Julius Tomas Žulkus. Į „Pušyną“ dirbti važinėja kretingiškiai bei Klaipėdos rajono gyventojai. Kodėl žmonės nesivargina į Palangą važiuoti dirbti, net jei kelionės išlaidos jiems nekompensuojamos? „Palangoje yra gerokai daugiau galimybių įsidarbinti medicinos personalui, kineziterapeutams, administratoriams, – svarsto direktorius. – Kretinga tiek darbo vietų tikrai negali pasiūlyti“.
Viena iš kretingiškių, ilgametė „Pušyno“ darbuotoja – referentė Dovilė Narvilienė, kuriai ši sanatorija apskritai yra pirmoji darbovietė. „Kai čia įsidarbinau 2005 metais, dar nežinojau, ar čia pasiliksiu ilgam, – prisimena moteris. – Galvojau, kad gali būti, jog čia dirbsiu tik laikinai, bet pasilikau iki šiol. Ir kasdienė kelionė iš Kretingos tikrai nevargina. Kol nevyko kelio remonto darbai Palangoje ir Kretingoje, automobiliu į darbą atvažiuodavau per 10-15 minučių. Paskui dėl remonto darbų užtrukdavau apie pusvalandį, o dabar, žiemos sezono metu, tenka važiuoti ir 20 minučių. Tačiau per tiek metų esu įpratusi, man tai nėra jokia kliūtis“.
D. Narvilienė sako žinanti, kad labai daug kretingiškių, dirbančių Palangoje, kooperuojasi, kad į kurortą atvyktų vienu automobiliu, bet pati mėgstanti keliauti viena. „Nemėgstu prisirišti prie kito žmogaus laiko, kada noriu išvažiuoju, nereikia nieko laukti“, – paaiškina. Tačiau kretingiškė sako nemananti, jog būtent Palanga sukuria daugiau darbo vietų nei Kretinga. Moters manymu, abu miestai dalijasi darbuotojais: „Darbuotojų reikia ir Palangai, ir Kretingai. Ir važiuodama į darbą matau automobilių srautą tiek iš Kretingos, tiek į ją. Ir negalėčiau pasakyti, kuris srautas didesnis. Visą laiką, kiek pamenu, vyko toks automobilių judėjimas. O ir Kretingos laikraščiuose darbo skelbimų skiltyje nuolat skelbiama apie darbo vietas tiek Kretingoje, tiek Palangoje, tiek Klaipėdoje“.

Automobilių – nenutrūkstamas traukinys
Kitų miestų ir rajonų gyventojai kurorte renkasi ne tik paslaugų sferos darbo vietas. Štai Palangos senojoje gimnazijoje iš 43 pedagogų kolektyvo 6 yra ne palangiškiai: 4 į darbą atvyksta iš Kretingos, 2 – iš Vydmantų. Vydmantiškė yra ir nuo 1995 m. gimnazijoje dirbanti Jolita Vaičiulienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Moteris tiek daug metų dirba Palangoje, kad neslepia – visuomet save laikiusi labiau palangiške nei kretingiške. Tik pastaruoju metu, sustiprėjus ir suaktyvėjus Vydmantų bendruomenei, pradėjusi susitapatinti su vydmantiškiais.
Iki darbovietės J. Vaičiulienei – 4 km kelio. O laikas, per kurį atvyksta į gimnaziją, priklauso vos nuo kelių minučių. „Jeigu išvažiuoju minutė iki pusės (aštuonių, – aut. pastaba), atvažiuoju per 7 minutes, jeigu išvykstu minutė ar dvi po pusės, kelionė trunka 15 minučių. Ryte tokiu metu iš Kretingos – automobilių nenutrūkstamas traukinys, – sako pedagogė. – Didelis srautas transporto yra ir į Klaipėdos pusę“.
J. Vaičiulienės nuomone, darbuotojų kiekis iš kitų miestų Palangoje priklauso net nebūtinai nuo sezono ar kurorto specifikos. Palanga ne visada turinti ir reikalingų specialistų: „Pavyzdžiui, kai mums reikėjo anglisto, Palangoje jo tiesiog neradome. Iš Kretingos pas mus atvažiuoja ir istorikė, lituanistės“.

Jau penkiolika metų – iš Klaipėdos
Ne vien palangiškiai dirba ir Palangos miesto savivaldybėje. Pavyzdžiui, Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Mažrimė į kurortą iš Klaipėdos važinėja jau 15 metų, nuo 2004-ųjų. „Gavau darbo pasiūlymą, kuris man pasirodė priimtinas, taip ir įsidarbinau, – pasakoja specialistė. – Iš tikrųjų nematau jokios problemos važinėti į darbą iš kito miesto. 25 kilometrai – beveik vietoje, jų net nepajuntu. Mano kelionė į darbą trunka tik 20 minučių, nes gyvenu, Dragūnuose, miesto pakraštyje. Galbūt jeigu reiktų pravažiuoti visą Klaipėdą, būtų ir sunkiau“.
Moteris sako niekada nesusimąsčiusi keisti darbovietės, kad dirbtų tame pačiame mieste, kuriame ir gyvena: „Net jeigu kada ir kiltų tokia mintis, būtų sunku palikti kolektyvą, nes kolegos yra labai geri, labai draugiški, darbe vyrauja labai gera atmosfera. Ir apskritai, per tiek metų daugiau domiuosi Palanga ir daugiau apie ją žinau, nei apie Klaipėdą“.

Renkasi miestą
Kodėl Palanga yra patrauklus darbdavys aplinkinių miestelių ir net tolimesnių didmiesčių gyventojams, bando atsakyti Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Palangos skyriaus vedėja Lilija Želvienė. „Be abejo, Palanga darbuotojams labai patraukli ypač vasaros sezono metu, nes tuo metu čia atsidaro labai daug kavinių, poilsinių, ir čia dirbti žmonės suvažiuoja iš visos Lietuvos. Tai nulemia, žinoma, kurorto specifika, kokios neturi, pavyzdžiui, Kretinga. Tačiau Palangoje kitų miestų gyventojai dirba ir ne vien tik sezono metu, bet ir visus metus. Manau, kad žmonės patys renkasi, kur jiems patraukliau dirbti – Palangoje, Kretingoje ar Klaipėdoje“, – svarsto laikraščio pašnekovė.
L. Želvienė atkreipia dėmesį, kad palangiškiai apskritai yra labai verslūs žmonės, labai daug dirba su verslo liudijimais ar individualios veiklos pažymėjimais.
„O iš didesnių miestų žmonės čia atvyksta galbūt todėl, kad pats mūsų miestas juos traukia. Palangą pasirenka kaip miestą. Didelė dalis, manau, sugrįžta jaunimo, kurie kilę iš čia. Nors apskritai žmonės renkasi, kas jiems priimtiniausia. Vieniems čia galbūt per ramu, tada jie keliauja į didesnį miestą ir čia sugrįžta vasarą, per patį sezono šurmulį. Kiti, priešingai, mūsų kurortą renkasi būtent dėl ramybės“, – sako vedėja.