„Migruojantis“ pajūrio smėlis: kur jis dingsta ir kaip jį susigrąžinti?

Palangos tiltas, 2022-11-14
Peržiūrėta
1762
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Po audros paplauti Juodkrantės krantai. / Dariaus Jasaičio nuotr.
Po audros paplauti Juodkrantės krantai. / Dariaus Jasaičio nuotr.

Gilėjant rudeniui ir sulaukus žiemos Lietuvos pajūryje stebimas pasikartojantis reiškinys - iš paplūdimių nuplaunama daug smėlio. Mokslininkų teigimu, palengva smėlis sugrįžta, bet jei nuplaunamas ypač didelis kiekis smėlio, pavyzdžiui, siaučiant uraganui, jam sugrįžti prireikia ir keliolikos metų.

„Atsakymas į klausimą, kur keliauja smėlis, yra trumpas – pas latvius. Žinoma, juokauju, bet kiekviename juoke yra dalis tiesos“, – pradedant pokalbį apie išplaunamą Lietuvos pajūrio smėlį šypteli Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė. 

Pasak mokslininkės, vadinamąjį smėlio kelią mokslininkai stebi jau daug metų, tad matomos tendencijos, kada ir kur nuplaunamas Lietuvos pajūrio smėlis.

– Kokioms sąlygoms esant smėlis iš mūsų paplūdimių išplaunamas? Kas tai lemia? 

– Smėlio kelią povandeniniame šlaite daugiausia lemia Baltijos jūroje vyraujančios srovės. Dėl žemės sukimosi, vandens apytakos ir Baltijos jūros padėties pas mus vyraujanti srovė eina iš pietų į šiaurę. 

Taigi, Kaliningrado srityje nuplautas smėlis keliauja pas mus, pas mus nuplautas smėlis keliauja pas latvius, iš Latvijos – aukščiau link Estijos ir taip toliau.

Galima sakyti, kad smėlio kelias yra lygiagrečiai krantui. 

Poilsiautojai, atėję prie jūros, paplūdimį vertina pagal tai, kiek rankšluosčių galima patiesti nuo kopų iki vandens.

Paplūdimio plotis labai priklauso nuo to, koks vandens lygis pačioje Baltijos jūroje.

Taigi, net nedidelis pakilimas gali paslėpti didelę dalį paplūdimio. Tada gali atrodyti, kad paplūdimių neturime. 

Vis dėlto pas mus nėra tokių potvynių ir atoslūgių kaip Atlanto vandenyno pakrantėse, kur tai vyksta beveik kasdien. Mes matome sezoninius pakilimus ir atoslūgius.

– Ar kiekvienas vandens pakilimas reiškia nuplaunamą smėlį? 

– Jei nuslūgus vandens lygiui matome susidariusius skardžius, tai reiškia, kad jūra pasiėmė šiek tiek smėlio.

Skardžių formavimasis dažniausiai vyksta audrų metu ir jie gali atsirasti bet kurioje paplūdimio vietoje, iki kur pasiekė pakilęs vanduo. 

Tai cikliškas, sezoninis procesas. Tai, kur smėlio bus nuplauta daugiau, priklauso nuo vėjo ir bangų krypties.

– Ar gali būti vienas tokių pavyzdžių prieš kelias savaites Melnragėje užfiksuotas susidaręs skardis? 

– Taip. Buvo pakilęs vandens lygis, o kadangi toje vietoje yra susiformavusi įlankėlė, bangos, artėjančios prie kranto, susikoncentravo ir išplovė smėlį vienoje vietoje.

Jūroje ties šia vieta buvo suformuotas povandeninis smėlio pylimas, bet tai nėra šiai vietai įprastas dalykas, tad jį bangos jau šiek tiek nustūmė link kranto. Bangos taip pat pasiėmė smėlio perteklių. 

Žinoma, paplūdimio lankytojams smėlio niekada nebus per daug, bet gamta turi kitokią nuomonę. 

Tas smėlis buvo nuneštas šiauriau ir dabar iš lėto grįžta į krantą ties Giruliais ar dar šiauriau.

– Paminėjote smėlio pylimą – tai viena iš paplūdimių apsaugos, „maitinimo“ priemonių. Kiek tokia praktika įprasta ir efektyvi išlaikyti smėlį paplūdimiuose ilgalaikėje perspektyvoje? 

– Labai geras ir filosofinis klausimas.

Bet juk ir Nidoje, kai kopos nebuvo sutvirtintos augmenija, vėjo pustomas smėlis keliaudavo ir užpustydavo sodybas. 

Vandens poveikis smėliui yra sudėtingesnis klausimas, jį sunkiau suvaldyti, neužtenka augmenijos.

Pasaulyje naudojami du metodai, kaip sustabdyti kranto ardą. 

Viena priemonių grupė – kietosios: bangolaužiai, betonuojamas krantas, statomos promenados ir kt. Kita grupė – minkštosios gamtosauginės priemonės: vytelių pynimai, smėlio papildymas atvežtiniu smėliu.

Lietuvoje turime tris kietųjų priemonių pavyzdžius: Klaipėdos uosto vartai, Palangos tiltas ir Šventosios uostas. 

Šventojoje situacija labiausiai nusistovėjusi, turime plačiausius paplūdimius, o ardos zona yra šiauriau Šventosios. Smiltynėje turime gražius plačius paplūdimius, o Melnragėje matome krantų ardą. Tokia pati situacija Palangoje.

Latvijoje kranto linijos yra daugiau, dėl to galbūt problema ne taip pastebima. Latviai daugiausia poilsiauja Rygos įlankoje, bet ten nėra kopų kaip pas mus, mažesnės bangos, silpnesnės srovės. 

Pavyzdžiui, Rygos įlankoje žmonės eina į jūrą su pripučiamais čiužiniais, bet pas mus to griežtai negalima, nes yra labai nesaugu dėl stiprių srovių.

Tačiau Liepojoje kitoks vaizdas – piečiau Liepojos uosto gražūs paplūdimiai, o šiauriau – labai stipri krantų arda. 

Estams tai nėra aktualu, nes jų krantai labiau akmenuoti, mažai smėlio. Pietryčių Baltija pasižymi smėlėtais krantais, todėl pas mus arda pastebima.

Gdansko įlankoje Lenkijoje situacija panaši kaip Rygos įlankoje. Bet prie Ščecino vyksta kranto arda, ten naudojamas iš uosto iškastas smėlis, kuris pilamas į povandeninius pylimus ir taip maitinami paplūdimiai. 

Olandai, kurie gyvena žemiau vandens lygio, stipriai kenčia nuo vandens ardos, jie taip pat vadovaujasi principu, kad reikia pilti smėlį.

Bendrai kalbant kietosios priemonės yra nepatrauklios vizualiai, brangios ir sustiprina kranto ardą šiauriau nuo įrengtos priemonės. 

– Kokių matote tendencijų, kurios Lietuvos pajūrio vietos labiausiai kenčia nuo audrų, kiek laiko trunka smėlio sugrįžimas į krantą? 

– Ar nuplautas krantas, ar ne, galime pastebėti, kai nuslūgsta vandens lygis po audrų.

Jei po audros yra ramus periodas, paprastai krantas atsistato. Po didesnių audrų atsistatymui reikia 2-3 metų. Tai priklauso nuo kiekio, kiek smėlio buvo nuplauta. 

Pavyzdžiui, 1999 metais per uraganą „Anatolijus“ Palangos tiltas buvo atskirtas nuo kopų ir po juo buvo galima ramiai praeiti pėstute.

Praėjus keliolikai metų smėlio sugrįžo tiek, kad po antžemine tilto dalimi jau nepraeisi. 

Kalbant apie tendencijas, buvome įpratę, kad daug metų labiausiai kentėdavo pajūris ties Klaipėda, Palanga, Giruliais, bet, pavyzdžiui, 2021-2022 metų žiemos sezoną labiausiai nukentėjo Kuršių nerijos pakrantė. 

Net labai mažas vėjo krypties pasikeitimas gali lemti, kad smėlis nuplaunamas skirtinguose pajūrio ruožuose. 

Pasakyti, kur šią žiemą gali būti nuplautas smėlis, negalima, nes neaišku, kokie vėjai vyraus. 

– Jau minėjote „Anatolijų“, bet galbūt prisimenate dar kokių nors atvejų, kai mūsų pajūris buvo ypač stipriai nukentėjęs?

– 2015 metų sausį buvo uraganas „Feliksas“. Mes jau galvojome, kad tikrai bus pridaryta žalos, nes vėjo greitis buvo panašus į „Anatolijaus“.

Atrodė, kad turėsime daug duomenų tyrimams, bet smėlio tūris liko toks pat, nepaisant kai kur „pagraužtų“ kopų ir susiformavusių skardžių. 

Tuomet turbūt labiausiai nukentėjo Pirmoji Melnragė, kur ties dzotu buvo nuplauta apie metrą aukščio smėlio. 

Mus nustebino stebėjimo rezultatai po 2012 metais vykdyto Palangos paplūdimų papildymo smėliu. Po metų krante smėlio buvo daugiau, nei vos papildžius, bet paplūdimiai vizualiai buvo dar siauresni, nes smėlis buvo suneštas į kopas. 

– Ar apskritai galima teigti, kad smėlio išplovimas yra blogai, ar yra ir teigiamų aspektų?

– Kranto arda ne visada yra toks blogas dalykas, kaip mes įsivaizduojame. 

Šiauriau Klaipėdos uosto po 2005 metais vykusios labai stiprios kranto ardos, kai buvo išplautas povandeninis šlaitas, į krantą buvo išmestas medinis laivas. Jis buvo po smėliu, bet audra jį išmetė į krantą. 

Sumažėjęs smėlio kiekis šioje vietoje vėliau sudarė galimybę šioje vietoje užsiimti ekstremaliomis vandens sporto šakomis. 

Tokia galimybė susidarė tik dėl to, kad pasikeitė povandeninio šlaito nuolydis. Pavyzdžiui, Smiltynėje banglentėms sąlygų tikrai nėra. 

Mes teturime 90 kilometrų kranto linijos ir mums reikia tiksliai apsibrėžti, kurį kranto ruožą kam naudojame.

Pavyzdžiui, Šventojoje turime natūraliai susidariusius plačius paplūdimius, Melnragėje krantas labiau nuplautas, bet susidaręs nuolydis tinka ekstremalioms vandens sporto šakoms. 

Atsižvelgiant į tai reikia apsispręsti, kam kuris ruožas naudojamas, ir kokios aplinkosauginės priemonės konkrečiuose ruožuose yra tikslingos. 

Yra dalykų, kurių mes negalime pakeisti: žemės plokštės judėjimo, vandens lygio kilimo dėl klimato kaitos. Mes natūraliai prarandame krantą ir smėlį, tad turime prisitaikyti ir planuoti kranto zonos naudojimą atsižvelgiant į šiuos procesus.

“Vakarų ekspresas”

Jūsų komentaras:

Klaipėdos uosto gilinimas - kranto erozijos priežastis 2022-11-15 16:29 (IP: 162.158.103.178)
Klaipėdos uosto įplaukos kanalo gilinimas ir uosto įplaukos kanalo molų jūroje ilginimas daro tiesioginį, neigiamą ir neatstatomą poveikį Lietuvos pajūriui. Dėl šių Klaipėdos uosto įplaukos darbų vyksta (didėja) pajūrio krantų erozija. Kopų "išgelbėti" žabtvorėmis nepavyks.

Taip pat skaitykite

Baigiantis šiltajam sezonui, pajūrio verslininkai tikina, kad ši vasara buvo sėkminga kaip ir pernai – lepino šiluma, saule. Visgi pastebėta, kad maitinimo įstaigoms dalį išlaidų teko dengti iš savo kišenės, nes šiemet buvo panaikinta PVM lengvata.


Trečiadienį, rugpjūčio 14 d., Palangos paplūdimyje dėl geriausiųjų vardo susirungė pajūrio gelbėtojų komandos. Jau 17-tą kartą vykstančiame Lietuvos pajūrio gelbėtojų čempionate jėgas išbandė keturios komandos: Palangos, Neringos, Klaipėdos ir Smiltynės.


Gilėjant rudeniui ir sulaukus žiemos Lietuvos pajūryje stebimas pasikartojantis reiškinys - iš paplūdimių nuplaunama daug smėlio.


SBA ir pajūrio regioninis parkas telkia gyventojus į savanorišką talką, skirtą pajūrio kopų išsaugojimui – „Kopoms reikia tavęs“.


Apie grįžimą į Lietuvą galvoja vis daugiau emigravusiųjų – beveik 4-i iš 5-ių žmonių neatmeta tokios galimybėmis, rodo projekto „Renkuosi Lietuvą“ duomenys.


Į Palangos paplūdimius už milijonus litų smėlis gabenamas iš jūros, o kitoje pakrantės vietoje iš pliažo kasamas smėlis vežamas į privačius sklypus. Skandalas? Ne. UAB „Plungės lagūna“, pernai laimėjusi Palangos savivaldybės konkursą valyti Rąžės, Ošupio ir Žiogupio upelius, tą ir daro, o gruntinį smėlį pagal techninį projektą turėjo nuvežti ūkininkui į...


Paplūdimo smėlis padėjo apsaugoti kopagūbrį

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012 01 12 | Rubrika: Miestas

Pirmosiomis naujųjų metų dienomis siautęs stiprus 20-25 m/s vėjas ir stipriai banguojanti jūra ne juokais išgąsdino miesto valdžią bei visus palangiškius. Smėliu buvo užneštos Rąžės upelio žiotys, pajūrį užliejo vanduo, o bangos skalavo kopagūbrį prie centrinės gelbėjimo stoties, ties moterų paplūdimiu, Botanikos parku.


Palangos Senojoje gimnazijoje praėjusią savaitę ypatingai padaugėjo mobiliųjų telefonų vagysčių. „Labai nesmagu pranešti, kad mokykloje vyksta vagystės. Nors anksčiau vagysčių mokykloje pasitaikydavo, tačiau ne taip dažnai ir ne tokių stambių kaip praėjusią savaitę, kuomet buvo pavogti trys mobilieji telefonai“,- pasakojo Senosios gimnazijos direktorius Algirdas Karačionka.


Sunkiai suvokiama, tačiau kasmet Lietuvoje dingsta tūkstančiai šalies gyventojų. Ne išimtis ir Palanga. Palangos policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas Vaidas Vaškys teigė, kad šiuo metu Palangoje yra trys be žinios dingę žmonės. „Visi iš jų yra vyrai. Kriminalinės policijos pareigūnai visuose miestuose padeda vieni kitiems dirbti, tad į paieškas yra...


„Naglis-Adakris“ ketina susigrąžinti titulus

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 03 07 | Rubrika: Kultūra

Pernai sezoną baigę Palangos krepšinio komandos „Naglis-Adakris“ žaidėjai džiaugėsi Nacionalinėje krepšinio lygoje iškovota antrąja vieta. Šiemet krepšininkai kelia sau ne ką mažesnius tikslus. „Sezonas gali baigtis jau greitai, pralošus varžybas, tačiau mes tikimės geriausio“, - sakė komandos treneris Regimantas Juška.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius