Vytauto gatvė mena ne tik grafų Tiškevičių epochą

Pasivaikščiokime po Tiškevičių laikų Palangą

Liepos 6 dieną Palangoje startavo interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis projektas – lyg įžanga į rugsėjo viduryje organizuojamus Europos paveldo dienų renginius, kurių tema – „Grafų Tiškevičių epochos ženklai Palangoje“.

Vytauto gatve – pro
Senąją vaistinę
Pavedžiojęs keliaujančiuosius „Tiškevičių bulvaru“ ekskursantus po vieną gražiausių visoje Europoje Birutės parką, interaktyvusis gidas atveda keliauninkus į Vytauto gatvę.
„Dabartinė Vytauto g., vadinta Liepojos g., anuomet savo atmosfera niekuo nenusileido amerikietiškiems „laukinių vakarų“ miestams. Kalbama, kad čia buvo galima susitikti ir tikrų kaubojų! Vieną įdomiausių šios gatvės istorijų mena Senosios vaistinės namas, kur nuo 1882 m. dirbo vaistininkas Vilhelmas Griuningas, be vaistų, gaminęs dar ir originalų 27 rūšių vaistažolių rinkinį – „Trejas devynerias“. Mišinys buvo itin populiarus ir mėgiamas, vartojamas po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną su stikline vyno, degtinės ar vandens ir tiko beveik nuo visų ligų – sutrikus virškinimui, skaudant galvai, persišaldžius, užkimus ar pavargus“, – pakviečia stabtelėti prie Senosios vaistinės gidas.
Apie šį į Kultūros vertybių registrą įtrauktą pastatą „Palangos tiltas“ išsamiai pasakojo šių metų gegužės 17 ir 23 d. Priminsime tik tiek, kad  istorikė Janina Valančiūtė Palangos vaistinės istorinėje pažymoje rašo, jog pastate, kurio dabartinis adresas Vytauto g. 33, vaistinė įsteigta 1827 m. Išanalizavusi turimą istorinę medžiagą, J. Valančiūtė teigia, jog pastato statybos tiksli data, kaip ir statytojai, nežinoma. Prielaidos, kad vaistinės įsteigimo data sutampa su pastato pastatymo data patvirtinimui trūksta archyvinių šaltinių. Manoma, kad ji pastatyta apie XIX a. 3-4 dešimtmetį.  Išlikusiose XIX a. pab. – XX a. I p. vaistinės signatūrose, reklamose nurodyta tik vaistinės įsteigimo 1827 metais data.
Palangos senoji vaistinė skaičiuoja ilgą ir sudėtingą istoriją, kurioje esama ir šviesių, ir tamsių puslapių. Jos įkūrėjas ir pirmasis savininkas iš Rygos kilęs vokietis Vilhelmas Johanas Griuningas užpatentavo originalaus 27 vaistažolių ekstrakto „Trejos devynerios“ gamybą. 1944-1951 m. vaistinės pastate buvo NKVD būstinė. Šiandien čia – ir vaistinė, ir Vyno namai, ir gyvenamosios patalpos, o gegužės pradžioje Palangos šviesuomenės dėka iš palėpių kraustyti istorinę vertę turintys daiktai surinkti ir galės papildyti būsimojo Palangos krašto muziejaus ekspoziciją.
Minima nuo 1816-ųjų metų
Grįžkime į Vytauto gatvę ir bent trumpai perverskime šviesios atminties kraštotyrininkės Emilijos Adiklienės 1978 m. atliktą studiją, skirtą Palangą lygiagrečiai jūrai nuo šiaurės į pietus kertančiai gatvei.
E. Adiklienė rašo: „1816 m. „Senosios ir naujosios Palangos miesto inventoriuje“ Vytauto g. vadinama „vieškeliu į miestą“. L. Jucevičiaus teigimu („Žemaičių žemės prisiminimai“, išleisti 1842 m.), apie 1817 m. pradėjo kurtis Palangos kurortas. Miestas augo, bet nebuvo susisiekimui su tolimesniais miestais bei kraštais nei plento, nei geležinkelio, nei jūros kelių. Artimiausias didesnis miestas buvo Liepoja; Klaipėdos (kraštas) tuomet priklausė Vokietijai. Poilsiautojams artimiausia geležinkelio stotis buvo Liepoja. Palangiškiai, ypač senamiesčio gyventojai, specialiai laikė arklius vasarotojams bei prekėms iš Liepojos gabenti. Tada „vieškeliu į miestą“ pradėtas vadinti Liepojos kelias arba Liepojos gatvė. Ji taip vadinosi iki I pasaulinio karo“.
E. Adiklienės surinktų šaltinių duomenimis, Liepojos gatvė būdavo labai šlapia, negalėdavo ja išbristi. Žmonės eidavo Plaušės pakraščiais. Per I Pasaulinį karą prakasė griovius per senamiestį.
„Susikūrus nepriklausomai buržuazinei Lietuvai, 1921 m. pagrindinė Palangos gatvė buvo su iškilmėmis pavadinta palangiškės kunigaikštienės Birutės sūnaus vardu – Vytauto gatve. 1922 m. Vytauto g. buvo išgrįsta akmenimis. 1929 m. ištiestas plentas nuo Vokietijos rubežiaus iki Jūratės gatvės (iki senojo pašto). 1936-37 m. kurorto metu buvo uždrausta važinėti arkliais nuo Birutės vartų iki senojo pašto. Dabar (1978 m.) Vytauto gatvės ilgis – 3 km“, – rašo E. Adiklienė, 29-iuose rašomąja mašinėle spausdintuose lapuose išsamiai aprašiusi buvusias ir išlikusias sodybas bei namus Vytauto g., surinkusi amžininkų pasakojimus ir atsiminimus – kiek tik jų atmintis siekė – apie senųjų palangiškių – Vytauto g. gyventojų – buitį.

Viena seniausių –
„Baltojo angelo“ vila
Vytauto gatvėje esama vieno seniausių namų Palangoje, kuris dabar pažymėtas 78 numeriu. Statytas XIX a. pabaigoje, šis 2005-aisiais į Kultūros vertybių registrą įtrauktas pastatas, kuriam suteiktas valstybės saugomos vertybės statusas, tikrai mena grafų Tiškevičių epochą: jo dosjė nurodyta, kad „Baltojo angelo“ vardu vadintą vilą statė Tiškevičių šeima. Prieš vilą seniau stovėjusi angelo skulptūra.
Namas – medinis, medinės kurortų architektūros stiliaus, vieno-dviejų aukštų, „T“ raidės formos plano. Jo konstrukcijos – iš maumedžio. Vakarinėje pusėje, fasado šonuose du gonkeliai, gausiai dekoruoti kiaurapjūvio elementais, būdingais Palangos miesto kurortiniams pastatams. Įėjimai iš vakarų pusės, iš Vytauto gatvės per gonkelius ir iš rytų pusės, iš kiemo. Rytinė pastato dalis – dviejų aukštų.
Pagrindinis vakarų fasadas – simetrinės kompozicijos. Langai – dviejų tarpsnių, kryžiaus skaidymo su apvadais. Verandų langai ir įstiklintos durys – smulkaus skaidumo, dekoruoti. Virš durų dekoruotas arkinis langas. Pastogėje dekoruoti gegnių ir sijų galai. Galiniuose fasaduose ir verandose dekoruoti vėjalenčių galai. Kiemo fasadas be dekoro elementų, dalis langų su langinėmis. Kiemo pusėje virš įėjimo pristatytas stogelis.
Spėjama, kad antras pastato aukštas įrengtas rekonstrukcijų metu. Planinė struktūra dalinai pakeista, išlikęs kapitalinių sienų tinklas. Aukštuose patalpos pereinamos. Po priestatu kiemo pusėje yra nedidelis rūsys.
Šios kultūros vertybės būklę 2012 metais tikrino Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė, nustačiusi, jog privačiam asmeniui priklausančio pastato būklė esanti patenkinama.
 

„Palangos tiltas“ vykdo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projektą: „Palangos kultūros paveldo vertybės”.