Viską draudžiantys paveldosaugininkai – mitas, kurį reikia griauti

„Beveik pusę Palangos kultūros vertybių valdo privatūs savininkai. Ir kartais iš jų galima išgirsti, esą yra labai sudėtinga prižiūrėti bei tvarkyti jų turimus pastatus, kurie įtraukti į Kultūros vertybių registrą, nes esą Kultūros paveldo departamentas neleidžia jiems nieko daryti. Tai nėra tiesa“, – sakė paveldosaugos klausimais Palangoje besirūpinanti Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė.

50 objektų – privačiose rankose
Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Dar du objektus ruošiamasi į jį įrašyti artimiausiu metu. 60 jų yra saugomi valstybės arba turi kultūros paminklo statusą, 51 objektas yra tik įtrauktas į kultūros vertybių registrą.
Valstybė valdo 30 Palangoje esančių kultūros vertybių. Palangos miesto savivaldybės žinioje – 16 objektų. Kultūros paminklo statusą turi Savivaldybės ir valstybės bendrai valdoma Palangos dvaro sodyba. Valstybės saugomą Palangos kurhauzą iki šiol bendrai valdo Savivaldybė bei privatus asmuo. Tokiu pat būdu valdomas į kultūros vertybių registrą įtrauktas Palangos autobusų stoties pastatas.
Didžiausia kultūros vertybių, esančių Palangoje, dalis – privačių asmenų rankose. Kaip privatūs asmenys šiuo atveju figūruoja ir religinės bendruomenės, valdančios Palangos Švč. Mergelės Marijos į dangų ėmimo bažnyčios kompleksą su visomis jame esančiomis vertybėmis, Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės koplyčią Šventojoje bei Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčią. Išties privačiose rankose yra 32 į Kultūros vertybių registrą įtraukti objektai, didžioji jų dalis – vilos ir gyvenamieji namai.

Laikas griauti mitus
„Pernai rudenį Druskininkuose vykusiame respublikiniame paveldosaugininkų seminare, Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė pristatė pranešimą savivaldybių paveldosaugininkams, kurio metu ragino sugriauti du visuomenėje įsišaknijusius mitus – „Mes nieko negalim“ ir „Mums nieko neleidžia“, – pasakojo K. Litvinienė. – Paveldosaugininkams pateikti pavyzdžiai, kaip bendradarbiaujant buvo įgyvendinti puikūs projektai, sutvarkyti privatūs kultūros paveldo objektai – Vidiškių dvaras, Šešuolėlių dvaras ir kiti. Tam, kad tokių pavyzdžių būtų daugiau, būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp paveldosaugininkų, savivaldybių atstovų ir kultūros paveldo objektų savininkų“.
Pasak paveldosaugininkės, tai, kad objektas įrašomas į Kultūros vertybių registrą, nereiškia, jog uždedami didžiausi apribojimai. Visi darbai yra suderinami. Didžioji dalis objektų yra Palangos miesto istorinėje dalyje (U2), tad rengiantis juos tvarkyti, bet kuriuo atveju būtina planus bei projektus suderinti su KPD.
„Prieš įrašant objektą į Registrą, savininkai yra informuojami ir kviečiami į Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tarybos posėdį pateikti pastabas, pasiūlymus. Pavyzdžiui, šiemet bendravom su Karininkų ramovės ir „Žilvino“ valdytojais nuo inicijavimo įtraukti minėtus pastatus į kultūros vertybių registrą iki vertinimo, medžiagos apsvarstymo“, – sakė paveldosaugininkė.

Galima kreiptis dėl finansavimo
K. Litvinienė priminė, jog nuo 2006-ųjų metų esama programos, pagal kurią valstybė kompensuoja privatiems kultūros paveldo savininkams dalį asmeninių lėšų, skirtų jų valdomų kultūros paveldo objektų paveldosaugos tvarkybos darbams. 2011-aisiais tokios kompensacijos sudarė 500 tūkst. Lt.
KPD direktorė D.Varnaitė yra minėjusi, jog kompensavimo programa privatiems savininkams yra puiki galimybė susigrąžinti už tam tikrus tvarkybos darbus ar tyrimų, projektavimo dokumentų parengimą sumokėtus pinigus. Juos galima toliau investuoti į valdomą paveldo objektą. O turint gerai parengtą dokumentaciją, galima kreiptis finansavimo ir į įvairius fondus.
Paveldosaugininkė priminė, kad privačių savininkų valdomų kultūros paveldo objektų tyrimai kompensuojami 100 proc., avarijos grėsmės šalinimas, konservavimas ir restauravimas – iki 50 proc. Tiek pat – 50 proc. – kompensuojami ir projektavimo darbai. Ypač trapiam mediniam paveldui visi minėti darbai kompensuojami iki 70 proc. Norint atsiimti dalį investuotų asmeninių lėšų būtina, kad paveldo objektas būtų saugomas valstybės ir prieinamas visuomenei. Taip pat privalomi nepriekaištingai parengti paveldosaugos tvarkybos dokumentai.
Lėšų kultūros objektų tvarkybai gali skirti ir Savivaldybė.
„Mes noriai priimame kultūros vertybių registre esančių objektų valdytojus, išklausome problemas, jei galime padedame, arba patariame, kur kreiptis. Visi prašymai dėl galimybės finansuoti dalį remonto darbų svarstomi ir teikiami Savivaldybės tarybai, kuri apsisprendžia dėl lėšų skyrimo“, – minėjo K. Litvinienė, priminusi, jog privatiems valdytojams naudingos informacijos galima rasti ir Palangos miesto savivaldybės interneto svetainėje.

Esama itin prastos būklės pastatų
Beje, vienas pagrindinių paveldosaugos specialistų darbų – ne rečiau kaip kartą per penkerius metus patikrinti visų objektų, tame tarpe ir privačių asmenų valdomų, būklę, ir užfiksuoti, kas pasikeitė per praėjusius metus nuo paskutinės patikros. Surašyti būklės patikrinimo aktai talpinami Savivaldybės internetinėje svetainėje. Pasitelkiant paveldosaugos specialistų atliktus patikrinimus bei surašytus aktus, Kultūros paveldo departamento specialistai rengia rekomendacijas, ką derėtų su objektais daryti.
Minėtoji patikra yra svarbi dar ir todėl, kad savininkai, jeigu norėtų kultūros vertybę parduoti, privalo turėti patikrinimų aktus. Dėl jų į specialistus galima kreiptis prieš mėnesį ar kiek anksčiau iki sandorio sudarymo, tada patikra bus atliekama nemokamai.
Perėjus prie kultūros vertybių registre esančių pastatų būklės įvertinimo, K. Litvinienė priminė, jog pernai nustatyta, kad kai kurių iš jų būklė labai prasta.
„Jeigu kalbėtume apie objektus, kurių būklė šiuo metu prasčiausia, sąrašą ko gero reikėtų pradėti nuo vilos „Jūrapilis“, kitaip vadinamos „Komoda“, – sakė K. Litvinienė. – Tačiau, kiek mums žinoma, privatūs jos savininkai jau kreipėsi į KPD ir pradeda rengti reikalingą dokumentaciją vilos restauravimui“.
Prie itin apleistų priskiriami ir Nemirsetos kurhauzas bei Nemirsetos laivų gelbėjimo stotis. Ir jeigu pirmojo objekto ateitis itin neaiški, Klaipėdos universitetui perduotąją gelbėjimo stotį šeimininkai rengiasi tvarkyti. Sutvarkius šį objektą, jame ketinama įkurdinti ekspoziciją.
Neseniai tikrinta pastatų komplekso Kretingos g. 14 ir 16 būklė. Jeigu gyvenamojo namo Nr. 14 būklė daugiau mažiau patenkinama, tai negyvenamojo pastato Nr. 16, pasak specialistės, itin prastos būklės.
„Viliuosi, jog Palangos paveldo objektai tiek privačių valdytojų, tiek Savivaldybės iniciatyva bus tvarkomi sparčiau ir tokios būklės pastatų, kaip minėtieji, ateityje nebeliks“, – pabrėžė K. Litvinienė.

Prikelta naujam gyvenimui
Prieš porą metų buvo baigta restauruoti privačių asmenų valdoma vila „Jūros akis“, esanti J. Basanavičiaus g. 33 / Birutės al. 32. Ir nors dabartiniai jos šeimininkai sulaukia priekaištų dėl vilą aplipusių galimai nelegalių kioskelių, negalima nepastebėti, kaip gražiai ir rūpestingai naujam gyvenimui prikeltas ilgą laiką merdėjęs pastatas.
Vila „Jūros akis“ į kultūros vertybių registrą įrašyta 1992 metais, jai suteiktas valstybės saugomo nacionalinės reikšmės objekto statusas, kurio vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis.
Kalbant apie pačias vertingąsias savybes, pirmiausia minimas pats pastato tūris, susidedantis iš dviejų aukštų su mansarda, mezoninu, atviru dvišlaičiu prieangiu, piramidiniu erkeriu bei tūriniais dvišlaičiais ir piramidiniais stoglangiais. Vertybė yra ir pati pastato dangos medžiaga – medinės lentelės – malksnos. Saugotini stogo elementai – tūriniai stoglangiai su dvišlaičio stogelio frontone iškylančiu piramidiniu bokšteliu, erkerio šešiakampis piramidinis bokštelis šiauriniame fasade.
Vertybe pripažintas pats vilos išplanavimas – kapitalinis sienų tinklas, stačiakampės langų angos, – bei šveicariško stiliaus fasadų architektūrinis sprendimas bei fasadų architektūros tūrinės detalės – bokšteliai bei stogeliai iki pat vilos I-ojo aukšto kampų medinių dantytų apvadų ir fasadų horizontalaus apkalimo medinėmis profiliuotomis lentomis su fachverko imitacijos puošyba II-ajame aukšte. Saugotinos ir konstrukcijos – pamatas ir raudonų plytų mūro su rievėtomis siūlėmis cokolis; medinių tašytų rąstų sienų tipas, medinės stogo konstrukcijos tipas, konstrukcijų dekoras – medinių gegnių ir sijų su profiliuotais galais tipas.
„Jūros akis“ – vienas iš Palangos architektūros šedevrų“, – rašoma penktadienį pristatytame leidinyje „Miestas, kuriame aš gyvenu“. – Vila ypatinga tuo, jog yra išsaugotas viso pastato autentiškumas, ir dabar jis atrodo taip, kaip tada, kai priklausė grafui Tiškevičiui. Savo architektūra „Jūros akis“ panaši į „Anapilį“. Dabar buvusios vilos pirmajame aukšte įkurtas baras, antrajame esama trijų viešbučio apartamentų. Jiems suteikti pastato istoriją menantys pavadinimai: „Jūros akis“, grafo kambarys, kuris esą išties seniau priklausęs vilos savininkui bei meilužės kambarys – mat, anot pasakojimų, šiame kambaryje gyvenusi grafo meilužė“.

„Palangos tiltas” vykdo Spaudos, Radijo ir Televizijos rėmimo fondo projektą „Palangos kultūros paveldo vertybės.