Valstybės paštui eurai svarbiau už žmogų
„Bendrovės misija – taupyti klientų laiką efektyviai teikiant paslaugas“ – išdidžiai savo įmonės internetinėje svetainėje skelbia valstybei priklausanti akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“.
Ta pati, kuri slapčiomis nuo visuomenės Palangoje nusprendė uždaryti palangiškių labiausiai naudojamą paštą gyvenamajame daugiabučių namų kvartale, kuris kitaip vadinamas „Bam‘u“.
Dėl to ir Bam‘as, kad kadaise šis kvartalas buvo statomas užmiesčio laukuose už plento. Kaip Baikalo – Amūro magistrale (BAM) pavadinta geležinkelio linija, sovietmečiu nutiesta Sibiro užkampyje.
Kad ten naujajame Palangos mikrorajone apgyvendintiems žmonėms būtų patogiau ir jiems nereiktų pėdinti iki prie bažnyčios esančio pašto, apie 1980 metus tuometiniame Virbališkės prekybos centre buvo įkurdintas paštas. Štai ir galvok, kad nori – ar nebus nepriklausomos Lietuvos paštas savo misijos šūkį nusirašęs nuo sovietinio pašto, kuris, akivaizdu, pasirūpino, kad žmogui būtų greičiau ir patogiau?
Dabar tie, kurie garsiai siekia taupyti klientų laiką ir pasižadėjo efektyviai teikti paslaugas, sumanė šį paštą uždaryti. Sumanė tyliai, nes ten dirbančioms dviem darbuotojoms praėjusią savaitę įteikdami įspėjimus apie nutraukiamą darbo sutartį prigrasė niekam nesakyti. Tačiau „Lietuvos paštas“ matyt nežino, kad Palangoje tyliai niekada niekas nesidarė.
Kai valstybei priklausančios bendrovės užmačios tapo žinomos, „Lietuvos paštas“ pradėjo sukti galvą, kaip tokį sprendimą pateisinti. Ir sumąstė – šis paštas esąs nuostolingas.
„Palangos 1-ajame pašte žmonių, besinaudojančių teikiamomis pašto paslaugomis kasmet ženkliai mažėja. Vien per pastaruosius dvejus metus klientų srautas sumažėjęs daugiau nei 35 proc., o teikiamų pašto paslaugų apimtys susitraukusios beveik ketvirtadaliu“, – „Lietuvos pašto“ spaudos atstovo atsakyme cituojama įmonės Tinklo direktorė Inga Dundulienė.
„Lietuvos pašto“ Klaipėdos regiono vadovė Vida Pikčiūnienė užsimojo dar toliau – girdi, įmokos šiame pašte sumažėjusios net 94 proc. Išeitų, kad pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų kažkada siekusios pašto pajamos dabar yra sumenkusios iki varganų 600 eurų?
Tačiau į šį paštą ateinantys palangiškiai mato ką kitką: beveik nuolat išsirikiavusi klientų eilė, kurios nespėja ištirpdyti ir abi darbuotojos. Atrodytų, trečią darbuotoją reiktų priimti, o ne apie nuostolius kalbėti.
Viešai sekamą pasaką apie tariamus nuostolius neigia pačios darbuotojos. Jų duomenimis, kas mėnesį palangiškiai pašte sumoka apie 2 tūkst. įvairiausių mokesčių, atneša apie 700 siuntų, o dar apie 3 tūkst. paprastųjų ir registruotų siuntų ateina pasiimti.
Skaičiuok kaip nori, kiekvieną mėnesį šio pašto durys varstomos po 5 tūkstančius kartų. Kiekvienas mokesčio pervedimas paštui atneša 29 centus – jau beveik 600 eurų. Atnešdami 700 siuntų palangiškiai už jas paštui vidutiniškai palieka po 3 eurus. Dar apie 2 tūkst. eurų.
Vadinasi, vien iš šių klientų paštas kas mėnesį uždirba per 2,5 tūkst. eurų. Jau nekalbant apie tris tūkstančius kiekvieną mėnesį šiame kvartale gyvenantiems palangiškiams į uždaryti ketinamą paštą atvežamų siuntų. Jei žmonės jas ir pasiima nemokamai, už atsiuntimą į Palangą juk „Lietuvos paštui“ už jas taip pat kažkiek nubyra.
O kokios šio pašto išlaidos. Dviejų darbuotojų atlyginimai neatskaičius mokesčių siekia 860 eurų. Tebūnie su mokesčiais Sodrai šios dvi darbo vietos „Lietuvos paštui“ kas mėnesį kainuoja 1200 eurų. Dar po 200 eurų primeskime patalpų išlaikymui – šildymui elektra, nes ten nėra centrinio šildymo ir apšvietimui.
Negauname nė pusantro tūkstančio eurų išlaidų, kai pajamų galima priskaičiuoti dukart daugiau. Tai iš kur tas nuostolis?
Klaipėdos regiono vadovė V. Pikčiūnienė pašto uždarymą teisina prasta patalpų būkle, kuri, suprask, klientų akyse menkina „Lietuvos pašto“ įvaizdį. Ten ateinantiems palangiškiams pašto įvaizdį kuria ne marmuru išklotos sienos ir grindys, o darbuotojai ir jų teikiamų paslaugų kokybė. Pagaliau, kas iki šiol trukdė šį paštą paremontuoti? Kad ir už tuos pinigus, kuriuos „Lietuvos paštas“ gauna dalį čia esančių patalpų nuomodamas nedidelei siuvyklai.
Rūpestį klientais ir jų aptarnavimo kokybę viešai deklaruojanti Lietuvos valstybei priklausanti bendrovė mato tik pelną, bet ne tos pačios valstybės pilietį. Juk dar prieš pusę tūkstančio metų Anglijoje pašto tarnyba buvo įkurta ne pelnui gauti, o laišką adresatui nuvežti. Visą laiką paštas Lietuvoje artėjo prie žmonių: plėtėsi jų tinklas, pašto skyriai atsirasdavo net didesniuose kaimuose. Ne apie pelną tuomet buvo galvojama, o apie būtiną ir žmonėms privalomą teikti paslaugą.
Kodėl dabar dangstomasi procentais, susikurtais normatyvais ir paštas Lietuvoje tolsta nuo gyventojų? Pelnas aptemdė akis? Uždaryto pašto patalpas parduosime, darbuotojas išvarysime, o gyventojai niekur nedings – kam reiks su savo siunta atsirioglins ir už 3 kilometrų. Senyviems ir sunkiai paeinantiems žmonėms tam lazdos ir sugalvotos.
Ar tokia tikroji „Lietuvos pašto“ misija?
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Nuo pirmojo iki paskutinio skambučio Jūs dosniai atiduodate save mūsų vaikams, atskleisdami jų kūrybiškumą, brandindami juose pagarbą ir pilietiškumą, mokydami siekti tikslo ir nebijoti nesėkmių. Auginti žmogų – sunku, atsakinga, bet be galo prasminga! Todėl ne veltui esate tarsi valstybės vertybinis stuburas, dabarties ir ateities kūrėjai.
Šaltibarščių kainos Palangoje jau ima stebinti: už porciją – 7 eurai
2023 06 13 | Rubrika: Miestas
Šaltibarščiai – tradicinė šalta burokėlių sriuba, kurios daugiausiai suvalgome būtent vasarą.
Seimo narys Mindaugas Skritulskas: „Mano pareiginė alga „į rankas“ yra 2026 eurai"
Linas JEGELEVIČIUS, 2021 02 04 | Rubrika: Miestas
Seimo valdyba sausį atšaukė keletą buvusių savo sprendimų ir atvėrė kelią gerokai didinti parlamentarų padėjėjų ir kitų politinio pasitikėjimo tarnautojų algas. O kokios yra Seimo narių algos? Kokį atlyginimą gauna palangiškis Seimo narys Mindaugas Skritulskas, „Palangos tiltas“ pasiteiravo jo paties. „Mano pareigybinė alga „į rankas“ yra 2026 eurai....
Palangos istorijos mokytoja ir Tarybos narė Ilona Pociuvienė – darbštuolė: pernai banke laikė 48 000 eurų, jos gyvenamo namo vertė - 132 500 eurai, buto – 45 000 eurų
"Palangos tilto" redakcija, 2020 08 07 | Rubrika: Miestas
Palangos Senosios gimnazijos istorijos mokytoja ir Tarybos narė Ilona Pociuvienė – darbštuolė, turint omeny, kad pedagogai nuolat verkšlena dėl mažų atlyginimų. Mokytoja-politikė nurodė VMI, kad pernai banke laikė 48 000 eurų, jos gyvenamo namo vertė buvo 132 500 eurai, buto – 45 000 eurų.
Už ką į Svetlanos Grigorian kišenę byra eurai?
***, 2019 09 22 | Rubrika: Miestas
Asmenukės, kelionių įspūdžiai, kavos pertraukėlių nuotraukos ir gėlės partijos vedliui – taip Palangos tarybos narė Svetlana Grigorian prisistato rinkėjams feisbuke. Ne tik prisistato, bet ir prašo, kad už šį triūsą internete jai būtų sumokėta mokesčių mokėtojų pinigais.
Vasario 16-ąją ir per kitas valstybės šventes iškelkime Lietuvos vėliavą
2018 02 15 | Rubrika: Miestas
Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius primena miesto gyventojams vieno svarbiausių kiekvienos suverenios valstybės atributų – valstybės vėliavos – iškėlimo tvarką. Valstybės vėliava – oficialus Lietuvos valstybės simbolis. Valstybinės vėliavos naudojimą reglamentuoja įstatymas.
Valstybės paštui eurai svarbiau už žmogų
Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2017 10 26 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis
„Bendrovės misija – taupyti klientų laiką efektyviai teikiant paslaugas“ – išdidžiai savo įmonės internetinėje svetainėje skelbia valstybei priklausanti akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“.
Laimė žmogų aplanko ir po penkiasdešimtojo gimtadienio 1
2017 09 14 | Rubrika: Miestas
„Gyvenimas gražus, ir gyventi verta“, – sako daug kančios jame patyrusi palangiškė Liudmila Kirilenko-Černecke. Anot jos, kartais žmogaus gyvenimas panašus į kino filmą. O kino juostą galima atsukti atgal, nubraukti ašarą prisiminus skaudžius gyvenimo momentus, arba pasidžiaugti sėkmėmis, tačiau jos nebegalima atkartoti. Ponia Liudmila, sutikusi...
Irena Biriukaitė: „Pamilti seną žmogų reikia kantrybės ir pasiaukojimo“
Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015 01 15 | Rubrika: Miestas
Nė vienas žmogus iš anksto negali pasakyti, kokia bus jo senatvė. Vieni galbūt bus dar pakankamai stiprūs, galintys savimi pasirūpinti, o kitiems nenoromis teks pripažinti, kad jie tampa našta savo artimiesiems. Dalis žmonių senatvėje lieka vieniši ir apleisti. Tuomet pagalbos tenka ieškoti valdiškose įstaigose. Palangos globos namų direktorė Irena...
Paveldosaugininkai pagrasino kurhauzą perimti valstybės nuosavybėn
Dalia JURGAITYTĖ, Linas JEGELEVIČIUS, 2010 11 17 | Rubrika: Miestas
Ar gali atsitikti taip, kad valstybėje, savo Konstitucijoje įtvirtinančioje nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą, yrantis kurhauzas galėtų būti paimtas valstybės nuosavybėn? Būtent apie tai įspėjo pastarosiomis dienomis valstybės saugomo kultūros vertybės kurhauzo bendrasavininkius Palangos miesto savivaldybę ir Jackų šeimą pasiekęs Kultūros paveldo departamento prie Kultūros...